Gudinės kaimo šventė

Iš „Graži tu mano“.

Susijusios žemėlapio žymos:

Kalba seniausias Gudinės kaimo gyventojas V.Dagilis

(nuotrauka iš A. Mickuvienės asmeninio archyvo)


Gudinės kaimo šventė

(nuotrauka iš A. Mickuvienės asmeninio archyvo)


Įvertink straipsnį



Įvertinimas: 4,9 / 5 (32 balsai)
1987-1990 metais per Lietuvos miestus ir kaimuose nuvilnijo atgimimo renginių banga. Plevėsavo trispalvės, iš užmaršties kėlėsi tautiniai ir religiniai paminklai, net – ištisi kaimai.

,,Sveikas gimtasis kaime“ – renginys tokiu pavadinimu kvietė vėl sugrįžti ir vėl pasveikinti Marijampolės (tuometinio Kapsuko) rajono Gudinės kaimą, kuriame gimė ir užaugo ištisos kartos ir kuris tarybiniais metais buvo nunykęs, bet neužmirštas. Šį renginį organizavo ilgametė Igliškėlių bibliotekos bibliotekininkė Alesė Mickuvienė.

A.Mickuvienė prisimena: ,,Kadangi nuo vaikystės buvau išmokyta mylėti gimtąjį žodį, žemę pievas ir laukus aš niekada nebuvau pamiršusi savo gimtojo Gudinės kaimo. Tad 1989m. birželio mėn. 6 dieną renginį organizavau savo gimtajame kaime prie kryžiaus. Šventę organizuoti padėjo Sudavijos Valstybinio Žirgyno direktorius A. Kurlis , Patilčių parapijos klebonas. Taip pat prisidėjo ir likusieji šio kaimo gyventojai V. ir S. Bagdanavičiai , K. ir J. Žmuidai. Į šventę sukviečiau visus buvusius šio kaimo gyventojus. Atvyko trys kartos : tėvai, jų vaikai ir anūkai. Atvykusius svečius į savo gimtąjį kaimą pasitiko mergaitės pasipuošusios tautiniai rūbais. Ūkininkai K. Ir J. Žmuidai ir V. ir S. Bagdanavičiai juos sutiko su duona ir druska. Kunigas pasveikino visus dalyvaujančius, palinkėjo sveikatos ir Dievo palaimos. Ansamblis, padedant visiems susirinkusiems, sugiedojo Lietuvos himną ir iškėlė Lietuvos trispalvę vėliavą. Kalbėjo ūkio vadovas A. Kurlis. Savo mintimis pasidalijo seniausias šio kaimo gyventojas- aštuoniasdešimtmetis V. Dagilis, kuris tuo metu gyveno Patašinės kaime. Jauniausias šio kaimo gyventojas - aštuonmetis S. Žmuida įžiebė aukurą, kurio plevenanti liepsnelė sušildė kiekvieną sugrįžusį į savo gimtąjį kaimą. Renginio metu skambėjo poezijos ir dainų posmai skirti gimtajam kaimui ir atgimusiai Lietuvai. Skaičiau savo kūrybos eilės ir aš:


Tėviškė


Nubraukim ašaras nuo veido,

Kaip braukė mūs tėvai čia prakaito lašus,

O kaime , mano gimtas kaime,

Į ką tu šiandien panašus.


Kur mūsų tėviškių sodybos,

Kurios puikavos ant kalvų,

Kur žali uosiai šalia vartų,

Kur tas šlamėjimas beržų.


Menu, kaip kaimas mūs tuštėjo,

Kaip griovė čia visų namus,

Kaip mūs tėvai į gyvenvietes išėjo,

Su ašarom lyg į kapus.


Ilgai gandrai į kaimą grįžo,

Surasdami savo lizdus.

Tiktai liūdnai, liūdnai kaleno,

Apverkdami šeimininkus.


Ir pagaliau po daugel metų,

Negrįžo paukščiai čia daugiau.

Jog koks bebūtų gyvūnėlis,

Jam prie žmogaus yra jaukiau.


Kur mums sugrįžti pailsėti,

Kai tėviškių mūsų nėr.

Graudu į vienišus medžius žiūrėti,

Kai juos kankina vienuma.



Tuomet sugrįžkim prie kaimo kryžiaus,

Jis saugo tėviškės laukus.

Čia pailsėsim, pasimelsim,

Jis kaip paminklas kaimui bus.


Moksleiviai skaitė eilėraščius apie gimtinę. Šventės metu ūkio vadovas apdovanojo Gudinės kaimo gyventojus K. ir J. Žmuidus ir V. ir S. Bagdanavičius paveikslais su kaimo vaizdais.



Užrašė Igliškėlių kaimo bibliotekininkė M. Aleksandravičienė. 2010 -05 -12