Generolas Edvardas Adamkavičius

Iš „Graži tu mano“.

Susijusios žemėlapio žymos:

Įvertink straipsnį



Įvertinimas: 5 / 5 (905 balsai)

Nuotrauka paimta iš http://www.mke.lt/Vaizdas:Adamkavicius._MKE.jpg


Pikelių miestelis Mažeikių rajone yra generolo Edvardo Adamkavičiaus tėviškė. Ant kalnelio už tvenkinio dar yra išlikę sodybos pamatai, kelios senos obelys. Edvardas Adamkavičius gimė ūkininkų Vladislovo ir Petronėlės Adamkavičių šeimoje 1888 m. kovo 31 d.

Baigęs Liepojos gimnaziją, išvyko mokytis į Sankt Peterburgo Vladimiro karo mokyklą. 1912–1918 m. tarnavo Rusijos armijoje štabskapitonu. Dalyvavo I pasauliniame kare. Buvo apdovanotas Šv. Onos III ir IV laipsnio bei Šv. Stanislovo II ir III laipsnio ordinais. 1918 m. vasario–balandžio mėn. vadovavo Rovno lietuvių batalionui. Grįžęs į Lietuvą, 1918 m. spalio 23 d. savanoriu įstojo į besikuriančią Lietuvos armiją. Dirbo generalinio štabo operacijų skyriaus viršininku ir štabo viršininku. Nuo 1919 m. spalio mėn. Kauno bataliono, nuo 1919 m. gruodžio mėn. Septintojo pėstininkų pulko vadas. Dalyvavo kovose su Raudonąja armija, bermontininkais ir Lenkijos kariuomenės daliniais. Buvo suteiktas pulkininko leitenanto laipsnis. 1922–1928 m. dirbo Biržų apskrities komendantu. 1928–1930 m. Devintojo pėstininkų pulko vadas. 1930 m. baigė Aukštuosius karininkų kursus. 1930–1935 m. Trečiosios, nuo 1935 m. Antrosios pėstininkų divizijos vadas. 1933 m. suteiktas generolo leitenanto, 1936 m. - brigados, 1937 m. - divizijos generolo laipsnis. E. Adamkavičius buvo apdovanotas Vyčio V laipsnio, DLK Gedimino III laipsnio, Vytauto Didžiojo 3-jo laipsnio ordinais, Lietuvos kariuomenės kūrėjo–savanorio, 10 metų Lietuvos nepriklausomybės medaliais, Ugniagesių I laipsnio garbės ženklu „Artimui Pagelbai", Latvijos Aizsargų Nuopelnų kryžiumi.

TSRS okupavus Lietuvą 1940 m. birželio 25 d. išleistas į atsargą. 1944 m. pasitraukė į Vokietiją. 1949 m. atvyko į JAV. Mirė 1957 m. gegužės 10 d. Vorčesteryje.

Asmeninės generolo savybės: vidutinių gabumų, sąžiningas, doras, mandagus, imponuojančios vidinės išvaizdos, kuklus ir lėtas, ryškesnių neigiamų polinkių neturėjo. Mokėjo rusų ir vokiečių kalbas raštu ir žodžiu, latvių ir lenkų kalbas - žodžiu.

Beje, generolas E. Adamkavičius – Lietuvos Respublikos Prezidento Valdo Adamkaus dėdė.

Pikeliškiai gerbia generolo atminimą. 1997 m. Pikelių pagrindinėje mokykloje įkurta „Draugija generolui Edvardui Adamkavičiui atminti“. Draugijos nariai, vadovaujami mokytojos Eliutės Pocevičienės, domisi Lietuvos kario gyvenimu, prižiūri Pikelių miestelio kapinėse 1939 m. palaidotos generolo motinos kapą bei buvusios Adamkavičių sodybos vietą.


Šaltiniai:

1. Jonaitis, Stasys. Su pagarba įžymiam kraštiečiui // Santarvė. – 1999, rugpjūčio 26.

2. http://lt.wikipedia.org/wiki/Edvardas_Adamkavi%C4%8Dius

3. http://www.lndp.lt/diskusijos/viewtopic.php?p=5429&sid=2d5db587e60fa904f60eeb947e88814b

4. http://www.samogit.lt/Tarnyba/Paieska.lt.asp?query=pikeli%F8

5. http://www.lituanistika.lt/Tarnyba/Paieska.lt.asp?query=peterburge

6. http://www.lituanistika.lt/Tarnyba/Paieska.lt.asp?query=%E1stojo

7. http://www.mke.lt/Adamkavi%C4%8Dius_Edvardas

8. http://www.bernardinai.lt/index.php?url=articles/8451

9. http://www.filmstudio.lt/default.aspx?Element=Image&Action=Image&ObjectID=49585