Jonava: Įsimintini sąjūdiečių renginiai

Iš „Graži tu mano“.

Turinys 1 SU KLUBU „TAUROSTA“ 2 LAIKRAŠTIS „TAUROSTA“ 3 KRYŽIŲ ATSTATYMAS 4 TAUTINĖS VĖLIAVOS IŠKĖLIMAS, GATVIŲ PAVADINIMŲ GRĄŽINIMAS 5 KLUBO „TREMTINYS“ ĮKŪRIMAS 6 RENGINIAI, SVARBIŲ DATŲ PAMINĖJIMAS 7 JONAVIEČIAI „BALTIJOS KELYJE“ 8 NAUDOTOS LITERATŪROS SĄRAŠAS

SU KLUBU „TAUROSTA“

Įvertink straipsnį

Įvertinimas: 4,9 / 5 (84 balsai)

Klubas „Taurosta“ kartu su kiek vėliau susikūrusia Sąjūdžio iniciatyvine grupe ėmėsi organizuoti įvairius renginius, parodas, mitingus. 1988 m. rugsėjo 19 d. organizavo 1863 m. sukilimo paminėjimą „Azoto“ kultūros rūmuose. Minėjime dalyvavo Paberžės kunigas M. Dobrovolskis, žinomas Tėvo Stanislovo vardu. Vakaro metu dainavo liaudies dainų atlikėja Veronika Pavilonienė. Gediminas Ilgūnas kalbėjo apie 1863 metų sukilimo reikšmę mūsų dienomis.

Minėjimo, skirto 1863 m. sukilimo Lietuvoje, pranešėjai (iš kairės į dešinę): G. ilgūnas, dainininkė V. Povilonienė ir Paberžės bažnyčios klebonas M. Dobrovolskis-Tėvas Stanislovas // Sąjūdis Jonavoje 1988-1990 / Gediminas Ilgūnas. – Kaunas, 2004, p. 37.

1988 m. spalio 15 d. Sąjūdžio Jonavos iniciatyvinės grupės bei klubo „Taurosta“ rūpesčiu pastatytas koplytstulpis (autorius K. Krištupaitis) ant valstybės ir visuomenės veikėjo, buvusio nepriklausomos Lietuvos Teisingumo ministro Stasio Šilingo kapo Kelmėje.

Stogastulpio S. Šilingui autorius K. Krištupaitis // Sąjūdis Jonavoje 1988-1990 / Gediminas Ilgūnas. – Kaunas, 2004, p. 75.

1988 m. lapkričio mėnesį taurostiečiai su Sąjūdžio rajono iniciatyvine grupe surengė vakarą, skirtą J. Basanavičiaus ir leidinio „Aušra“ paminėjimui. Gruodžio 23 d. „Taurostos“ klubo ir Sąjūdžio rajono taryba surengė V. Kudirkos 130-ųjų gimimo metų ir „Varpo“ 100-ųjų metinių minėjimą. 1989 m. sausio mėnesį taurostiečiai su Ruklos kaimo gyventojo Vaclovo Autuko pagalba rado ir atstatė paminklinį akmenį, vadinamą Prezidento Antano Smetonos akmeniu. Paminklas buvo pastatytas Gaižiūnų poligone – buvusioje svarbiausioje Lietuvos kariuomenės mokymo vietoje – prie Kauno kunigaikščio Vaidoto 8 pėstininkų pulko vasaros štabo. Šis pulkas buvo pasižymėjęs kovose dėl Nepriklausomybės. Čia keletą kartų buvo apsilankęs Lietuvos respublikos Prezidentas Antanas Smetona – vyriausiasis kariuomenės vadas. Paminklinis akmuo buvo pastatytas jo garbei ir atidengtas per Antanines 1936 m. birželio 13 d. 1940 m. vasarą poligone įsikūrę Raudonosios armijos kariai akmenį nuvertė ir užkasė miške. Ruklos kaimo gyventojas V. Autukas žinojo tą vietą ir padėjo ją surasti. Paminklinis akmuo buvo atkastas ir pastatytas Rukloje, g/s „Azotas“ profilaktoriumo teritorijoje. 1989 m. vasario 16 d. paminklas buvo atidengtas. 1995 m. birželio 13 d. šis paminklas buvo perkeltas į LDK Algirdo 2 pėstininkų pulko motodesantinio balataliono „Geležinis vilkas“ teritoriją.

Paminklinis akmuo, vadinamas Prezidento Antano Smetonos akmeniu // Jonavos krašto kapai ir paminklai. – Ukmergė, 1998, p. 5.

LAIKRAŠTIS „TAUROSTA“

Įdomi laikraščio „Taurosta“ atsiradimo istorija. 1988 m. Jonavoje brendo mintis leisti savo laikraštį. Tačiau Sąjūdžio grupė vis neapsisprendė. „Viskas išsisprendžia savaime – įdomiai ir truputį avantiūristiškai – prieš pat Sąjūdžio suvažiavimą“ [13]. Tuomet V. Jankauskas su G. Ilgūnu važiuoja į Kauną įregistruoti delegatų į suvažiavimą bei paiimti mandatų. Paaiškėjo, jog nuo kiekvieno rajono dar gali važiuoti po vieną Sąjūdžio spaudos atstovą, jei tokia yra. Jonaviečiai suprato, jog tai yra galimybė dar vienam žmogui patekti į suvažiavimą. Tad jie paprašė dar vieno mandato savo laikraščio, kurio dar nebuvo, korespondentui. „–Ar jūs leidžiate laikraštį?“ – suabejojo A. Medalinskas. –„Žinoma.“ –„Kokį?“ –„Taurostą“, – spontaniškai atsakė Gediminas.–„Kad neteko matyti tokio“, – vis dar abejojo A. Medalinskas. –„Tiražas nedidelis, matyt, iki Vilniaus dar nenuėjo“, – išsklaidė abejones Vidmantas ir pasiėmė papildomą mandatą. Kitą dieną mums teko skubiai sukurti pirmąjį „Taurostos“ numerėlį“ [13]. 1988 m. spalio 20 dieną pasirodė rašomąja mašinėle atspausdintas ir kopijavimo būdu dauginamas Lietuvos kultūros fondo Jonavos klubo „Taurosta“ vardu leidžiamas laikraštėlis. Leidinį parengė V. Junkelis ir V. Jankauskas. Jo įžanginiame žodyje leidėjai rašė: „Pagaliau drąsiai galime pasakyti: į Jonavą atėjo SĄJŪDIS“ [2, p. 208]. 1989 m. kovo 30 d. pasirodė Kėdainių spaustuvėje spausdintas dviejų lapų laikraščio numeris, pažymėtas 1 (15) numeriu (iki tol buvo spausdinamas mašinėle ir kopijuojamas). Išsiplėtė ir laikraščio redakcinė grupė, tiražas – 4000 egz. „Kaip nedidelis Taurostos upelis, surinkęs Jonavos apylinkių vandenį, dovanoja jį Lietuvos upių motinai, taip ir mūsų kuklus leidinėlis, pajutęs ateities šauksmą, skuba įsilieti į Atgimimo upę, kad visi mes pasiektume Naująją Lietuvą“ [10]. Pirmajame numeryje buvo informacijos apie numatomą Sąjūdžio suvažiavimą. Antrame numeryje jau plačiai pristatomas Sąjūdžio suvažiavimas. Šį numerį parengė ir išleido V. Jankauskas. Nuo trečiojo numerio „Taurosta“ įvardijama, kaip Sąjūdžio rajono iniciatyvinės grupės ir Kultūros fondo Jonavos „Taurosta“ leidinys. Prie laikraščio leidybos prisideda E. Levandauskaitė, vėliau ir G. Kubiliūnas. Laikraštyje rašoma apie Sąjūdžio rajono aktualijas ir jų veiklą, diskutuojama apie tautinių simbolių sugrąžinimą. Laikraštyje „Taurosta“ buvo spausdinami skaruliečių Stefos Gronskienės ir Marijonos Autukienės atsiminimai apie sušaudytus Skarulių kunigus, straipsniai, kuriuose gvildenamos aktualios istorinės temos bei rašoma apie iškilias mūsų krašto asmenybes (pulkininką M. Kalmantą, St. Raštikį). 1989 m. rugsėjo mėnesį V. Jankauskas pranešė išvykstąs gyventi į Vilnių. „Kaip profesionalus žurnalistas, Vidmantas daug padarė, leisdamas laikraštį, formuodamas jo veidą. Išvykus Jankauskui, „Taurosta“ netenka daug kūrybinės jėgos“ [13]. 1990-ųjų pirmajame numeryje pranešama apie „Taurostos“ redaktoriaus V. Juknelio atsistatydinimą. Laikraščio redaktoriumi išrenkamas J. Šalčius. „Taurostoje“ tuo laiku spausdinamos G. Ilgūno ir E. Simanavičiaus rinkiminės programos. „Iki Lietuvos nepriklausomybės atkūrimo „Taurosta“ iš esmės buvo rajono nepriklausomybininkų balsas. Po nepriklausomybės atkūrimo 1990 m. kovo 11 d. valdžia respublikoje atiteko nepriklausomybės šalininkams. Kilo abejonė, ar verta toliau leisti „Taurostą“? “ [2, p. 216].

KRYŽIŲ ATSTATYMAS

Prasidėjus Atgimimui, visoje Lietuvoje imta atstatinėti sunaikintus nepriklausomybės laikų paminklus. Jonavos krašte taip pat tuo laikotarpiu susirūpinta sovietmetyje sunaikintų kryžių atstatymu. Taip pat buvo stengiamasi įamžinti mūsų kraštui svarbias vietas bei įvykius statant naujus kryžius.1988 m. lapkričio 1 d. „Taurostos“ klubo ir Sąjūdžio iniciatyvinės grupės rūpesčiu kapinėse pastatytas kryžius stalinizmo aukoms atminti.

Kryžius Stalinizmo aukoms atminti // Jonavos krašto kapai ir paminklai. – Ukmergė, 1998, p. 19.

Sąjūdžio rajono taryba ėmėsi rūpintis Skaruliuose 1941 m. nužudytų kunigų atminimo įamžinimu. Karo pradžioje, birželio mėnesį, Raudonajai armijai traukiantis iš Lietuvos, Skarulių kaime buvo nušauti kunigai P. Vitkevičius, B. Vėgėlė ir Z. Stankevičius. Kaimą užėmus vokiečiams, jie palaidoti Skarulių kapinėse. Šios žudynės iki Atgimimo pradžios buvo slepiamos nuo jonaviečių. Nužudytų kunigų kapas tautinių ar religinių švenčių dienomis buvo stebimas KGB agentų. 1989 m. liepos 26 d. kryžiai atstatyti. Pirmojo sušaudyto kunigo žuvimo vietoje pastatytas kryžius, kurio lentelėje įrašas: „Šioje vietoje/ 1941 06 25 sušaudytas kunigas P. Vitkevičius“ [3, p. 15.]. Kiti du kunigai buvo sušaudyti pamiškėje. Jų žuvimo vietoje atstatytas antrasis kryžius. Įrašas jo lentelėje: „Šioje vietoje 1941 06 25 sušaudyti kun. B. Vėgėlė ir/ Kun. Z. Stankevičius“ [3, p. 15.]. Abu kryžiai yra kelyje Jonava-Skaruliai-Rukla-Kaišiadorys. Medieną kryžiams paaukojo Jonavos miškų urėdija, statė „Taurostos“ klubo nariai G. Kubiliūnas, V. Jankauskas, V. Juknelis. Kryžius pašventino monsinjoras V. Pranckietis.

Kryžiai sušaudytiems Skarulių kunigams // Jonavos krašto kryždirbystė ir kryždirbiai. Atgimimo paminklai / Regina Kasperavičiūtė-Karaliūnienė. - Jonava : Linotipas, 2006, p. 32.

1990 m. birželio 13 d. įvyko Gedulo ir vilties dienos minėjimas. Buvo aukojamos šv. Mišios Jonavos parapijos bažnyčioje. Po šv. Mišių visi su vėliavomis atžygiavo prie Neries, prie koplytstulpio, pastatyto žuvusiems partizanams atminti. Senieji jonaviečiai mena, kad žuvusių partizanų išniekintus kūnus užkasdavo paneryje nakties metu. Koplytstulpį pašventino diakonas Remigijus Gaidys, giedojo ir partizaniškas dainas dainavo PKT klubo „Tremtinys“ choras, skambėjo eilės. Koplytstulpis išdrožtas iš ąžuolo, papuoštas ornamentais, su Rūpintojėlio skulptūra. Koplytstulpio autorė tautodailininkė Janina Listvina, skulptūrėlės – tautodailininkė iš Bešių kaimo Aldona Mačiulytė. Užrašas lentelėje: „Partizanams/ žuvusiems/ už Lietuvos/ Laisvę/ 1944-1955“. Čia ir įvyko šios skaudžios mūsų tautai dienos minėjimas.

Koplytstulpis partizanams, žuvusiems už Lietuvos laisvę, atminti. Autorės nuotrauka

1990 m. lapkričio 1 d. LKF klubo „Taurosta“ ir Sąjūdžio Jonavos rajono tarybos iniciatyva atstatytas Šaulių kryžius. Jis buvo pastatytas 1928 m., minint Lietuvos Nepriklausomybės 10-ąsias metines. Jo autorius D. Leparskis išdrožė kryžių pagal A. Varno sumanymą. Tarybiniais laikais kryžius buvo sunaikintas. Atgimimo metais V. Jankauskas susirado paminklo autorių D. Leparskį. Kryžiaus atstatymu rūpinosi klubas „Taurosta“ ir kraštotyros draugija. Stogastulpį išdrožė A. Kazlauskas. Medžio drožėja J. Listvina išdrožė šventųjų skulptūrėles. Įrašas lentelėje: „Dėl/ tavęs/ mano/ mylimas/ Krašte/ nebaisi/ man/ mirtis“.

Šaulių kryžius. Autorės nuotrauka

TAUTINĖS VĖLIAVOS IŠKĖLIMAS, GATVIŲ PAVADINIMŲ GRĄŽINIMAS

1988 m. lapkričio 12 d. Sąjūdžio Jonavos rajono iniciatyva prie senosios arklių pašto stoties pastato, tuo metu ten buvo įsikūrusi biblioteka, iškilmingai iškelta tautinė vėliava, prie pastato pritvirtinta memorialinė lenta.

Pakeliama tautinė vėliava // Sąjūdis Jonavoje 1988-1990 / Gediminas Ilgūnas. – Kaunas, 2004, p. 92.

Spalio revoliucijos gatvei sugrąžintas senasis J. Basanavičiaus pavadinimas.

1989 m. lapkričio 12 d. prie senosios arklių pašto stoties pastato pritvirtinta J. Basanavičiaus atminimo lenta sugrąžinant gatvei jo vardą. Autorės nuotrauka

Čia, prie senosios arklių pašto stoties pastato, įvyko antrasis viešas jonaviečių susirinkimas po mitingo stadione liepos 25 d. Bažnyčioje klebonas V. Pranckietis pašventino tautinę vėliavą, kurią tautiniais rūbais pasipuošę jaunuoliai atnešė į aikštę prie senosios arklių pašto stoties pastato. Šiame mitinge dalyvavo ir kalbėjo LKP Jonavos rajono sekretorius E. Marciukas, rajono Vykdomojo komiteto pirmininkas J. Valys, klebonas V. Pranckietis, g/s „Azotas“ generalinis direktorius B. Lubys. Kalbėjo ir mitinge dalyvavę svečiai – Australijos lietuvių poetė ir vertėja Lidija Šimkutė-Pocienė, poetas Jonas Kalinauskas. G. Ilgūnas kalbėjo apie tautinės vėliavos svarbą Jonavai. „Nes vėliava – ne tik spalvų simboliai, ji yra žmonių vilčių ir lūkesčių išraiška. [...] Su šia vėliava, su Sąjūdžio gimimu, grįžta mūsų viltis laisvai mąstyti ir kalbėti, būti šeimininkais savo namuose, savo mieste, savo tautoje, savo valstybėje.“ [2, p. 91, 93]. Vakare Kultūros rūmuose buvo surengtas susitikimas su visuomene, skirtas J. Basanavičiaus 137-osioms metinėms.

Šiuo metu trispalvė tebeplevėsuoja prie senosios arklių pašto stoties pastato. Autorės nuotrauka

1989 m. vasario 11-ąją tresto salėje vyko minėjimas, skirtas Lietuvos Valstybingumo atkūrimo dienai pažymėti, kuris buvo suorganizuotas Sąjūdžio tresto grupės pastangomis. Buvo grąžintas Vasario 16-osios vardas gatvei (iki tol buvo Pergalės gatvė), kurioje buvo tresto administracinis pastatas. Ant jo sienos buvo pritvirtinta paminklinė lenta „Gatvė pavadinta Lietuvos nepriklausomybės paskelbimui 1918 m. vasario 16 d. atminti".

Memorialinė lenta prie buvusio Jonavos statybos tresto pastato, skirta senojo Vasario 16-osios gatvės pavadinimo sugrąžinimui // Sąjūdis Jonavoje 1988-1990 / Gediminas Ilgūnas. – Kaunas, 2004, p. 62.

KLUBO „TREMTINYS“ ĮKŪRIMAS

1988 m. lapkričio 13 d. Sąjūdžio rajono iniciatyvinės grupės narės I. Zinkevičiūtės iniciatyva Jonavoje įsikūrė tremtinių klubas. Buvo išrinkta pirmoji „Tremtinio“ klubo taryba iš 9 asmenų ir sudarytos 4 darbo grupės.

1-oji „Tremtinio“ klubo taryba 1988-1989 m. // Būki versme / V. Gabužienė, E. Mockaitienė, R. Karaliūnienė. – Ukmergė, 1999, p. 6.

Apie tremtinių veiklą skaitykite:[[1]]

RENGINIAI, SVARBIŲ DATŲ PAMINĖJIMAS

1989 m. vasario d. 12 d. klubas „Taurosta“ ir Sąjūdžio Jonavos rajono taryba „Azoto“ kultūros rūmų salėje surengė mokslinę konferenciją „Nepriklausoma Lietuva 1918-1940“. Konferencijos metu rūmų fojė buvo atidaryta paroda, skirta Lietuvos nepriklausomybės metams paminėti. Tais pačiais metais birželio 13 d. Sąjūdžio iniciatyva paminėta Gedulo ir vilties diena. Minėjime dalyvavo keli tūkstančiai žmonių. Mitinge dalyvavo visa rajono valdžia: komunistų partijos Jonavos rajono komiteto pirmasis sekretorius E. Marciukas, rajono LDT Vykdomojo komiteto pirmininkas J. Valys, Sąjūdžio rajono tarybos pirmininkas G. Ilgūnas ir tarybos nariai, Jonavos bažnyčios klebonas V. Pranckietis bei svečias iš Australijos G. Žemkalnis. Geležinkelio stotyje buvo atidengta paminklinė lenta, primenanti tremties metus:„1941-1952. Čia atsisveikinome su Lietuva. Lietuvos tremtinių atminimui.“

Gedulo ir vilties dienos minėjimo dalyviai prie Jonavos geležinkelio stoties, atidengiant atminimo lentą // Sąjūdis Jonavoje 1988-1990 / Gediminas Ilgūnas. – Kaunas, 2004, p. 143.

Vėliau minėjimo dalyvių eisena patraukė į Girelę – žydų ir kitų jonaviečių masinių žudynių vietą, kur pagerbė fašistinio genocido aukas.

Žydų genocido vieta Girelėje. Autorės nuotrauka

Po to renginio dalyviai atėjo į aikštę prie tautinės vėliavos ir senojo pašto. Čia įvyko mitingas, kurį vedė Sąjūdžio rajono tarybos narys E. Simanavičius. Tai buvo gražus, taurus ir tolerantiškas, pirmiesiems Sąjūdžio sambūriams būdingas renginys.

Demonstracijos dalyviai Gedulo ir vilties dienos minėjime prie senosios Jonavos pašto stoties (iš kairės): LKP Jonavos rajono komiteto I sekretorius E. Marciukas, Jonavos bažnyčios klebonas V. Pranckietis, Sąjūdžio Jonavos rajono tarybos pirmininkas G. Ilgūnas, LKP Jonavos rajono komiteto sekretorė M. Širvelienė, buvęs politinis kalinys A. Jakštas bei kiti // Sąjūdis Jonavoje 1988-1990 / Gediminas Ilgūnas. – Kaunas, 2004, p. 149.

JONAVIEČIAI „BALTIJOS KELYJE“

Jonavos sąjūdiečiai patys aktyviai dalyvavo ir suorganizavo jonaviečių dalyvavimą „Baltijos kelio“ akcijoje, įvykusioje 1989 m. rugpjūčio 23 d., minint Ribentropo-Molotovo pakto 50-ąsias metines. Jonaviečiams kelyje Vilnius-Panevėžys buvo paskirta atkarpa nuo 87 iki 91 kilometro, esanti Ukmergės raj. Sąjūdžio taryba organizavo žmonių vykimą į numatytą vietą. Jonavos baldų kombinato meistrai padarė kryžių, kurį vežėsi į jonaviečiams skirtą kelio ruožą. Čia kryžius buvo pastatytas ir jį pašventino Jonavos klebonas V. Pranckietis. Po susikabinimo rankomis, šalia pastatyto kryžiaus įvyko mitingas, kuriame kalbėjo G. Ilgūnas, R. Geštautienė, R. Čyvas. Šioje akcijoje dalyvavo apie 3 000 jonaviečių.

Jonaviečiai prie Baltijos kelio kryžiaus // Būki versme / V. Gabužienė, E. Mockaitienė, R. Karaliūnienė. – Ukmergė, 1999, p. 18.

Vėliau Jonavos krašte buvo pastatyta ir atstatyta daugiau įvairių paminklų. Jų pastatymo darbais rūpinosi atskirų kaimų gyventojai, seniūnijos, tremtiniai bei Jonavos rajono Rezistentų ir kitų asmenų, nužudytų okupacinio režimo metu, palaikų perkėlimo ir kraštiečių atminimo įamžinimo komisija. Apie kai kuriuos iš jų skaitykite [[2]] [[3]]

Parengė Rimantė TARASEVIČIENĖ

NAUDOTOS LITERATŪROS SĄRAŠAS

1. GABUŽIENĖ, V., MOCKAITIENĖ, E., KARALIŪNIENĖ, R. Būki versme. – [Jonava] : Jonavos rajono savivaldybės rezistencijos komisija, 1999. – 62, [2] p. : iliustr., portr.

2. ILGŪNAS, G. Sąjūdis Jonavoje, 1988-1990. – Kaunas : AB spaustuvė „Aušra“, 2004. – 266, [2] p.

3. Išsaugokime kultūros paveldą : Jonavos rajono švietimo įstaigų kūrybiniai projektai / [sudarytoja Gražina Mrazauskienė]. – [Kaunas : Arx Baltica, 2009]. – 132, [4] p. : iliustr. – D. 2.

4. JANKAUSKAS, V. Dar vienas praeities paminklas // Jonavos balsas – 1989, vas. 14.

5. JANKAUSKAS, V. Kankiniai // Jonavos balsas. – 1989, geg. 30.

6. JANKAUSKAS, V. Nepriklausomybės kryžius Jonavoje // Jonavos balsas. – 1990, spal. 30.

7. JANKAUSKAS, V. Prie atminties versmių pasilenkus... // Taurosta. – 1989, rugs. 7.

8. Jonavos krašto kapai ir paminklai : (nepriklausomybė, tremtis, rezistencija, Atgimimas) / [medžiagą rinko ir sudarė Regina Karaliūnienė]. – [Jonava] : Jonavos rajono savivaldybės rezistencijos palaikų perkėlimo ir įamžinimo komisija, 1998. – 31, [1] p. 9. JUKNELIS, V. Sąjūdžio veikla // Jonavos balsas. – 1988, spal. 4.

10. Kaip upelis į upę... // Taurosta. – 1989, kov. 30.

11. KARALIŪNIENĖ, R. Jonavos krašto kryždirbystė ir kryždirbiai. Atgimimo paminklai. – Jonava : Linotipas, 2006. – 63, [1] p. : iliustr., portr. – Bibliogr. sk. gale.

12. SKAISGIRYTĖ, A. Pabūkime tylūs // Jonavos balsas. – 1988, rugs. 20.

13. Žmogus, palikęs pėdsaką Jonavoje // Taurosta. – 1989, lapkr. 1.