Janonis Osvaldas – Vilniaus universiteto profesorius, socialinių mokslų daktaras, bibliografas, pedagogas

Iš „Graži tu mano“.

Susijusios žemėlapio žymos:

Įvertink straipsnį



Įvertinimas: 5 / 5 (1 129 balsai)
 

Prof. Osvaldas Janonis, 2012m. (Nuotr. Skaivės Meškauskienės)


Osvaldas Janonis – Pasaulio anykštėnų bendrijos narys, Anykščių Teresės Mikeliūnaitės kraštotyros draugijos narys, Vilniaus universiteto afil. profesorius. Už nuopelnus Anykščių krašto kultūrai ir istorijai jam 2012 m. įteikta Anykščių Teresės Mikeliūnaitės kultūros premija. Žymus kraštietis garsina gimtąjį kraštą rinkdamas archyvinę medžiagą ir leisdamas knygas, kultūros renginių metu skleisdamas dar niekam nežinomą istorinę informaciją apie Anykščius, rūpinasi šio krašto kultūros paveldo išsaugojimu.

Prof. O. Janonis yra pirmasis Vaclovo Biržiškos premijos laureatas. Nusipelnęs mokslininkas apdovanotas Kultūros ministerijos premija už bibliotekininkystės, bibliografijos ir knygotyros mokslinius tyrinėjimus bei praktinę veiklą bibliotekose.

Turinys

Vaikystės takais

Osvaldas Janonis gimė 1948 m. lapkričio 25 d. Netikiškių k. [1](Anykščių r.). Mokytis jam teko įvairiose Anykščių [2]krašto mokyklose. 1955-1957 m. mokėsi Netikiškių pradinėje mokykloje, 1957-1959 m. – Vertimų [3]pradinėje mokykloje, 1959-1961 m. – Andrioniškio [4]septynmetėje mokykloje, 1961-1963 m. – Surdegio [5]aštuonmetėje mokykloje, 1963-1966 m. baigė Troškūnų [6] vidurinę mokyklą.


O. Janonio autobibliografinėje rodyklėje dr. Regina Varnienė [7] rašo: „<...> Surdegyje, žaibiškai pralėkusi vaikystė įsirėžė Osvaldo atmintin ir širdin. Ką reiškia būti susijusiam su kraštu? Manoma, kad tikrai glaudus santykis su kraštu bus tada, kai žmogus ne tik jaus jo grožį, bet ir jį pažins<...>“. Pažinti šį kraštą Osvaldui padėjo mama Verutė Genčiauskienė. Ne tik meilė gimtajam kraštui, bet ir knygai Osvaldą lydėjo nuo pat vaikystės. Mama dirbdama Ramaškonių, Surdegio bibliotekose sudomino sūnų bibliotekiniu darbu. Pasirinkęs bibliotekininko-bibliografo profesiją Osvaldas daug laiko leido ne tik bibliotekose, bet ir archyvuose. 1974 m. jis surinko archyvinę bei spausdintą kraštotyros medžiagą ir parengė Surdegio bibliotekos istoriją, kuri buvo skirta paminėti bibliotekos 25-ąsias gyvavimo metines. Tai buvo ne tik geriausia, bet ir viena pirmųjų parašytų Anykščių rajono bibliotekų istorijų.


O. Janonio parengta Surdegio bibliotekos istorija, 1974 m.


O. Janonis domėjosi mamos darbu bibliotekoje, kartu pasisemdamas praktinės patirties, pravertusios jam ir mokslinėje veikloje. Tai pripažįsta ir pats profesorius, sakydamas, kad laikas darbuojantis drauge su mama Ramaškonių [8]bei Surdegio kaimo bibliotekose tikrai nenuėjo perniek. Jis tuo įsitikino tapęs studentu.Vilniaus universiteto Bibliotekininkystės dėstytojai jo bibliografinio aprašo žinias iškart įvertino aukščiausiu pažymiu, o knygų sisteminimo egzaminą jis išlaikė net nelankydamas paskaitų.

Studijų ir tobulėjimo metai

1966-1970 m. O. Janonis studijavo Vilniaus universiteto Istorijos ir filologijos fakultete bibliotekininkystę ir bibliografiją, įgijo mokslinio bibliotekininko bibliografo išsilavinimą.1970-1971 m. O. Janonis dirbo Lietuvos respublikinės bibliotekos (Vilnius) Lituanistikos-kraštotyros skyriuje bibliografu ir vyresniuoju redaktoriumi. Ir studijų, ir darbo metais jaunasis bibliografas pasižymėjo pareigingumu, kruopštumu, kritiniu mąstymu. 1971 m. jis buvo pakviestas dirbti vyresniuoju dėstytoju Vilniaus universiteto Kauno vakariniame fakultete. Penkeri pedagoginio darbo metai atskleidė jo pedagoginius sugebėjimus, išryškino polinkį moksliniam darbui. 1971-1972 m. jis buvo Politinės ekonomijos katedros dėstytojas, 1972-1979 m. – naujai įkurtos Bibliotekininkystės ir bibliografijos katedros vyresnysis dėstytojas, 1979-1982 m. – šios katedros asistentas, 1982-1992 m. – docentas. 1981-1982 m. jis trumpai dirbo Bibliotekininkystės ir bibliografijos katedros vedėju. 1992-1993 m. jis buvo Vilniaus universiteto Kauno Humanitarinio fakulteto Informatikos katedros docentas. 1976-1979 m. O. Janonis neakivaizdžiai studijavo Leningrado (dabar – Sankt Peterburgas, Rusija) N. Krupskajos kultūros instituto aspirantūroje ir 1979 m. ten apsigynė pedagogikos mokslų kandidato disertaciją "Metodologiniai bibliografinės produkcijos sisteminio tyrimo aspektai".


Kolega Stasys Dubauskas [9], taip pat kilęs iš Anykščių krašto, 1980 m. leidinyje „Tarp knygų“ rašė: „Respublikos bibliografų šeima pagausėjo dar vienu pedagogikos kandidatu. Praėjusių metų pabaigoje Leningrado N. Krupskajos kultūros institute kandidatinę disertaciją „Bibliografinės produkcijos sisteminio tyrimo metodologiniai aspektai“sėkmingai apgynė Vilniaus V. Kapsuko universiteto Kauno vakarinio fakulteto bibliotekininkystės ir bibliografijos katedros dėstytojas Osvaldas Janonis. <...> O. Janonio disertacija įvertinta labai gerai. Recenzijose ir atsiliepimuose akcentuotas tvirtas ir originalus teorinis disertacijos pagrindas“. Labai džiugu, kad disertacijos jaunasis mokslininkas neįkišo į lentyną. Kaip rašo dr. R. Varnienė: „Siekdamas kuo plačiau Lietuvoje paskleisti naująjį požiūrį, galintį patobulinti bibliografijos priemonių sistemą ir pagerinti vartotojų bibliografinį aprūpinimą, disertacijos pagrindu Osvaldas Janonis 1981 m. parengė ir publikavo knygą „Metodiniai nurodymai speckursui „Bibliografijos metodologijos pagrindai“ parengti“. Ši knyga gerokai pranoko metodinius nurodymus.“ 1985-1989 m. O. Janonis buvo Kauno viešosios bibliotekos mokslinės tarybos narys, 1989-1993 m. dirbo Kauno viešosios bibliotekos Nacionalinės bibliografijos grupės vyriausiuoju redaktoriumi. Gabus pedagogas 1992 m. iš Kauno vakarinio fakulteto Bibliotekininkystės ir bibliografijos katedros perėjo į Informatikos katedrą dirbti docento pareigose.

O. Janonis Vilniuje

Nuo 1993 m. iki šiol O. Janonis dirba Vilniuje, dėsto Vilniaus universiteto Komunikacijos fakulteto studentams bibliografijos disciplinas. 1993-2005 m. jis buvo Vilniaus universiteto Komunikacijos fakulteto Knygotyros katedroje docentas. 2001-2002 m. jis taip pat dirbo Klaipėdos universiteto Bibliotekininkystės katedros docentu ir moksliniu darbuotoju. Vilniaus universiteto Komunikacijos ir Filosofijos fakultetų tarybų sudaryta habilitacijos komisija 2004 m. gruodžio 22 d. nusprendė, kad O. Janonis atitinka humanitarinių mokslų srities komunikacijos ir informacijos krypties habilitacijos reikalavimus. Jam įteikta habilitacijos pažyma, suteiktas profesoriaus vardas. Nuo 2005 m. iki šiol O. Janonis yra Vilniaus universiteto Komunikacijos fakulteto Knygotyros ir dokumentotyros instituto profesorius. [10] Jo dėstomi kursai: bibliografijos teorija, informacijos tvarkyba ir ieška (bibliografinis aprašas). Prof. O. Janonis yra puikus oratorius, geras dėstytojas, gebantis labai gražiai, nors ir reikliai, bendrauti su studentais.Todėl net keletą kartų profesorius buvo pripažintas populiariausiu Vilniaus universiteto Komunikacijos fakulteto metų dėstytoju.

2004 – 2008 m. studijuodama Vilniaus universitete turėjau garbės būti profesoriaus O. Janonio studente. Su nuostaba klausiau paskaitų apie bibliografiją, lyg apie patį įdomiausią pasaulyje dalyką. Užsiėmimai tikrai buvo įdomūs, tačiau egzamino bijojome visa grupė. Prisipažinsiu, kai kuriuos dalykus mokiausi vos ne mintinai. Žinojau, kad profesorius reiklus visiems ir jokių nuolaidų nebus. Nenorėjau blogai pasirodyti, juk buvau kurse vyriausia studentė ir dar iš profesoriaus gimtojo Anykščių krašto. Mokiausi daug ir į egzaminą ėjau gerai pasiruošusi. Testą išlaikiau puikiai. Profesorius pasakė, kad to ir tikėjosi. Tai man buvo didžiausias komplimentas. Kada sėkmingai apgyniau bakalauro darbą, prof. O. Janonis atėjo manęs, kaip savo kraštietės, pasveikinti su didžiule puokšte gėlių. Supratau, kad profesorius tikrai moka daryti staigmenas ir siurprizus.

Savo asmeninėje bibliotekoje saugau profesoriaus dovanotas knygas su autografais.

Prof. O. Janonis yra bibliografas, bibliotekininkas iš didžiosios raidės. Savo pavyzdžiu jis skatina mus pasitempti ir darbuotis garsinant Anykščių kraštą, jo iškiliuosius žmones, ragina didžiuotis bibliotekininko profesija.

Profesorius O. Janonis ir Anykščiai

Kilęs iš Anykščių krašto, garsus mokslininkas nepamiršta šio Aukštaitijos kampelio. Atvykęs pas mamą į Surdegį, visada užsuka į Surdegio biblioteką, aplanko ir Anykščių rajono savivaldybės L. ir S. Didžiulių viešojoje bibliotekoje dirbančias koleges. Profesorius atvyksta su dovanomis – naujomis savo knygomis, kurias maloniai dovanoja bibliotekos darbuotojams ir skaitytojams.
Pasklaidžius Anykščių rajono savivaldybės Liudvikos ir Stanislovo Didžiulių viešosios bibliotekos darbo metraščius, rankraščius, rajono spaudą, randame straipsnių, liudijančių kraštiečio O. Janonio glaudų ryšį su Anykščiais. 1982 m. Anykščių centrinės bibliotekos darbuotojos organizavo rajono bibliotekininkių – darbo veteranių pagerbimo šventę. Osvaldas nustebino savo mamą, netikėtai atvykdamas jos pasveikinti. Iš anksto su renginio organizatoriais sutaręs jis padarė mamai staigmeną. Kada Anykščių kultūros rūmų scenoje stovėdama V. Genčiauskienė pasakė, kad jos vaikai labai užsiėmę ir negalėjo atvykti į renginį, Osvaldas su seserimis Nijole ir Jule jau stovėjo mamai už nugaros su puokštėmis gėlių. Siurprizas buvo ne tik mamai, nustebę buvo ir šventės dalyviai. Renginio metu darbo veteranės, tarp jų ir Osvaldo mama, buvo apdovanotos atminimo medaliais ir suvenyrais.

O. Janonis Anykščių kultūros rūmuose bibliotekininkių veteranių šventėje, 1982 m. (Aloyzo Janušio nuotrauka iš Anykščių rajono savivaldybės L. ir S. Didžiulių viešosios bibliotekos nuotraukų archyvo)


2008 m. kartu su Anykščių L. ir S. Didžiulių viešosios bibliotekos Kraštotyros ir leidybos skyriaus darbuotojomis profesorius O. Janonis planavo įgyvendinti bendrą projektą – išleisti knygą „Surdegis 1510–1940 metais". Anykščių rajono savivaldybė pažadėjusi paremti šį projektą, prasidėjus sunkmečiui, paramos neskyrė. Profesorius O. Janonis nenuleido rankų ir knygą nusprendė išleisti savo lėšomis.

Prof. O. Janonis Anykščių L. ir S. Didžiulių viešosios bibliotekos Kraštotyros ir leidybos skyriuje. Iš kairės: A. Berezauskienė, O. Janonis, S. Meškauskienė, 2008 m. (Nuotr. iš L. ir S. Didžiulių viešosios bibliotekos nuotraukų archyvo)


Iš savo asmeninės knygų kolekcijos O. Janonis Anykščių viešajai bibliotekai padovanojo labai retą ir vertingą leidinėlį apie Surdegį išleistą Sankt Peterburge 1873 m.

Leidinėlis apie Surdegį
Knygos iliustracija

Žymus kraštietis perdavė Anykščių bibliotekai ir ilgai saugotas senas nuotraukas su Anykščių krašto vaizdais.

Viena iš dovanotų bibliotekai nuotraukų


2009 m. apsilankęs Anykščiuose, profesorius O. Janonis buvo pakviestas susitikti su rajono vadovybe. Apie. žymaus kraštiečio viešnagę Anykščių krašto laikraštyje „Šilelis“ rašė savivaldybės specialistas ryšiams su visuomene, žurnalistas Vytautas Bagdonas: [11] „Mokslininkas susitiko su Anykščių rajono savivaldybės L. ir S. Didžiulių viešosios bibliotekos darbuotojais, taip pat apsilankė rajono savivaldybėje. Su garbiu svečiu, kurį atlydėjo į savivaldybę Viešosios bibliotekos direktorius Romas Kutka bei bibliotekos Kraštotyros ir leidybos skyriaus vedėja Audronė Berezauskienė, susitiko vicemeras Donatas Krikštaponis, mero patarėjas Sergejus Jovaiša, savivaldybės administracijos Švietimo, kultūros ir sporto skyriaus vedėja Vida Dičiūnaitė, šio skyriaus vyriausioji specialistė Eglė Kaladytė.

Iš kairės: vicemeras Donatas Krikštaponis sveikina prof. Osvaldą Janonį. (Nuotr. Vytauto Bagdono)


Taip jau sutapo, kad mokslininkas O. Janonis, kilęs iš Svėdasų seniūnijos Netikiškių kaimo, mokęsis Vertimų, Andrioniškio, Surdegio, Troškūnų mokyklose, gyvenęs įvairiose Anykščių rajono vietovėse, tądien šventė savo 61-ąjį gimtadienį. Todėl jam gražius sveikinimų ir palinkėjimų žodžius išsakė susitikimo savivaldybėje dalyviai<...>. Į Anykščius prof. Osvaldas Janonis atvyko ne "tuščiomis rankomis", o atsivežė savo knygos "Surdegis 1510-1940 metais." korektūrą. Gausiai iliustruotą, beveik 300 puslapių knygą rėmėjų surinktomis lėšomis sumaketavo UAB „Utenos spaustuvė". Knygą leidžia autorius savo lėšomis. Rajono savivaldybėje susirinkusiems buvo puiki proga pavartyti būsimosios knygos puslapius, pasižiūrėti iliustracijas. Kaip juokavo susitikimo dalyviai, per mokslininko gimtadienį vicemero D.Krikštaponio kabinete įvyko pirmasis būsimosios knygos „Surdegis 1510-1940 metais" pristatymas. Na, o kai knyga bus išleista, autorius būtinai pažadėjo ją pristatyti Anykščiuose ir Surdegyje".

Anykščių rajono savivaldybėje. Iš kairės: Eglė Kaladytė, Donatas Krikštaponis, Osvaldas Janonis, Audronė Berezauskienė, Romas Kutka ir Vida Dičiūnaitė, 2009 m. (Nuotr. Vytauto Bagdono)

O. Janonio knyga apie Surdegį

[12] Knygai „Sudegis 1510-1940metais“ prof. O. Janonis medžiagą kaupė beveik keturiasdešimt metų. Domėtis Surdegio krašto istorija Osvaldas pradėjo dar vaikystėje, kada mama, dirbdama bibliotekoje užrašinėjo vietinių žmonių prisiminimus, kaupė kraštotyros medžiagą, rinko miestelio istoriją. Tačiau ypatingai susidomėjo Surdegio praeitimi tuomet, kai teko Maskvoje mokytis kursuose ir buvo galimybė žymiausiose bibliotekose pavartyti senus, retus leidinius. Kokią tiktai knygą apie stačiatikius bepaimdavo, vis užtikdavo Surdegio pavadinimą. Surdegis įvairiuose žinynuose, enciklopediniuose leidiniuose buvo minimas neatsitiktinai. Čia veikė vienuolynas, į kurį iš visos Rusijos buvo tremiami kuo nors prasikaltę dvasininkai, pasimelsti į Surdegio cerkvę per atlaidus suvažiuodavo stačiatikiai iš Rusijos, Baltarusijos, Latvijos ir kitų vietovių, čia atvykdavo gubernatoriai, ministrai. Surdegis garsėjo stebuklingu šventu paveikslu... Surado jis ir keletą žymių Rusijos dailininkų graviūrų, kuriuose įamžintas XIX a. Surdegis...Taip pamažu, pamažu ir kaupėsi istoriniai faktai, archyviniai dokumentai, retos fotografijos. Skirtinguose šaltiniuose pavyko surasti skirtingas vienuolyno Surdegyje įkūrimo datas. Vis tik, detaliau patyrinėjus archyvinius dokumentus, pavyko nustatyti, kad tikrieji vienuolyno steigimo metai - 1636-ieji. Ir veikė vienuolynas iki 1915-ųjų. Skirtingu laiku čia gyveno skirtingas vienuolių skaičius. Kartais būdavo tiktai vienintelis vienuolis, kuris ir vienuolynu rūpinosi, ir šv. Mišias aukojo, ir visus patarnavimus tikintiesiems atlikdavo. Vidutiniškai Surdegyje gyvendavo po 12 vienuolių, vienuolyne buvo įrengta ir 12 celių...Ypač Surdegio stačiatikių vienuolyno populiarumas išaugo po 1831 m.sukilimo, carinė valdžia skyrė ne tiktai didelį dėmesį, bet ir finansines lėšas. Yra duomenų, kad iš cerkvės rūsio, kuriame tekėjo stebuklingas šaltinis, į paviršių net buvo išvestas vamzdis, kad tikintieji be jokios grūsties, didesnio vargo galėtų pasisemti to šaltinio vandens. Knygoje skaitytojai sužinos, kas išgarsino Surdegio miestelio vardą pasaulyje, kokie įžymūs žmonės iš ten kilę, daug žinių iš miestelio kultūros ir švietimo istorijos. Galbūt skaitytoją stebins informacijos bei minimų asmenų, kurių pavardės siejamos su Surdegio miesteliu, gausa, tačiau tai yra ilgo, kruopštaus, atsakingo ir sunkaus darbo rankraščių bei archyvų fonduose rezultatas. Knygoje pateikiamas daugiau negu tris šimtus įrašų turintis bibliografinis sąrašas ir giesmė – malda (akatistas), garbinanti Surdegio Dievo Motinos ikoną.

[13]

Mokslinė, ekspertinė ir visuomeninė organizacinė veikla

Plati prof. O. Janonio mokslinė, ekspertinė bei visuomeninė organizacinė veikla. 1995 – 1998 m. jis buvo VU Komunikacijos fakulteto tarybos narys. Nuo 2005 m. profesorius yra Vilniaus universiteto Senato narys, Lietuvos mokslų akademijos Humanitarinių mokslų ir socialinių mokslų skyriaus Humanitarinių mokslų sekcijos Knygotyros pasekcijos narys. Nuo 1995 m. jis yra Vilniaus universiteto tęstinio mokslo darbų leidinio „Knygotyra“ redaktorių kolegijos narys. Nuo 1997 m. Lietuvos nacionalinės Martyno Mažvydo bibliotekos bibliografijos ir knygotyros centro mokslo darbų rinkinio „Bibliografija“ redaktorių kolegijos narys. 1997 – 2002 m. buvo Lietuvos bibliotekų tarybos narys. 1994 – 1995 m. buvo straipsnių rinkinio „Bibliografijos žinios“ redaktorių kolegijos narys .Nuo 1992 m. Nacionalinės retrospektyvinės bibliografijos redaktorių kolegijos narys. 1991– 1995 m. žurnalo „Tarp knygų“ redaktorių kolegijos narys. 1985 – 1989 m. Kauno viešosios bibliotekos mokslinės tarybos narys. Skaitė paskaitas bibliotekos darbuotojų kvalifikacijos kėlimo kursuose Išrinktas Valstybinės tarpžinybinės bibliotekų komisijos prie Kultūros ministerijos Bibliografinio darbo tarybos pirmininko pavaduotoju (vėliau – pirmininkas) (1984 vasario 9 d.). Mokslinės metodinės tarybos prie Aukštojo ir specialiojo mokslo ministerijos narys (1983 m. ir vėliau).

Moksliniai O. Janonio leidiniai

1981 m. – „Metodičeskije ukazanija po razrabotke kursa „Osnovy metodologiji bibliografovedenija“ (rusų kalba, „Kurso "Bibliografijos metodologijos pagrindai" dėstymo metodiniai nurodymai“). 1983 m. – „Tarybų Lietuvos bibliografijos mokslas, 1976-1982“. 1986 m. – „Tarybų Lietuvos bibliografijos mokslas, 1983-1985“. 1988 m. – „Bibliografijos mokslo įvadas“ (su kitais autoriais). 1989 m. – „Tarybų Lietuvos bibliografinė produkcija, 1971-1985“. 1991 m. – „Lietuvių nacionalinė bibliografija 1945-1990 metais“ (su kitais autoriais). 1993 m. – „Nacionalinės bibliografijos paraštėje“ (bibliografo užrašai). 1994 m. – „Lietuvių bibliografinė tarnyba (iš išeivijos bibliografijos istorijos)“ (su J. Zinkevičiene). 1995 m. – „Bendroji bibliografijos priemonių sudarymo metodika“ (su E. Macevičiūte ir J. Zinkevičiene). 1997 m. – „Serialinių leidinių publikacijų bibliografinė apskaita“, „Iš Surdegio praeities“ (kraštotyrinis leidinys, kitas leidimas – 2003 m.), „Vaclovo Biržiškos „Lietuvių bibliografija“. 1999 m. – „Bibliografinė heuristika“ (su Elena Macevičiūte), „Rusiškieji interneto ištekliai bibliotekininkui“, „Lietuvių bibliografija“ (mokomoji programa). 2000 m. – „Bibliografijos teorija“(mokomoji programa) 2001 m. – „Bibliografijos teorija“ (mokomoji priemonė, kitas papildytas leidimas – 2002 m.). 2002 m. profesorius O. Janonis išleido monografiją „Bibliografijos mokslas ir praktika XX amžiaus antrojoje pusėje: raidos bruožai".

Tais pačiais metais pasirodė leidiniai „Lietuvos bibliografijos mokslas 1986-2000 metais: referatinė apžvalga", „Bibliografinis mokslinių darbų apipavidalinimas“, „Bibliografijos disciplinų mokomosios programos“. 2004 m. – „Arvydas Šeškevičius“ (personalinė bibliografijos rodyklė). 2005 m. – „Bibliografinių nuorodų ir jų sąrašo sudarymo studijų bei mokslo darbuose metodika“. 2007 m. – „Lietuvos ir išeivijos bibliografijos chronologija (iki 1990 m.)“.

2008 m. – „Rašto darbų metodiniai nurodymai“ (su Z. Atkočiūniene ir M. Stonkiene). Su kitais autoriais jis parengė daugiau nei 10 žinynų, sudarė elektroninę kompaktinę plokštelę „Lietuvos knygos veikėjai“ (2004 m.). 2009 m. – „Bibliografijos teorija: mokomoji knyga".

O. Janonio moksliniai straipsniai ir recenzijos buvo spausdintos „Knygotyroje“, „Bibliografijos žiniose“, „Bibliografijoje“, „Bibliotekų darbe“, „Tarp knygų“, Maskvos kultūros instituto mokslo darbuose, elektroniniame žurnale „GATA“, žurnaluose „Sovetskaja bibliografija“, „Libri“. Jis skaitė pranešimus Lietuvos ir tarptautinėse bibliotekininkų, bibliografų ir knygotyrininkų konferencijose bei seminaruose, skaitė paskaitas bibliotekos darbuotojų kvalifikacijos kėlimo kursuose (1985-1989 m.), stažavosi Rusijos (1983 m.) ir Lenkijos (1994, 1995 m.) mokslo įstaigose.

Osvaldas Janonis: Autobibliografijos rodyklė (1968-2007)

Bibliografijos rodyklėje, kurią sudarė pats O. Janonis, suregistruotos publikacijos, jo redaguoti ir versti darbai bei leidiniai, kurių autorius jis konsultavo, taip pat svarbesnė literatūra apie jį. O. Janonio gyvenimo ir veiklos datos nurodomos pagal asmeninius dokumentus, archyvinius ir publikuotus šaltinius. Pirmojoje bibliografijos rodyklės dalyje chronologine seka suregistruotos profesoriaus mokslinės publikacijos, mokomieji metodiniai, žinybiniai ir informaciniai leidiniai, recenzijos, mokslo populiarinimo bei kitos publikacijos. Antrajame skyrelyje aprašyti O. Janonio redaguoti leidiniai, vertimai. Skyriuje „Literatūra apie O. Janonį“ aprašytos publikacijos, kuriose užfiksuoti svarbesni profesoriaus gyvenimo ir veiklos faktai bei epizodai. Skaitytojai susipažinę su O. Janonio autobibliografine rodykle tikrai įsitikins didžiuliais šio mokslininko nuopelnais ir pedagoginėje, ir mokslinėje veikloje, o ypač nacionalinės retrospektyviosios bibliografijos tomų rengime ir redagavime.

O. Janonio kraštotyros leidiniai

2012 m. prof. Osvaldas Janonis savo lėšomis išleido istorijos ir kraštotyros žinyną rusų kalba „Surdegio Šv. Dvasios vyrų vienuolynas“.
Surdegio gyvenimas beveik tris šimtus metų buvo glaudžiai susijęs su 1627 metais įsteigtu stačiatikių vyrų vienuolynu, kuris veikė iki 1915 metų. Miestelį garsino vienoje iš jo cerkvių laikoma stebuklingoji Surdegio Dievo Motinos ikona (ji įrašyta į stačiatikių kalendorių, todėl žinoma šios religijos tikinčiųjų visame pasaulyje). Savo gyvenimą su Surdegio vienuolynu buvo susieję daug aukšto luomo garsių stačiatikių dvasininkų. Į jį iš visos Rusijos, Baltarusijos, Ukrainos ir kitų vietovių atgailai buvo atsiunčiami prasikaltę vienuoliai. Iš tolimiausių carinės Rusijos kampelių į Surdegį per religines šventes suplaukdavo minios tikinčiųjų. Vienuolyną ypač rėmė Rygos tikintieji.
Žinyne pateikiama daugiau kaip 530 straipsnių apie vienuolyno dvasinę, šviečiamąją ir ūkinę veiklą. Jo sudarymui buvo panaudota apie 180 publikacijų ir 190 archyvinių bylų. Jame bus galima surasti apie 200 vienuolių, vienuolyno globėjų ar kitaip su juo susijusių asmenų biografijų ar biografinių duomenų. Knygoje bus galima surasti išsamių duomenų ne tiktai apie vienuolyno kasdienybę, vienuolių gyvenimą, bet ir apie vienuolyno biblioteką, vienuolių išlaikomą mokyklą, vienuolyne ir cerkvėje buvusius meno kūrinius, vienuolyno pajamas ir išlaidas, ryšius su kitais vienuolynais ir t. t.



Profesorius O. Janonis parengė leidinį „ Anykščių krašto tyrėjo parankinė knyga“. Parengtos trys knygos. 2012 m. išleistos dvi-pirmosios.


Leidinio paskirtis – palengvinti archyvinių dokumentų ir faktografinės medžiagos paiešką Anykščių rajono kraštotyrininkams ir kitiems Anykščių krašto praeities tyrėjams. Jį sudaro trys knygos: pirmoje – „Anykščių kraštas Rusijos imperijos sudėtyje (1795–1914 m.) ir Pirmojo pasaulinio karo metais (1914–1918 m.)“, antroje knygoje pateikiama Vardų rodyklė, į kurią pateko asmenvardžiai, vietovardžiai ir kolektyvai, paminėti pirmosios knygos pirmosios dalies archyvinių dokumentų bibliografiniuose aprašuose ir anotacijose bei antrosios dalies sąrašuose ir lentelėse.

Knygų sudarytojas peržiūrėjo Kauno apskrities archyve saugomus istorijos šaltinius, Lietuvos nacionalinės Martyno Mažvydo, Lietuvos mokslų akademijos Vrublevskių ir Vilniaus universiteto bibliotekų katalogus, carinės Rusijos žinyninius leidinius. Skaitytojai ras archyvinių dokumentų dalykinį sąrašą ir faktografinę medžiagą. Aprašyta 2160 dokumentų. Skaitytojams pateikiama gausybė įvairios faktografinės medžiagos: statistinių duomenų, žinių apie draugijas, kunigus, vienuolynus, mokesčius, mokyklas, viršaičius, raštininkus, seniūnus, pašto ir telegrafo skyrius, medicinos darbuotojus ir panašiai.
O. Janonio parengtose knygose išspausdinta mažai kam žinoma ir sunkiai prieinama archyvinė medžiaga, kuria galės naudotis kiekvienas skaitytojas. Knyga reikšminga ne tik Anykščių krašto, bet ir visos Lietuvos istorijai, kultūrai.

2014 m. prof. O. Janonis išleido atminimo knygą „Surdegis ir jo apylinkės“.








Įvertintas už nuopelnus mokslui

Už nuopelnus mūsų šalies kultūrai ir už mokslinę veiklą prof. O. Janonis įvertintas ir apdovanotas. 1996 m. O. Janonis tapo pirmuoju Vaclovo Biržiškos premijos laureatu. Žymus mokslininkas apdovanotas Kultūros ministerijos premija už bibliotekininkystės, bibliografijos ir knygotyros mokslinius tyrinėjimus bei praktinę veiklą bibliotekose (2005 m.). Vilniaus universiteto rektorius O. Janoniui yra tris kartus pareiškęs padėkas (1980, 1985 ir 2006 m.). Profesoriaus nuopelnus bibliografijai vertino ne tik aukščiau esančios institucijos, bet ir kolegos.

Jau 1994 m. pasirodžius O. Janonio leidiniui „Nacionalinės bibliografijos paraštėje“ Ona Voverienė [14] žurnale „Tarp knygų“ rašė: „ Tai unikalus leidinys mūsų profesijos specialioje literatūroje, rašytas sau ir pasirinktu žanru jautriau ir giliau atskleidžiantis mokslininko nerimą dėl Lietuvos nacionalinės bibliografijos būklės, dėl jos ateities. <...>Autorius visa savo būtimi, mintimis, svajone <...> ir dienoraščiu...su datomis mokslo istorijai pateikė jautrų, nerimastingą mokslininko dvasinį portretą, patvirtinusį Norberto Vinerio teiginį, kad ne tas yra mokslininkas, kuris gali dirbti mokslinį darbą, o tas, kuris jo nedirbti negali. Bibliografijos dienoraštis...su datomis (pradėtas rašyti 1989 m. vasario 1 d. ir baigtas 1993 m. kovo 13 d.) – tai idėjų ir konkrečių siūlymų programa nacionalinės bibliografijos metodikai tobulinti, bibliografinio darbo organizavimui gerinti, bibliografijos moksliniams tyrinėjimams plėtoti, bibliografo profesijos prestižui visuomenėje atkurti.<...>“ O. Voverienė O. Janonio leidinį įvertino, kaip vieną gražiausių Lietuvos bibliografijos istorijos puslapių, liudijančių doro ir sąžiningo mokslininko būties ir minties harmoniją ir kaip tvirtą pamatą bibliografijos mokslo suklestėjimui Lietuvoje. Profesoriaus nuopelnus bibliografijos moksle ir šiandien akcentuoja dr. Regina Varnienė: “ Kad ir kas kalbėtų apie Lietuvos bibliografijos mokslo tradicijas, vis tiek pirmiausia mini Osvaldo Janonio pavardę. <...> Profesorius iki šiol yra labiausiai šalyje ir užsienyje cituojamas Lietuvos bibliografijos mokslininkas“.


Eina laikas, visur tuo pačiu žingsniu nepaankstindamas ir nesivėlindamas. Tiktai kiekvienas žmogus tą laiką pasitinka ir palydi skirtingai. Kiekvienas žmogus savo laike neišvengiamai palieka veiklos kraitį ateičiai. Ir kaip džiugu, kad prof. O. Janonio darbų kraitis toks turtingas ir didelis.


Bibliografijos nuorodų sąrašas

BAGDONAS, Vytautas. Per žymaus mokslininko gimtadienį pristatyta jo būsimoji knyga. Šilelis, 2009, gruodžio 4, p. 7. Taip pat prieiga per internetą: <http://nyksciai.lt/index.php?option=com_content&task=view&id=5403&Itemid=1>


BAGDONAS, Vytautas. Mokslininko kruopštumo rezultatas – unikalūs žinynai [interaktyvus], Anykščiai, 2013 m. [žiūrėta 2013 m. sausio 23 d.]. Prieiga per internetą:
http://www.anyksta.lt/index.php?m=1&s=25818&page

BEREZAUSKIENĖ, Audronė. Naujas kraštiečio Osvaldo Janonio leidinys [interaktyvus], Anykščiai [žiūrėta 2013 m., sausio 22 d.]. Prieiga per internetą:
http://www.anykstenai.lt/?pg=naujienos2&nj=892
DUBAUSKAS, Stasys. Bibliografas, pedagogas, mokslininkas. Bibliotekų darbas, 1980, nr. 3, p. 28.

GOŠTAUTAITĖ, Daiva. Teresės Mikeliūnaitės kultūros premija skiriama profesoriui Osvaldui Janoniui [interaktyvus], 2012 m. [žiūrėta 2013 m. sausio 22 d.]. Prieiga per internetą:
http://www.anyksta.lt/index.php?m=1&s=24856&page=


Sveikinimas Teresės Mikeliūnaitės premijos laureatui Osvaldui Janoniui [interaktyvus], 2012 m. [žiūrėta 2013 m. sausio 22 d.]. Prieiga per internetą: http://www.anykstenai.lt/?pg=naujienos2&nj=915

Naujas kraštiečio Osvaldo Janonio leidinys[interaktyvus], 2012 m. [žiūrėta 2013 m., sausio 22 d.]. Prieiga per internetą:
http://www.anyksta.lt/index.php?m=1&s=24634&page=15&stnd

TELKSNYTĖ, Milda. Darbo veteranų šventė. Kolektyvinis darbas, 1982, birželio 3, p. 4.

VARNIENĖ, Regina. Trys bibliografijos pradalgės. In Osvaldas Janonis: autobibliografinė rodyklė (1968–2007). Vilnius, 2008, p.7–18.

VOVERIENĖ, Ona. Bibliografo dienoraštis... su datomis. Tarp knygų, 1994, nr.1, p. 19.

ZAVECKIENĖ, Žiedūnė. Osvaldas Janonis. In Visuotinė lietuvių enciklopedija. Vilnius, 2005, [t.] 8, p. 521.

ZAVECKIENĖ, Žiedūnė. Janonis Osvaldas. In Knygotyra: enciklopedinis žodynas. Vilnius, 1997, p.145.


Parengė Audronė BEREZAUSKIENĖ