Janina Mikuckienė: laikas užmarštin nugramzdina daug ką

Iš „Graži tu mano“.

Įvertink straipsnį

Įvertinimas: 5 / 5 (91 balsai)

2008 m. gegužės 8 d. Anykščių bibliotekininkų bendruomenė neteko savo kolegės Janinos Mikuckienės. Tačiau ji gyva prisiminimuose.
Anykščių L. ir S. Didžiulių viešosios bibliotekos Kraštotyros ir leidybos skyriaus nuotraukų archyve – Janinos nuotraukos, dokumentų fonde – jos straipsniai, rašyti Anykščių rajono spaudoje, rankraščių archyve – niekur neskelbti Janinos prisiminimai.

Nuotraukoje – šviesios atminties Janina Mikuckienė su kolegėmis. Pirma iš kairės: Vida Kontrimavičienė, Vyta Vėgelytė-Budavičienė,  J. Mikuckienė ir Germa Aviltienė, 1987 m. (Nuotr. iš bibliotekos nuotraukų archyvo)

Bibliotekininkės Janinos Mikuckienės vaikystės prisiminimai

Gimiau Rokiškio rajone, gražioje Jūžintų apylinkėje, Grumbinų kaime. Tai buvo 1950–ųjų metų speiguota sausio 20 d. Šeimoje buvau jauniausia – penktoji, liaudiškai vadinama „pagranduku“. Vyresnisis brolis labai apsidžiaugė gavęs mamos leidimą pavadinti mane Janina. Be manęs dar buvo dvi seserys ir du broliai. Eidama šeštus metukus viena sesutė mirė nuo kraujo užkrėtimo. Užaugome keturi vaikai. Maža buvau labai tyli. Dauguma žmonių galvojo, kad „šitas vaikas visai nekalbės“.

Vaikystė buvo sunki, nes tėvai sunkiai vertėsi tais baisiais pokario metais. Arė, sėjo, pjovė, tačiau nieko gera neturėjo. Kolektyvizacija dar labiau apsunkino mūsų šeimos gyvenimą. Buvo atimti arkliai, karvės ir ūkio padargai. Tėvukas susirgo sunkia liga ir mama mus keturis užaugino viena.
Pradinę Paškonių mokyklą pradėjau lankyti būdama septynerių metų. Buvau labai stropi ir pareiginga mokinukė. Pirmąją klasę dar teko lankyti su namuose pagamintais aulinukais –„medokais“. Lankydama Južintų viurinę mokyklą buvau aktyvi visuomenininkė, dalyvavau įvairiuose užsiėmimuose, buvau jų organizatorė. Ilgą laiką buvau klasės seniūnė. Labai mėgau sportą. Buvau geriausia mokykloje bėgikė, sekėsi slidinėjimas, stalo tenisas.Gal todėl, aš pati, ir mokytojai galvojo, kad būsiu biologijos–fizinio lavinimo mokytoja. To ir linkėjo per abiturientų išleistuves. Bet mane labai išvargino baigiamieji egzaminai, kadangi buvau jautri ir prieš kiekvieną egzaminą jaučiau didžiausią baimę. Tais metais nutariau pailsėti, o mokslus atidėjau sekantiems metams...

J. Mikuckienės prisiminimai apie darbą Obelių bibliotekoje

1968 m. baigusi Jūžintų vidurinę mokyklą nusprendžiau rinktis bibliotekininkės kelią, nes jau pakankamai gerai ir artimai buvau susipažinusi su šia profesija. Už mane 10-čia metų vyresnė sesuo Vanda Juškaitė-Sunklodienė tuo metu dirbo Gečionių kaimo bibliotekoje (buvusio dvaro patalpose).

Lankant Jūžintų vidurinę mokyklą, tris metus teko gyventi pas seserį, todėl labai dažnai teko aptarnauti tiek moksleivius, tiek kaimo suaugusius skaitytojus (tuo metu sesuo neakivaizdiniu būdu mokėsi Vilniaus Universitete istorijos-filologijos fakultete). Talkininkaudavau jai organizuojant masinius renginius.

Sesuo, pasikalbėjusi su Rokiškio centrinės bibliotekos direktore Zita Juodeikiene, pasiūlė man lankyti 6 mėn. kursus, organizuotus Centrinėje bibliotekoje. Aš mielai sutikau. Tai buvo daugiau praktinis darbas pačioje Centrinėje bibliotekoje. Teko aptarnauti skaitytojus, darbuotojoms padėti rengti knygų parodas, nurašinėti susidėvėjusias knygas, pildyti katalogus ir kartotekas, bei dirbti kitus bibliotekinius darbus. Nepastebimai greit prabėgo tas laikas. Rezultatų įvertinimui kursų lankytojams buvo organizuoti bibliotekinių žinių patikrinimo egzaminai. Komisija mano žinias įvertino labai gerai, todėl man buvo pasiūlyta pasilikti Centrinėje bibliotekoje. Buvau paskirta Kilnojamo fondo vedėja. Tai buvo laikinas etatas. Reikėjo aptarnauti skaitytojus Rokiškio mieste Knygų išdavimo taškuose. Į darbą sugrįžus buvusiai darbuotojai, man buvo pasiūlyta laikinas bibliotekininkės darbas Rokiškio geležinkelio stoties bibliotekoje, kol darbuotoja sugrįš iš dekreto.

(Nuotrauka iš Rokiškio r. Obelių bibliotekos)

1970 m. sausio 24 d. buvau paskirta į nuolatinį bibliotekininkės darbą Obelių miesto bibliotekos Vaikų skyrių. Čia sutikau puikią bibliotekos vedėją Valę Petrauskienę, bibliotekininkę Kulienę ( vardo tiksliai neprisimenu, nes ji buvo vyresnio amžiaus, todėl vardu niekada nešaukdavau). Tų pačių metų pavasarį įstojau Į Vilniaus kultūros mokyklos bibliotekininkystės specialybės neakivaizdinį skyrių.

Biblioteka tuo metu buvo Obelių kultūros namų patalpose (gatvės tiksliai nebeprisimenu gal „Stoties -12“). Tik žinau, kad tos pačios gatvės gale gyveno mūsų vedėja V. Petrauskienė. Suaugusius skaitytojus aptarnaudavome antrame aukšte. (2 kambariai ir dar 1 pagalbinis) Skaitytojams vaikučiams buvo skirta 2 labai mažyčiai kambariukai pirmame aukšte. Įėjimas – iš kultūros namų fojė. Visos bibliotekos patalpos buvo apšildomos krosnimis. Vaikučių patalpos žiemos metu buvo labai šaltos, nes abu kambariukai turėjo po 2 didelius langus, o krosnis buvo tik viena. Knygų lentynos buvo sukaltos iš lentų, nudažytos žalsva spalva. Kokia kvadratūra galėjo būti sunku pasakyti, bet manau, jog nedaugiau 20 kv. m Viename kambarėlyje tilpo 2 staliukai skaitytojams, kataloginė ir 1 lentyna pagal sieną. Daugiau lentynų netilpo, nes sienose buvo 2 langai. Antrame kambarėlyje stovėjo rašomasis stalas bibliotekininkei, 2 vienpusės lentynos palei sienas ir 1 dvipusė lentyna per vidurį kambarėlio. Tarpeliai praėjimui buvo labai siauručiai, kad vaikučiams buvo sunku prasilenkti. Sienose irgi 2 dideli langai. Viena krosnis šildė abu kambarėlius.

Naujas knygas gaudavome iš Bibliotekų kolektoriaus. Kokį skaičių knygučių gaudavome tiksliai nebeprisimenu, tik žinau, kad daug, nes visą laiką bijodavau ir galvodavau kur reikės sutalpinti. Tai buvo pasakų knygutės, tačiau nemažą dalį sudarė visuomeninė-politinė literatūra (literatūra skirta pionieriams, komjaunuoliams ir kt.). Naujai gautas knygutes turėjom įtraukti į Inventorinę knygą „suinventorinti“, knygoje uždėti spaudą, į knygą įrašyti inventorinį Nr. ir nustatyti kuriam skyriui ta knygutė priklauso. Šiuos darbus atlikus, vėliau kiekvieną knygutę turėjom aprašyti aprašo kortelėje, kurioje nurodydavome knygos autorių, pavadinimą, leidimo metus, vietą ir suteiktą inventorinį Nr. Šią kortelę dėdavome į abėcėlinį katalogą, o kitą tokią pat kortelę, kurioje nurodydavome dar ir skyrių, dėdavome į sisteminį katalogėlį.

Vaikų skyriuje aptarnavome ikimokyklinio I – VIII kl. Moksleivius. Mokslo metų eigoje moksleiviai skaitė daug. Kol mokykloje vykdavo pamokos, stengiausi pasidaryti bibliotekinius darbus, nes pasibaigus pamokoms, biblioteką užplūsdavo moksleiviai pasikeisti knygučių. Kartais į pagalbą atskubėdavo kolegės. Aktyviausi buvo IV – V klasių moksleiviai. Daugiausia buvo skaitomos pasakos ir programinė literatūra (literatūra pagal sąrašą). Kiekvienai amžiaus grupei buvo nurodyta, kokią literatūrą skaityti. Vasaros metu bibliotekoje skaitytojų sumažėdavo, nes juos viliojo gamta, atostogos pas senelius, išvykos su tėveliais. Bibliotekoje apsilankydavo vaikučiai iš Obelių mokyklos-internato.

Dėl vietos stokos nebuvo galimybių organizuoti išsamių parodėlių. Teko panaudoti staliukus. Visuomet veikė paroda apie profesijas, „Naujos knygelės“ ir parodos aktualioms to laikmečio temoms. Buvo daug aktyvių skaitytojų, kurie keisdavo knygutes kelis kartus per savaitę. Suabejojus, ar tikrai jie perskaito, pasikalbėdavau, paklausinėdavau, kas labiausiai patiko toje knygutėje. Nors ir stengiausi savo atmintyje prisiminti jų pavardes...Deja, laikas...
Lentyninius užrašus ir parodų pavadinimus rašydavo vedėja, nes jai tai puikiai pavykdavo. Naudodavome baltą vatmaną ir žalią, raudoną ar juodą tušą. Vaikučių fondui juodos spalvos stengėmės nenaudoti.

Pagrindinis moksleiviams laikraštukas buvo „Lietuvos pionierius“, žurnaliukai „Moksleivis“, „Genys“ ir keletas rusų kalba. Į namus jų pasiimti nebuvo pareikalavimo, nes kai kuriuos jie patys prenumeravo namuose.

Obelių Kultūros namuose dirbo gana žinomas režisierius Jonas Kavoliūnas. Tai - labai talentingas žmogus, kuris konsultavo ruošiant vaikučiams spektakliukus K.Kubilinsko Strakaliukas ir Makaliukas“ Ir J. Marcinkevičiaus „Grybų karą“. Jaunųjų skaitytojų pasirodymą kultūros namų salėje stebėjo Obelių vidurinės mokyklos žemesniųjų klasių moksleiviai.

Darbo tikrintojų lyg ir nebuvo mano atmintyje, nors tuo metu Rokiškio centrinėje bibliotekoje metodininke dirbo Laima Bagdonienė. Gal tikrinti nebuvo reikalo, nes labai gerai buvo įvertintas Obelių bibliotekos vedėjos V. Petrauskienės vadovavimas bibliotekai. Tai labai draugiška, švelni, kultūringa moteris. Kolektyve vyravo pagarba skaitytojui, pagarba ir santarvė kolektyve, o bibliotekos darbas buvo vertinamas labai gerai. Jokių didesnių problemų nebuvo.
Labai gražūs prisiminimai liko bendraujant su kultūros namų darbuotojais: meno vadovu Broniumi Neniškiu, režisieriumi Jonu Kavoliūnu ir kt.

Nuo pirmos darbo dienos Obeliuose, miesto Vykdomasis komitetas suteikė man gyvenamąjį plotą. Tai buvo Dirbtuvių gatvė Nr. 4, vieno 9 kv. metrų kambarėlis. Gyvenau šalia Petrės ir Jono Ramanauskų šeimos. Jų šeimai priklausė du kambariai, o virtuvė buvo bendra. Aš virtuve naudojausi labai mažai, nes daugiausia maitinausi miestelio valgykloje. Viskas būtų buvę labai gerai, bet buvo problema dėl šildymo. Kambarėlio krosnis buvo kūrenama malkomis, kurių turėjau labai mažai, todėl tekdavo laikyti atidarytas duris. Kambarys tuomet prišildavo iš šeimininkų patalpos. Jie nepyko. Labai gražiai sugyvenome su jų šeima. Sūnūs Algis, Rimantas ir dukra Danutė buvo labai geri mano draugai. Šeimininkai labai rūpinosi manimi, mylėjo, kaip tikrą savo dukrą. Už ką aš ir jaučiau didelį dėkingumą.
Dirbdama Obeliuose dalyvavau visuomeninėje veikloje. Teko vaidinti Jono Kavoliūno parengtame spektaklyje „Tadas Blinda“. Su kuriuo teko pabūvoti Anykščiuose. Vaidinau jaunos merginos vaidmenį. Meno Vadovas Bronius Neniškis įkalbėjo dainuoti estradiniame ansamblyje. Su prmąja daina teko dainuoti Kamajų kultūros namuose, bet vėliau estradinis ansamblis iširo, nes vadovas išvažiavo į Druskininkus. Dainavau rajono bibliotekininkių ansambliuke, pasirodydavome per biliotekininkų šventę. Zitos Juodeikienės pavedimu turėdavome dalyvauti Ruopiškyje organizuojamose dainų šventėse ir kt.

Jaunystės atmintyje Obelių žmonės paliko labai gražius, šviesius prisiminimus. Tiek iš bibliotekos, tiek iš Obelių Vykdomojo komiteto darbuotojų jaučiau pagalbą, pagarbą ir supratimą. Už tai aš esu labai dėkinga jiems visiems.

1972 m. birželio mėn. baigiau mokslus Vilniaus kultūros mokykloje. Nors ir gera buvo Obeliuose dirbti, tačiau nuolat gyventi norėjosi didesniame mieste. Dėl šeimyninių aplinkybių (liepos mėn. ištekėjau}, nutarėme palikti Obelius ir apsigyventi Anykščiuose. Viliojo gražus miestas ir gyvenamojo ploto problemos išsprendimas (vyrui buvo pažadėtas butas Anykščiuose).
35 metai užmarštin nugramzdino Obeliuose sutiktų žmonių vardus, pavardes, smulkesnes darbo detales...

Anykščiuose teko dirbti Vaikų literatūros skyriuje, vadovauti kaimo bibliotekoms filialams (metodinio skyriaus vedėja), Kraštotyros ir leidybos skyriuje vyr. bibliotekininke.

Nuotraukoje –  Kraštotyros ir leidybos skyriaus darbuotojos. Iš kairės: Janina, Romualda ir Audronė, 2007 m.

Laikas užmarštin nugramzdina daug ką... O mano atmintyje pasiliko tik šie prisiminimai.

Janina Juškaitė-Mikuckienė, 2007 m.

Janina su Kraštotyros ir leidybos skyriaus kolegėmis ir viešniomis iš Lietuvos Nacionalinės M. Mažvydo bibliotekos.

Nuotraukoje – Vaikų literatūros, Kraštotyros ir leidybos skyriaus darbotojos.
Tupi Svajonė, antroje eilėje iš kairės: Janina ir Audronė, trečioje eilėje iš kairės: Palmira, Ramunė ir Romualda,  2007 m.

Šviesios atminties J. Mikuckienės prisiminimai liko ir kolegų, ir bibliotekos skaitytojų širdyse.

J. Mikuckienės straipsniai spaudoje

MIKUCKIENĖ, Janina. Knygų tiltu į skaitytojų širdis. Anykšta, 1992, kovo 28, p.3.
MIKUCKIENĖ, Janina. Konferencijoje – apie profesinių sąjungų ir darbdavių partnerystę. Anykšta, 2005, kovo 17, p. 6.
MIKUCKIENĖ, Janina. Ir žodžiu, ir pavyzdžiu. Kolektyvinis darbas, 1988, rugsęjo 13, p. 3.
MIKUCKIENĖ, Janina. Mokėmės seminare. Anykšta, 2005, spalio 11, p. 3.
MIKUCKIENĖ, Janina. Pagarba knygai, arba pasakoja knygnešio giminaitė: [Romualdos Bražėnienės interviu su Anykščių viešosios bibliotekos Kraštotyros ir leidybos skyriaus vyr. bibliotekininke J. Mikuckiene], Šilelis, 2003, kovo 20, p. 6.
MIKUCKIENĖ, Janina. Profesinių sąjungų konferencijoje buvo aptarti aktualūs klausimai. Šilelis, 2005, kovo 16, p. 12.
MIKUCKIENĖ, Janina. Pasidalinome darbo patirtimi. Kolektyvinis darbas, 1979, birželio 12, p. 4.
MIKUCKIENĖ, Janina. Susitikimas su rašytoju. Kolektyvinis darbas, 1988, gruodžio 1, p. 4.
MIKUCKIENĖ, Janina. Tesugrįžta tai, kas prarasta... Anykšta, 1990, spalio 16, p. 1.

Janinos straipsnis Anykščių rajono laikraštyje „Anykšta" , 1992 m., kovo 28 d.