Grožio konkursai tarpukario Lietuvoje

Iš „Graži tu mano“.

Susijusios žemėlapio žymos:

Įvertink straipsnį



Įvertinimas: 4,7 / 5 (240 balsai)
Tarpukario Lietuvoje žinomi du bandymai išrinkti gražiausią lietuvaitę. Taip pat buvo rengiami įvairių draugijų, organizacijų (šaulių, „Jaunosios Lietuvos“), Lietuvoje gyvenusių kitataučių, daugiausia žydų, lokaliniai (Kauno) ir visos Lietuvos grožio konkursai, lokaliniai Misis (ponių) konkursai, vaikų grožio konkursai, taip pat gražiausių akių, gražiausių kojų, dailiausių pliažo kostiumų ir kiti konkursai.

Turinys

Pirmasis bandymas

Pirmas bandymas išrinkti gražiausią lietuvaitę nebuvo susietas su atstovavimu tarptautiniuose grožio konkursuose. Jo tikslas, pasak organizatorių, buvo surasti lietuvišką moters grožį, buvo akcentuotas jo tautiškumas. Misės turėjo būti renkamos iš atsiųstų fotografijų, kuriose jos privalėjo būti apsirengusios tautiniais kostiumais. Apie pasirodymą su maudymosi kostiumėliais ar kokį nors erotiškumą ir kalbos negalėjo būti, gal todėl konkursas nesusilaukė kritikos, nors ir nebuvo sutiktas palankiai. Niekam neužkliuvo net ir reikalavimas nurodyti adresą, vardą, pavardę, luomą ir kilmę bei pasižadėjimas, jog gražuolių vardai pavardės bus paskelbti spaudoj, o “Krivulės” žurnale bus įdėti jų atvaizdai. Konkurse galėjo dalyvauti visos lietuvaitės nuo 18 m. amžiaus, o laimėtoja turėjo būti išrinkta Kaune konkurso komiteto sprendimu. “Krivulės” žurnalo organizuoto konkurso komitetą sudarė: pirmininkas, “Krivulės” redaktorius Kazys Puida, nariai Karo muziejaus direktorius, generolas Vladas Nagevičius, tapytojas Adomas Varnas, skulptorius Juozas Zikaras ir tapytojas Antanas Žmuidzinavičius. Laimėjusiai pirmąją premiją lietuvaitei kartu su auksiniu rankiniu laikrodžiu turėjo atitekti garbė pozuoti piešiant kunigaikštienės Birutės paveikslą Karo muziejaus ekspozicijai (antroji gražuolė turėjo gauti gintaro karolius, trečioji – tik grožio konkurso komiteto pripažinimą).

Konkursas neįvyko ko gero dėl pačių organizatorių kaltės: bijodami nepalankios visuomenės reakcijos organizatoriai faktiškai nereklamavo konkurso, apie jį paskelbta tik 1925 m. pirmame konkursą organizavusio “Krivulės” žurnalo numeryje, o taip pat po vieną skelbimą laikraštyje “Lietuva” ir žurnale “Lietuvos ūkininkas”, “Krivulėje” nebuvo spausdinamos ir žadėtos gražuolių nuotraukos.

Antrasis bandymas

Iš “Krivulės” iniciatyvą surengti Lietuvos Miss rinkimus perėmė žurnalas “Naujas žodis”. Neabejotina iniciatyva tiek ruošiant dirvą grožio konkursui, tiek jį organizuojant priklauso “Naujo žodžio” redaktoriui Justui Paleckiui. Žurnale buvo informuojama apie grožio konkursus Europoje ir pasaulyje, taip pat kaimyninėse šalyse. 1927 m. be kita ko rašoma, kad žurnalo “Jauna Nedelia” suorganizuotame Latvijos grožio konkurse laimėjo lietuvaitė iš Panemunėlio, gyvenanti Latvijoje, tiesa nenurodoma nei jos vardas, nei pavardė, tik įdėta jos fotografija. Tokia pat inkognito informacija apie gražiausių kojų konkursą, surengtą Kaune, Tilmanso salėje, 1928 m. Nuotraukoje matyti tik gana kukliai apnuogintos kažkokios panelės N. premijuotos kojos ir daugiau nepateikiama jokios informacijos ("Bangos" laikraštyje nurodyta, kad ta gražiausių kojų konkurso nugalėtoja yra 22 m. meno mokyklos III kurso mokinė N.Luščinaitė, bet šios informacijos paskleidimas nebuvo suderintas su konkurso organizatoriais).

Skurdoka informacija ir apie premijuotas Kauno bei Lietuvos žydų gražuoles. Iš jų matome, kad konkursuose dalyvavo kartu ir netekėjusios, ir ištekėjusios žydaitės, o jų grožiui nemažos įtakos turėjo jų vyrų, tėvelių visuomeninė padėtis bei piniginė (pvz. L.J.Fainienės (1928 m.), Dimenšteinienės (1929 m.), žydų Miss Kaunas Izabelės Frenkelaitės (1932 m.) atvejai). Tačiau ir pinigai nepadėjo Leibos Chodoso dukrelei tapti Mis Kaunas. Dėl peštynių tarp pretendenčių “Naujo žodžio” organizuotas 1930 m. Miss Kaunas konkursas neįvyko, o Miss Kaunas buvo laikoma “Jaunosios Lietuvos” Kauno skyriaus gegužinėje grožio karalaite išrinkta V.Pakenytė. Pirmaja lietuvaite išrinkta vietine grožio karaliene laikytina Rokiškio miesto inteligentų baliuje 1928 m. pabaigoje Rokiškio miesto gražuole išrinkta Marija Juškaitė, tarnavusi Rokiškio apskrities viršininko raštinėje (taigi irgi kvepia korupcija). Dar prieš paskelbiant apie Mis Lietuva konkurso organizavimą Vilkijos šaulių gegužinėje grožio karaliene paskelbta Nelė Vaičaitytė, o Palangos pliažo karaliene išrinkta nuolatinai Tauragėje gyvenusi ponia Anastazija Tallat – Kelpšienė. Apie organizuojamus “Miss Lietuva” rinkimus paskelbta 1930 m. vasario 15 d. “Naujame žodyje”. Jame dar nedetalizuota “Miss Lietuva” rinkimo tvarka ir principai, tačiau apsispręsta konkursą organizuoti kiekvienoje apskrityje ir didesniuose miestuose (1930 m. gruodžio mėnesį nurodyta, jog apskrityse ir didžiuosiuose miestuose turi būti išrinktos 26 gražuolės, iš kurių baigiamajame renginyje Kaune bus renkama “Miss Lietuva”). Iš pradžių buvo nurodyta, kad miestų ir miestelių baliuose išrinktų gražuolių fotografijas organizatoriai turi atsiųsti konkurso komitetui Kaune, o konkurso eigą turėjo prižiūrėti kiekvienoje apskrityje sudaryti apskričių komitetai. Vėliau jau komiteto parengtose konkurso organizavimo taisyklėse (“Miss Lietuvai” rinkti vyriausio komiteto komunikate) fotografijų siuntimas konkurso komitetui Kaune nenumatytas (nuotraukas reikėjo siųsti tiesiog “Naujo žodžio” ar “Dienos” redakcijoms informavimo apie mises tikslais). Į grožio konkurso Kaune komitetą iš pradžių buvo įtraukti “Naujo žodžio” redakcijos atstovas Justas Paleckis , poetas Liudas Gira, skulptorius Juozas Zikaras, tapytojas Kajetonas Šklėrius, tapytojas Adomas Varnas, muzikas Viktoras Žadeika, režisierius Borisas Dauguvietis, sporto ir kūno kultūros žinovas, daktaras Klemensas Jurgelionis, Lietuvos žurnalistų sąjungos pirmininkas Juozas Purickis. Parengus konkurso organizavimo taisykles Miss Lietuvai rinkti vyriausio komiteto garbės pirmininku paskelbtas Kauno miesto burmistras Jonas Vileišis, pirmininku dainininkas Kipras Petrauskas, nariais Juozas Purickis, Antanas Sutkus, Adomas Galdikas, Petras Kubertavičius, majoras Juozas Ardickas ir Justas Paleckis. Konkurso taisyklėse buvo numatyta suorganizuoti konkursą valsčiuose ir miesteliuose nuo 1930 m. gruodžio 25 d. iki 1931 m. sausio 6 d., apskrityse nuo 1931 m. sausio 6 iki sausio 14 d., o “Miss Lietuvos” rinkimus surengti Kaune 1931 m. sausio 20 d. Skubėta, kad būtų suspėta pasiųsti Lietuvos gražuolę į 1931 m. “Miss Europa” konkursą, turėjusį vykti 1931 m. vasario mėn. Beje, šiame konkurse, į kurį Lietuvos atstovė taip ir nebuvo nusiųsta, 1931 m. debiutavo mūsų kaimynų estų atstovė Lilija Zilberg, 24 metų blondinė, dirbusi šokolado fabriko “Kawa” kontoroje, išrinkta laikraščio “Paelwaleht” organizuotame konkurse. Tas debiutas buvo labai sėkmingas.

Grožio konkursų žlugdymas

Organizuotas tautinių, klerikalinių, jaunimo, moterų organizacijų, valdžios atstovų ir žurnalistų puolimas prieš Miss Lietuvos išrinkimą ne tik visiškai sužlugdė tolesnį Miss rinkimą miestuose ir miesteliuose, bet ir išardė jau spėjusius susiformuoti grožio konkurso apskričių komitetus. Taigi “Miss Lietuvos” sąskaita daugiau nepasipildė (pagal nuostatus vakaro ar baliaus, kur buvo renkama gražuolė, 50 procentų pelno turėjo būti įnešta į šią sąskaitą), neteko ir “Naujam žodžiui” rūpintis Miss Lietuvos kraičiu bei bilietais į “Miss Europos” konkursą. Grožio konkurso priešininkai daugumoje pasisakė prieš pačią konkurso idėją, matėsi, jog jie net neskaitę konkurso nuostatų, tik paviršutiniškai susipažinę su grožio konkursų organizavimu pasaulyje, tendencingai atrinkinėjantys faktus apie liūdną gražuolių likimą kitose šalyse. Tik viename komentare užkliuvo Miss Lietuva konkurso dalyvių amžius (nuo 18 iki 22 metų), kaip tokios jauniklės, neišsilavinusios galėsią atstovauti Lietuvai. “Mūsų Rytojaus” redaktorius Antanas Bružas grožio konkurso organizatorių anketoje laikraštyje “Diena” nurodo kitą realiai egzistavusį Miss Lietuva rinkimų neigiamą bruožą: varžymąsi dėl garbės, mini, kad jau dvi “miss” susipešė (tai apie mis rinkimus Kaune). Advokatė Liuda Purėnienė išsakė būdingą daugumai nuomonę, jog nedoringo tame nieko nėra, bet nėra ir didelės prasmės organizuoti tokius konkursus, jeigu žmonės turi daug laisvo laiko, tegu sau renka. Tai abejingų žmonių pozicija, tik ir jie labiau buvo linkę nepritarti konkursui, nes yra daug svarbesnių reikalų, kur galima išleisti pinigus skirtus gražuolių rinkimams. Labai originali operos dainininko Petro Olekos nuomonė. Pasak jo “Miss Lietuvos” rinkimai reikalingi, nes jie išaiškins visiems, kad moteryje svarbu ne tik kojos, bet ir visas kultūros grožis (aiškiai užmeta gražiausių kojų konkurso Kaune organizatoriams). Petras Oleka pastebėjo, kad iki konkurso į moteris žiūrima kaip į arklius, kad tik būtų gražios kojos ir tikėjosi, kad Miss Lietuva konkursas panaikins nesveiką kojų kėlimą į padanges, nes per pasirodymą su maudymosi kostiumais bus mažiau kreipiama dėmesio į kojas, o daugiau į visą figūrą. Jumoristė Liūnė Janušytė taip pašiepia grožio konkurso priešininkus: “Jeigu aš gyvenčiau šiaurės ašigaly ir ne dabar, bet 18 šimtmety, jeigu būčiau tenai visokių lopšelių, pieno lašų, mergaičių bičiulių, kanarkų ir kitokių draugijų moteris – veikėja, jeigu man būtų 47 metai ir aš tikrai žinočiau, jog man jokiu būdu nepasidaryti “Miss” – aš drauge su mūsų gerb. protestuojančiom poniom šaukčiau: - Šalin Miss Lietuvą ! [...] Mums 18 amžiaus šiaurės ašigalio gyventojams jokių Miss nereikia. [...]” Vienas Lietuvos grožio konkurso organizatorių Henrikas Blazas, informuodamas apie konkurso pratęsimą iki 1932 metų ir vildamasis, jog jis vis dėlto įvyks ir 1932 m. lietuvaitę pamatys ir įvertins Vakarų Europa, gana vykusiai apibendrina grožio konkurso priešininkų argumentus. Jis pažymėjo: “Sudarydamas “Miss Lietuvai” rinkti komitetą ir paskelbdamas rinkimus “Naujas žodis” žiūrėjo į šį reikalą, kaip į pramogą, bet ne tokiomis rimtomis akimis, kaip tatai per spaudą padarė atskiri asmens ir organizacijos.” Pasak jo “Svarbiausias argumentas, kurio protestantai griebiasi, yra tas, jog grožio karalienių likimas esąs labai liūdnas, ir jog jos esančios stumiamos į ištvirkimą. Nurodomi vienas arba du pavyzdžiai. Bet jeigu apsidairyti ir jeigu paimti visas grožio karalienes, pasirodys, [...] kad didžiuma ne tik neištvirko, bet padarė savo gyvenimą visiškai žmonišką – vienos padoriai ištekėjo, antros virto kino artistėmis, trečios grįžo prie savo kasdieninio darbo. [...] Kodėl toks skirtumas pasirodo per 5 metus ? Juk 1925 m., kai buvo paskelbtas gražuolės konkursas, niekas jokių lermų nekėlė. O buvo manoma gražiausią lietuvaitę išrinkti, jai suteikti premiją ir iš jos nupiešti Birutės portretą Karo Muziejui. [...]” Iš tiesų skirtumas tarp abiejų organizuotų konkursų didžiulis. Skyrėsi ir konkurso mastai, ir pinigai, ir pretenzijos, ir pagaliau pats požiūris, kokia turi būti gražuolė ir kaip ją rinkti. Abiejų konkursų organizatoriai sutarė tik dėl vieno dalyko: vertino natūralų grožį, pirmenybę teikė gražuolėms nenaudojančioms kosmetikos, turinčioms įvairiapusių talentų, intelektualioms. Grožio konkurso priešininkai dažniausiai kritikavo šio konkurso ugdomą tuščios garbės troškimą, pavyzdžiui sakė, kad dora skautė gali puikuotis tik savo gabumais, o ne grožiu, kuris nesąs išugdomas ir nesąs prekė. Viena pagrindinių grožio konkurso kritikių, bandžiusių atbaidyti nuo jo jaunimą buvo Sofija Čiurlionienė – Kymantaitė. Kritikų taip pat buvo akcentuojama, kad “Naujas žodis”, “Diena” organizavo konkursą tik pelno ir savo leidinių populiarumo pakėlimo tikslais. Tačiau, jei būtų paskaitę konkurso nuostatus, organizatorių pasisakymus, tai būtų pastebėję, jog pirmenybė turėjo būti teikiama ne tuščiagarbiškoms gražuolėms, o leidiniams konkursas ne tik nedavė pelno, bet net buvo nuostolingas. Žinoma, leidinių populiarumas dėl organizuoto konkurso šiek tiek padidėjo, bet to populiarumo galėjo pavydėti tik konkurentai, patys nesugebantys ar nenorintys taip padidinti savo populiarumą. Pagrindinis kai kurių konkurso priešininkų motyvas ko gero ir buvo ne tiek rūpinimasis mergaičių morale, dorove, galimu moters pažeminimu, kiek pavydas, jog patys neorganizuoja tokio konkurso ar negali įtakoti jo rezultatų. Ne paslaptis, kad buvo bandymų nusipirkti grožio titulus ir didžiausi grožio konkursų priešininkai buvo tie, kuriems nepavyko to padaryti, arba tie, kurie matė, kad taip daroma. Žinoma, buvo ir tokių, kurių kritiką konkurso organizatoriai įvardino kaip grožio baimės maniją.

Pabaigai

Tokios baimės kažkodėl nebuvo, kai buvo organizuojami (ir sėkmingai) vaikų grožio konkursai, akių grožio konkursas ar net gražiausių kojų konkursas. Žinoma, gražiausios krūtinės konkursas tarpukario Lietuvoje negalėjo įvykti, nors kas žino, gal pogrindyje kas nors panašaus ir vyko. “Naujo žodžio” 1931 m. organizuotame gražiausių vaikų konkurse dalyvavo 290 mergaičių ir berniukų, o žurnalo skaitytojai išrinko 4 gražiausius. Ne mažiau aktyviai vyko ir gražiausių akių konkursas, taip pat organizuotas “Naujo žodžio”. Išrinktos trys gražiausių akių konkurso laimėtojos: jau minėta Mis Subačius Marija Strazdauskaitė, panorusi likti inkognito šiaulietė ir Lietuvos valstybės teatro baleto šokėja R.Bandzevičiūtė, vieno mūsų baleto kūrėjų E.Bandzevičiaus dukra. Tai, kad lietuvaitės galėjo dalyvauti ir sėkmingai pasirodyti tarptautiniuose grožio konkursuose, liudija tas faktas, jog 1933 m. Miss Europa tapo vilnietė Tatjana Maslova, deja prieš tai gavusi Miss Rusijos titulą (leidinio “Iliustrirovanaja Rossija” Paryžiuje organizuotame konkurse) ir Miss Europa konkurse atstovavusi Rusijai. Tatjana Maslova į Vilnių atvyko dar visai maža, po to, kai Rusijoje buvo sušaudytas jos tėvas, povandeninio laivo “Tiulen” kapitonas Aleksandras Maslovas. T.Maslova su mama apsigyvenusi Vilniuje ten baigė rusų gimnaziją (beje, jau laimėjusi Europos grožio konkursą ji suvaidino šios gimnazijos pastatytame spektaklyje “Eugenijus Oneginas” Tatjaną). T.Maslova mokėjo 5 užsienio kalbas, mokėsi dainavimo, vaidino, o po konkurso paragavo ir Holivudo aktorės duonos. Į Rusijos grožio konkursą Paryžiuje atvyko kaip paskutinė (tik keturios dienos prieš konkursą registruota) dalyvė. Europos grožio konkursas 1933 m. pirmą kartą vyko ne Paryžiuje ar Nicoje, o Madride, bet dalyvės turėjo rinktis 2 savaitės prieš konkursą Paryžiuje. T.Maslova, skirtingai negu daugelis konkursančių, prieš konkursą grįžo į gimtąjį (jos pačios žodžiais) Vilnių, pas mamą, negalėjusią būti konkurse Paryžiuje, tačiau planavusią vykti į Madridą. Po triumfo Europos grožio konkurse, T.Maslova vasarą praleido Ispanijoje ir Paryžiuje, tačiau rudenį vėl grįžo į Vilnių.

Retro galerija [[1]]


Straipsnio ir retro galerijos autorius Alvydas Surblys

Literatūros sąrašas

1. Gražiausios lietuvaitės konkursas // Krivulė. 1925, Nr. 1, p. 1 – 2.

2. Gražiausios lietuvaitės konkursas: [Apie “Krivulės” žurnalo redakcijos paskelbtą gražiausios lietuvaitės konkursą] // Lietuva. 1925, vasario 11, Nr. 34,p. 6.

3. Gražiausios lietuvaitės ieško: [Apie “Krivulės” žurnalo redakcijos paskelbtą gražiausios lietuvaitės konkursą] // Lietuvos ūkininkas. 1925, vasario 16- 22, Nr. 7, p. 9.

4. Lietuvaitė laimėjusi grožio konkursą Latvijoj: Žurnalas “Jauna Nedelia” nesenai suruošė moterų grožio konkursą, kurio sprendėjai buvo patys skaitytojai. Pasirodė, kad daugiausia balsų teko vienai lietuvaitei iš Panemunėlio, gyvenančiai Latvijoje: [Nuotr.] // Naujas žodis. 1927, kovo 1 – 15, Nr. 5, p. 14.

5. Vaikų gražumo konkursas // Naujas žodis. 1927, Nr. 19 – 20, p. 6 – 7; Nr. 21 – 24, p. 6 – 7; 1928, Nr. 1, p. 14 – 15; Nr. 5 – 6, p. 22: Nuotr.

6. Premijuotos Kauno žydų gražuolės: L.J.Fainienė, II premija, M.Segalovskaitė, I premija, S.Bukoncaitė, III premija: [Portr.] // Naujas žodis. 1928, Nr. 5 – 6, p. 23.

7. Nesenai Kaune Tilmanso salėje įvykusiam konkurse panelės N. premijuotos kojos: [Nuotr.] // Naujas žodis. 1928, gruodis, Nr. 23 – 24, p. 22.

8. Ester Sandleraitė – korporacijos “Bar – Georija” baliuje premijuota gražuolė: [Portr.] // Naujas žodis. 1929, vasario 1, Nr. 2, p. 6.

9. Gražuolės, kurios gavo “Makabi” baliuje prizus: 1 pr. G.Blataitė (vidury), II M.Segalovskaitė (kairėje) ir III prizas p. Dimenšteinienė (dešinėje) // Naujas žodis. 1929, kovo 1, Nr. 4, p. 19.

9. Dažų nevartojanti grožio karalienė // Iliustruota apžvalga. 1929, kovo 2, Nr. 8, p. 2.

10. Vaikų grožio konkursas: [1927 – 1928 m. organizuoto konkurso laureatai – 16 vaikų, iš kurių skaitytojai turėjo išrinkti laimėtojus – 1 mergaitę ir 1 berniuką] // Naujas žodis. 1929, gegužės 1, Nr. 8, p. 9: Nuotr.

11. “Miss Lietuva” rinkimai: [Apie skelbiamą konkursą] // Naujas žodis. 1930, vasario 15, Nr. 3, p. 79.

12. Rygos lietuvaitė Emilija Jurkštaitė, renkant gražuoles užėmus 3 vietą: [Portr.] // Naujas žodis. 1930, gegužės 15, Nr. 9, p. 185.

13. Miss Jurbarkas: [Portr.] // Naujas žodis. 1930, gegužės 15, Nr. 9, p. 188.

14. Laikas pasirūpinti “Miss Lietuvos” rinkimo komitetais provincijoj // Diena. 1930, gruodžio 14, Nr. 49, p. 2.

15. Būkim tikrais skautais, -ėmis ! / S.Čiurlionienė:[Pasisako prieš Lietuvos grožio karalienės rinkimą] // Skautų aidas. 1930, gruodžio 15, Nr. 10, virš. p.

16. Ką sako apie “miss Lietuvą” ...: [Žymių Lietuvos žmonių pasisakymai] // Diena. 1930, gruodžio 21, Nr. 50, p. 2.

17. Nenusiminkime dėl “Miss Lietuvos” rinkimų / S.Čiurlionienė – Kymantaitė: [Labai kritiškai apie konkursą, džiaugiasi, kad įvairios organizacijos, žymūs žmonės pasisako prieš “Miss Lietuvos” rinkimus] // Lietuvos aidas. 1931, sausio 3, Nr. 2, p. 5.

18. “Miss Lietuva” bus išrinkta / H.B.: [H.Blazas] // Diena. 1931, sausio 11, Nr. 2, p. 2.