Gražina Janonienė

Iš „Graži tu mano“.

Susijusios žemėlapio žymos:

Įvertink straipsnį



Įvertinimas: 5 / 5 (1 balsas)
  Gražinos Janonienės (tada dar Puišytės) vaikystė prabėgo Vadžgiryje, čia 1937 m. rugsėjo 5 d. ji gimė, čia lankė mokyklą, čia buvo pirmoji darbovietė – Vadžgirio biblioteka. Šešto dešimtmečio pabaigoje baigusi Jurbarko rajono Vadžgirio vidurinę mokyklą ji įsidarbino vietinėje bibliotekoje ir greitai jai pelnė „Puikiai dirbančios bibliotekos“ vardą, įstojo į Vilniaus Universitetą neakivaizdžiai studijuoti bibliotekininkystę. Jauną energingą, daug sumanymų turinčią darbuotoją pastebėjo rajono Kultūros skyriaus vadovai, ėmė kviesti į Raseinius. Vėlų 1962 m. rudenį ji paskirta Raseinių rajoninės vaikų bibliotekos vedėja. Deja, ši biblioteka greitai buvo likviduota – pertvarkyta į tarpmokyklinę, o vedėja G. Puišytė pervesta į rajoninės bibliotekos kilnojamojo fondo vedėjos pareigas. Vėl atkūrus vaikų biblioteką, jos vedėjos pareigas ėjo Ona Barysaitė-Kunickienė, dirbusi iki 1967 m. gruodžio 20 d., kai ją pakeitė antrą kartą į šias pareigas paskirta Gražina Janonienė, vaikų bibliotekai vadovavusi beveik tris metus.
     Išvykus į Vilnių tuometinei rajoninės bibliotekos vedėjai Genovaitei Tamošiūnaitei, 1970 m. vasario 5 d. G. Janonienė paskirta rajoninės bibliotekos vedėja, o nuo 1977 m. pradžios – CB direktore, nuo 1995 m. VB direktore. Tokia trumpa biografija, nors ji toli gražu negali atskleisti visų šios veiklios moters būdo bruožų, darbo pasiekimų.
     G. Janonienė nepaprasta daug nuveikė rajono kultūros labui, tačiau jos įnašas geriausiai matomas bibliotekos pasiekimų fone. Kita vertus, ne visus pasiekimus galima išreikšti skaičiais, įvertinti pagal kitus statistinius rodiklius. Vienas pirmųjų įsimintinų ir bibliotekai reikšmingų G.Puišytės-Janonienės darbų – 1964 m. parengtas diplominis darbas „Raseinių rajono bibliotekos (Istorinė apžvalga iki 1958 m.)“. Tai pirmoji studija, skirta bibliotekų istorijai Raseinių krašte nagrinėti. Objektyviam tyrimui gana nepalankiomis sąlygomis buvo žengtas pirmas labai svarbus Raseinių viešosios bibliotekos istorijos pažinimo žingsnis.
Kitas reikšmingas etapas pradėtas 1971 m., kai panaudojus sukauptas žinias buvo iškilmingai pažymėtas bibliotekos įkūrimo 50-metis. Kaip pripažino rašytojas Ignas Pikturna, raseiniškiai pirmieji tarp rajoninių bibliotekų pažymėjo savo bibliotekos jubiliejų.
    Reikšmingu krašto kultūros reiškiniu tapo 1982 m. prie bibliotekos G. Janonienės iniciatyva įsteigtas rajono jaunųjų literatų klubas, į kurį susibūrė aštuoni pradedantys kurti poetai ir prozininkai, savo kūrybą spausdinę rajono ir respublikos spaudoje. Jau pirmaisiais veiklos metais literatai dalyvavo rajono bibliotekose surengtose knygos šventėse, susitiko su rašytojais ir poetais, literatūros kritikais. Vienas iškiliausių tų metų bibliotekos ir klubo veikos įvykių – dalyvavimas respublikinėje Poezijos pavasario šventėje, kuri 1982 m. birželio 29 d. įvyko Maironio tėviškėje Pasandravyje. Tada pasisėmus įkvėpimo Maironio šaltinėlyje kilo idėja kasmet rajono poezijos kūrėjus ir mylėtojus sukviesti į poezijos šventę – Poezijos pavasarėlį.
    Kultūrinis darbas neįmanomas be talkininkų. Verta pažymėti, kad biblioteka ilgus metus vaisingai bendradarbiavo su rajono Knygos bičiulių draugija, jos atsakinga sekretore Dalia Surviliene – dabar Raseinių knygyno „Žiburys“ direktore. Be to, G. Janonienė 1977-1990 m. buvo šios draugijos rajono valdybos pirmininke.
1988 m. sulaukta Atgimimo, o 1990 m. – Nepriklausomybės atkūrimo. Naujos politinės aplinkybės sukūrė ir naujas kultūrinio darbo sąlygas, suteikė didesnes galimybes, išlaisvino iniciatyvą. Tarp naujai atsivėrusių galimybių praturtinti rajono kultūrinį gyvenimą paminėtini užmegzti ryšiai su kraštiečiais (ypač vaikų rašytoju Stasiu Džiugu), kitų šalių bibliotekomis, įgyvendinti nauji, originalūs kultūriniai projektai. Be to kultūrinio darbo įvairovė padidėjo, kai atsirado galimybė išplėsti pačios bibliotekos patalpas.
     Ypatingi buvo 1995 metai, kai bibliotekoje duris atvėrė Knygos muziejus ir Dailės salonas, pradėtas kaupti Senų ir retų spaudinių fondas. Tai tikrai neeiliniai sumanymai, praturtinę miesto ir rajono kultūrinį gyvenimą, kuriuos įgyvendinti leido išsiplėtusios bibliotekos patalpos, praturtėję fondai. Dar vienas reikšmingas etapas įstaigos istorijoje buvo 1993-1998 m., kai bendradarbiaujant su Raseinių parapijos klebonu Gintautu Jankausku bibliotekoje veikė Įdomiųjų susitikimų klubas, raseiniškiams padovanojęs daug įsimintinų susitikimų su žymiais Lietuvos kultūros veikėjais. Be to 1998 m. bibliotekoje pradėjo veikti Sveikuolių klubas.
     2002 m. VB raidoje pažymėti reikšmingo, ne vienerius metus užtrukusio projekto įgyvendinimu – pradėtas rengti viešosios bibliotekos pastato rekonstrukcijos ir renovacijos investicinis projektas (renovacija baigta 2011 m.). G. Janonienės triūso dėka viešoji biblioteka tapo vienu iš rajono kultūrinio gyvenimo lyderių, naujų idėjų generatorių, tikru Raseinių krašto knygos kultūros centru. Maironio tėviškėje rengiami Poezijos pavasarėliai, tapę vienu iš svarbiausių tradicinių rajono kultūros renginių, Dailės galerija, Knygos muziejus – tai vis nenuilstančios mūsų buvusios direktorės įgyvendinti sumanymai.
     2009 m. rudenį ilgametę direktorę išlydėjome į užtarnautą poilsį, tačiau Gražina Janonienė ir toliau liko aktyvi skaitytoja, domisi bibliotekos kasdienybe, dalyvauja renginiuose.
       Raseinių rajono savivaldybės viešosios bibliotekos bibliotekininkas Jonas Brigys