Jonas Totoraitis

Iš „Graži tu mano“.

Susijusios žemėlapio žymos:

Įvertink straipsnį



Įvertinimas: 4,2 / 5 (5 balsai)


DVASINIS IR RELIGINIS PENAS NEAPSIEINA BE ISTORIJOS

/A. Sušinskas/

Turinys

Biografija

1921-1937 m. Marijonų gimnazijai vadovavo J. Totoraitis.

Fotografija iš S. Sajausko rinkinio (1937 m., fotografas nežinomas)


Kunigas, istorikas Jonas Totoraitis gimė 1872m. gruodžio 24 d. Bliuviškių k., Griškabūdžio valsč., Šakių apsk. pasiturinčio valstiečio šeimoje. Mokėsi Griškabūdžio pradžios mokykloje, Marijampolės gimnazijoje baigė 5 klases ir 1890 įstojo į Seinų kunigų seminariją, kur įsitraukė į lietuvybės veiklą, susidomėjo istorija. 1895 m. buvo įšventintas į kunigus ir pradėjo dirbti Daukšių parapijoje vikaru. Ten jis savarankiškai studijavo istoriją, platino draudžiamą lietuvišką spaudą. Po ketverių metų, gavęs vyskupo leidimą, išvyko studijuoti istorijos į Friburgo universitetą, kur dalyvavo lietuvių studentų „Rūtos“ draugijos veikloje. 1904 m. apgynė disertaciją „Lietuva karaliaus Mindaugo laikais iki 1263 m.“ Grįžęs į Lietuvą, dirbo Daukšiuose. 1905 m. dalyvavo Didžiajame Vilniaus Seime, 1906 dirbo „Šaltinio“ redakcijoje Seinuose, po to vikaru Šunskuose, redagavo „Žiburio“ kalendorių, darbavosi Sintautuose. Jurgiui Matulaičiui atnaujinus marijonų vienuoliją, 1910 m. vienas pirmųjų davė vienuolio įžadus. Nuo 1911 m. dirbo Seinų kunigų seminarijoje dvasios tėvu. Prasidėjus I Pasauliniam karui, pasitraukė į Rusijos gilumą, apsigyveno Mogiliove, vėliau Peterburge. 1917 m. grįžo į Lietuvą, dalyvavo Lietuvių konferencijos Vilniuje darbe, įsitraukė į „Žiburio“ draugijos veiklą, prisidėjo prie „Žiburio“ gimnazijų steigimo Marijampolėje (1918-1923 m. dėstė istoriją) ir Seinuose, rūpinosi lietuviškos Seinų kunigų seminarijos atidarymu ir metus jai vadovavo. 1918 m. rudenį atvyko į Marijampolės Marijonų vienuolyną ir daug prisidėjo prie šios vietos suklestėjimo. 1921 m. įsteigė Marijampolės Marijonų gimnaziją ir iki 1937 m. jai vadovavo. Be direktoriaus pareigų dėstė istoriją, lotynų, graikų, vokiečių kalbas, kartu profesoriavo Kauno teologijos-filosofijos fakultete, 1924-1925 m. vadovavo Istorijos katedrai, 1930-1933 ėjo Lietuvos marijonų provincijolo pareigas. 1937 m. buvo atleistas iš universiteto profesoriaus ir gimnazijos direktoriaus pareigų. tais pačiais metais paskirtas Marijampolės marijonų seminarijos rektoriumi. 1938-1939 m. rinko istorinę medžiagą Vatikano archyvuose, prasidėjus sovietiniai okupacijai, 1940 m. apsigyveno tėviškėje, Bliūviškių k., Šakių apsk.. Mirė ten pat 1941m. birželio 21 d., eidamas šešiasdešimt devintuosius metus. Palaidotas Griškabūdyje, vėliau perlaidotas Marijampolės senosiose kapinėse, šalia brolių marijonų.

Rašytinis palikimas

Rašyti pradėjo dar būdamas klierikas. Dirbdamas vikaru Daukšiuose, pradėjo domėtis Lietuvos istorija, rašė straipsnius į lietuviškus leidinius apie apylinkių piliakalnius, rinko tautosaką. Surinkęs 150 pasakų, nusiuntė jas J. Basanavičiui. 1910 m. išleido knygelę „Jaunimo globa ir susivienijimai“, 1912 m. – „Konferencijos kunigų rekolekcijoms“. Vadovėliai „Naujųjų amžių istorija“(1923) ir „Vidurinių amžių istorija“(1926) buvo ypač populiarūs, 1923-1939 m. pasirodė net penkios jų laidos. 1924 m. parašė knygelę „Marijampolės kunigų marijonų vienuolynas“, 1928 m. – „Dešimties (ir 60) Rygiškių Jono gimnazijos sukaktuvės“, 1930 m. – „Vytautas katalikas“, 1932 –„Mindaugas, Lietuvos karalius“, 1937 m. - „Lietuvos Jeruzalė“. Yra išlikę penkios mašinėle perrašytos ir spaustuvėje padaugintos istorijos paskaitos (penki sąsiuviniai). 1938 m. jis išleido svarbiausio savo gyvenimo veikalo “Sūduvos Suvalkijos istorijos” pirmą dalį. Po 65 metų pertraukos 2003m. Marijampolėje antrą kartą išleista kun. Jono Totoraičio knyga „Sūduvos Suvalkijos istorija“ sulaukė didžiulio skaitytojų dėmesio. Kūrybinį Jono Totoraičio palikimą sudaro 20 knygų ir 232 straipsniai ir recenzijos. Nemaža dalis Jono Totoraičio kūrybinio palikimo išliko rankraščiuose, kiti jo darbai pražuvo per karus.

Atminimo įamžinimas

Jono Totoraičio kapas Marijampolės senosiose kapinėse.

Romo Linionio nuotrauka


Atminimo įamžinimas: Marijampolės senosiose kapinėse, kaip ir kitiems vienuoliams marijonams, pastaytaskuklus kryžius,padarytas Marijonų stalių dirbtuvėse; gimtinėje, Bliuviškių k., Šakių r, pastatytas paminklinis akmuo; Griškabūdžio bažnyčios šventoriuje pastatyta V.Cikanos išdrožta skulptūra; 2004 m. Marijampolės savivaldybės sprendimu V vidurinei mokyklai suteiktas Jono Totoraičio vardas; 2008 dailininkė Neringa Krivičienė nutapė Jono Totoraičio portretą, skirtą žymių marijonų galerijai.

Šaltiniai

1. Lietuvos knygnešiai ir daraktoriai. 1864-1904 m./ Benjaminas Kaluškevičius, Kazys milius. - Vilnius: Diemedis, 2004, p. 486. 2. Lietuvių dvasininkai kūrėjai. - Vilnius: UAB leidykla POLI, 2000, p. 408. 3. Marijampolės mokytojai. – Šiauliai; Saulės delta, 1998, p. 36-37. 4. Peckus, Vincas. Rygiškiečiai – mokslo, meno ir kultūros veikėjai. – Marijampolė: UAB TeleSATpresa, 2008, p. 95-97. 5. Katilius, Algimantas. Profesoriaus Jono Totoraičio rankraščiai// Tarp knygų. – 1995, Nr. 7, p. 29-31.