Giluičių piliakalnis

Iš „Graži tu mano“.

Susijusios žemėlapio žymos:

Įvertink straipsnį



Įvertinimas: 4,8 / 5 (57 balsai)
Apie 3 kilometrus į vakarus nuo Simno, Giluičio ežero pakrantėje, įsikūręs senas Giluičių kaimas. To kaimo ribose aptikta daug istorinių ir archeologinių paminklų, siekiančių seniausius laikus. Kasant žvyrą Giluičių laukuose, buvo iškasama žmonių kaulų ir senovinių dirbinių. Tačiau pats akivaizdžiausias ir brangiausias Giluičių kaimo archeologinis paminklas yra prie Giluičių ežero supiltas apskritas, apgriuvusiais šlaitais piliakalnis.

Piliakalnis yra per 4 km į vakarus nuo Simno, prie buvusio Giluičių ir Kavalčiukų kaimų laukų ribos, per 300 m į dešinę nuo vieškelio Kavalčiukai-plentas ir tokiu pat atstumu į dešinę nuo plento Kavalčiukai-Simnas. Piliakalniui įrengti panaudota apie 4 m aukščio kalva, esanti aukštumos kyšulyje prie daubos, kuria teka mažas upeliukas. Pietų, rytų ir šiaurės šlaitai nusileidžia į platėjančią upelio daubą, o iš vakarų piliakalnį siekia dirbamas laukas. Spėjama, kad šioje pusėje yra buvusi ginamoji tvirtovės siena. Kiek toliau piliakalnis apsuptas įvairaus aukščio kalvelių, greičiausiai pilkapių.

Ovali piliakalnio aikštelė apie 25 m ilgio, 20 m pločio, plotas apie 400 kvadratinių metrų. Apie pusę aikštelės ploto užima įrengtas vakarinėje aikštelės dalyje, prie pamato 25 m ilgio, 4 m aukščio, viršūnėje 3 m pločio, lanko pavidalo pylimas. Laisvas aikštelės plotas tik apie 200 kvadratinių metrų. Reikia manyti, kad žymi aikštelės dalis upelio nuplauta. Tai rodo labai statūs piliakalnio šlaitai iš pietų ir rytų pusių, kur jie krinta 60-70 kampu. Piliakalnis iš daubų pusės apie 12 m aukščio.

Dirbamame lauke į šiaurę nuo piliakalnio aptikta sodybos liekanų, o piliakalnio aikštelėje rastas kultūrinis sluoksnis su gruoblėtosios, brūkšniuotosios ir žiestosios keramikos šukėmis. Spėjama, kad giluičių piliakalnis buvo supiltas pirmaisiaus mūsų eros amžiais ir gyventa jame gana ilgą laiką.

1983 m. Alytaus kraštotyros muziejus ištyrė (vadovas Eugenijus Svetikas) 65 kvadtratinių metrų senovinės gyvenvietės plotą, rado I tūkstantmečio 0,2-1,3 m storio kultūrinį sluoksnį. Rasta degėsių, apdegusio molio, akmenų grindinys, lipdytinės grublėtu ir gludintu paviršiumi keramikos. Gyvenvietėje gyventa pirmajame mūsų eros tūkstantmetyje. Radinius saugo Alytaus kraštotyros muziejus.

Giluičių piliakalnis paskelbtas Respublikinės reikšmės archeologiniu paminklu. Simno ir Giluičių ežerų apylinkėse esą piliakalniai dar kryžiuočių laikais senovės lietuvių buvo naudoti gynybiniams tikslams. Čia vyko ilgos ir rūsčios sūduvių kovos su kryžiuočiais.

Naudota literatūra

1. Visuotinė lietuvių enciklopedija. T. 6. Vilnius, 2004

2.Giluičių piliakalnis