Jokūbinės - Mažeikių rajono Leckavos miestelio šventė

Iš „Graži tu mano“.

Susijusios žemėlapio žymos:

Įvertink straipsnį



Įvertinimas: 4,8 / 5 (569 balsai)
Leckava įsikūrusi Ventos ir Vadaksties upių santakoje. Iki 1-ojo pasaulinio karo Leckava buvo žinoma Jokūbinių mugėmis, į kurias daugelis atvykdavo net iš Latvijos respublikos. Mugių vieta buvo didelėje lankoje prie Ventos, kur į ją įteka Vadakstis. Jokūbinių turgus buvo rengiamas kiekvieną vasarą, jis vyko tris dienas iš eilės – sekmadienį, pirmadienį ir antradienį. Šio turgaus tikrasis tikslas nebuvo vien tik pirkimas ar pardavimas, nes daugiausia visi vyko tenai pasižiūrėti, pasirodyti, pamatyti. Atvykdavo ne tik vietos žemaičiai, bet ir iš Paprūsės bei Liepojos. Būdavo čia ir prekeiviai iš Palangos su pilnais vežimais rūkytos menkės. Alinės bei arbatinės dažnai keliomis eilėmis nusitęsdavo daugiau kaip per kilometrą, iki pat Leckavos miestelio. Joje vyravo lietuvių ir latvių kalbos. Pamatyti galėjo daug ką, net cirko artistus, klounus. Jei norėjai, galėjai nusipirkti paršelį, arklį ar žąsį, vištą. Vakarais vyko šokiai, degė laužai. Lietuvai ir Latvijai tapus nepriklausomomis, Vadaksties upė pasidarė valstybine siena. Jau 1920 metais mugė pirmą kartą vyko atskirai. Mugės vieta buvo atkelta toliau nuo valstybinės sienos, beveik į patį Leckavos miestelį. Kolūkio egzistavimo laikais Jokūbinės vyko vieną dieną: antrąjį liepos mėnesio sekmadienį. Tai buvo sėjos ir šienapjūtės rezultatų suvedimas. Buvo apdovanojami geriausi žemdirbiai, gyvulininkystės darbuotojai. Koncertuodavo tai viena, tai kita dainininkų grupė. Yra koncertavę „Kopų balsai“, „Jonis“, „Nerija“ ir kitos grupės. Kiekvienais metais dainininkų grupė būdavo vis kita. Šiandien Jokūbinių šventė vyksta prie Ventos upės „Dainų slėnyje“. Su savo koncertine programa į šventę atvyksta svečiai iš Židikų, Latvijos, Papilės, Akmenės, Mažeikių. Taip pat šventėje yra dalyvavę įvairūs dainininkai: Rūta Morozovaitė ir Irena Ašakaitė, Irena Starošaitė, grupė „Funki“ ir kiti. Šventė nepraeina be prekybininkų. Galima paragauti šašlykų, paskanauti kareiviškos košės, pasmaguriauti medaus, atsigaivinti gaiviaisiais gėrimais, alumi. Šventė vyksta iki pat paryčių.

Iš praeities atplaukia krivis ir vaidilutės (nuotr. autorius nežinomas). Nuotrauka iš asmeninio Z. Jokubauskienės archyvo

Šaltiniai: 1. Kviklys B. Mūsų Lietuva. T. 4.- Vilnius.: Mintis, 1989 .- P. 410 – 41. 2. Leckavos bibliotekos fondo istorija ir nūdiena :{Kraštotyros darbas}.- Mažeikiai., 1992. – P. 3.