Jonava: Sąjūdžio istorijos fragmentai Jonavos krašte

Iš „Graži tu mano“.

Susijusios žemėlapio žymos:

Turinys

LIETUVOS KULTŪROS FONDO KLUBAS „TAUROSTA“

Lietuvos Persitvarkymo Sąjūdis (LPS) – visuomeninis judėjimas, siekęs Lietuvos valstybingumo atkūrimo. Tikrąja judėjimo pradžia paprastai laikomas Sąjūdžio iniciatyvinės grupės susikūrimas 1988 m. birželio 3 d. Iniciatyvinę grupę sudarė 35 žymūs Lietuvos mokslo ir meno žmonės. Steigiamasis Lietuvos Persitvarkymo Sąjūdžio suvažiavimas įvyko 1988 m. spalio 22-23 d. Sąjūdžio veikloje dalyvavo apie 180 tūkstančių žmonių. Kaip organizacija oficialiai įregistruotas 1989 m. kovo 16.

Sąjūdžio idėjos sparčiai plito visoje Lietuvoje. Jos gana anksti, lyginant su kitais rajonais, pasiekė ir Jonavos kraštą. Daugelyje rajonų kūrėsi Sąjūdžio grupės, tačiau tokios grupės dažniausias kūrėsi tik po steigiamojo Sąjūdžio suvažiavimo. Jonavoje atsirado žmonių, kurie rūpinosi Sąjūdžio įkūrimu Jonavos krašte. Visų jų nesuminėsime. Rašydama straipsnį, naudojausi kraštiečio Gedimino Ilgūno knyga „Sąjūdis Jonavoje 1988-1990“ (2004 m.), straipsniais periodinėje spaudoje, kuriuose atsispindi Sąjūdžio veikla mūsų krašte. Aktyviausi, rašantys Sąjūdžio iniciatoriai buvo: Vytenis Aleksandraitis, Edmundas Gedvila, Gediminas Ilgūnas, Vidmantas Jankauskas, Vygaudas Juknelis, Edmundas Simanavičius (Simanaitis), Aldona Skaisgirytė.

Jonavoje Sąjūdžio užuomazgos prasidėjo nuo klubo „Taurosta“ veiklos. Vilniuje veikusio Lietuvos kultūros fondo, kurio steigėjas ir vadovas buvo prof. Česlovas Kudaba, pavyzdžiu, 1988 m. pavasarį Vygaudas Juknelis (tuomet jis buvo g/s „Azotas“ darbininkas ir studentas neakivaizdininkas) bei žurnalistas ir rajoninio laikraščio korespondentas Vidmantas Jankauskas įsteigė klubą „Taurosta“. Jis pavadintas per Jonavą tekančio upelio vardu.


Vienas iš klubo „Taurosta“ ir Sąjūdžio Jonavoje kūrėjų ir veikėjų V. Juknelis // Sąjūdis Jonavoje 1988-1990 / Gediminas Ilgūnas. – Kaunas, 2004, p. 68.


Klubo narys V. Jankauskas dirbo laikraštyje „Jonavos balsas“, todėl atsirado galimybė apie „Taurostos“ veiklą rašyti spaudoje.


Vienas iš klubo „Taurosta“ ir Sąjūdžio Jonavoje kūrėjų ir veikėjų V. Jankauskas // Sąjūdis Jonavoje 1988-1990 / Gediminas Ilgūnas. – Kaunas, 2004, p. 33.


Iš pat pradžių susiklostė geri santykiai su „Jonavos balso“ redaktoriumi J. Lenčiausku. „Taurostos“ klubo narių straipsniai tuo laiku buvo gana revoliucingi.

PIRMASIS ATGIMIMO MITINGAS

1988 m. liepos mėn. Lietuvoje vyko Vilniaus ekologinio klubo „Žemyna“ surengtas žygis su dviračiais, kurio dalyviai planavo atvažiuoti ir į Jonavą. G. Ilgūnas kartu su V. Jukneliu planavo susitikimo su žygio dalyviais metu surengti pirmąjį viešąjį mitingą Jonavoje. Mitingas įvyko miesto stadione. Jame dalyvavo Sąjūdžio respublikinės iniciatyvinės grupės nariai: Arvydas Juozaitis, Česlovas Kudaba ir Vytautas Landsbergis.


Pirmasis Sąjūdžio mitingas Jonavoje // Sąjūdis Jonavoje 1988-1990 / Gediminas Ilgūnas. – Kaunas, 2004, p. 49.


Ekologinio žygio dalyviai rinko parašus, kad nebūtų statomas Ignalinos atominės elektrinės trečiasis blokas ir dėl pagalbos kareiviui A. Sakalauskui, kuris gindamasis nuo prievartos iššaudė savo tarnybos draugus.

G. Ilgūnas rašė: „Įspūdis buvo nepamirštamas... Žmonės su išskleistomis vėliavomis ėjo ir ėjo į stadioną. Stebėjomės, kada jonaviečiai suspėjo pasisiūti tiek daug vėliavų. Pirkti jų dar nebuvo. Priešingai – prieš kelis mėnesius vien už tokios vėliavos turėjimą grėsė suėmimas“ [6, p. 48.].

Mitinge dalyvavo keli tūkstančiai žmonių. Jautėsi įtampa, tačiau viskas vyko sklandžiai. Pirmieji mitinge kalbėjo svečiai: ekologinio žygio vadovas R. Astrauskas, Sąjūdžio respublikinės iniciatyvinės grupės nariai – A. Juozaitis, Č. Kudaba, V. Landsbergis. Vėliau kalbėjo ir jonaviečiai: g/s „Azotas“ generalinis direktorius B. Lubys, Jonavos rajono LDT Vykdomojo komiteto pirmininkas J. Valys. Pasisakė J. Šalčius, V. Aleksandraitis, E. Simanavičius, G. Ilgūnas. Mitingo pabaigoje jo vedėjas V. Juknelis perskaitė raštą, kuriame didelis dėmesys skiriamas rajono žymių žmonių atminimo įamžinimui, kultūrinei veiklai plėsti. Mitingas baigėsi tautine giesme.

Pirmasis atgimimo mitingas paskatino jonaviečius aktyviau dalyvauti ir kituose ekologiniuose mitinguose, sąjūdžio renginiuose. Jonaviečiai dalyvavo „Atgajos“ klubo ekologinio žygio Nerimi susitikimuose-mitinguose prie g/s „Azotas“, prie susivienijimo profilaktoriumo, taip pat Guldėnų kaime.

MINĖJIMAI, AKCIJOS, MITINGAI

1988 m. vasarą klubas „Taurosta“ suorganizavo minėjimą, skirtą legendinio Stepono Dariaus ir Stasio Girėno skrydžio per Atlantą 55-osioms metinėms paminėti. Tai buvo labai drąsus žingsnis, nes anksčiau tokie minėjimai buvo draudžiami. Renginyje dalyvavo daug žmonių, surinkta aukų S. Dariaus ir S. Girėno paminklo statybai Kaune.

„Taurostos“ klubas ėmėsi tvarkyti netoli Jonavos esantį Laukogalių piliakalnį, organizavo pusiau oficialios Sąjūdžio spaudos platinimą miesto centre rajono bibliotekos kiemelyje.

Kaune tuo metu jau veikė Lietuvos kultūros fondo Žaliųjų judėjimo klubas „Atgaja“. Šis klubas Neries ir Nemuno upėmis organizavo ekologinį žygį, į kurį įsitraukė ir „Taurostos“ klubas. Tuo metu vyko diskusijos dėl Jonavos rajone prasidėjusių ekologiškai pavojingų statybų – geležinkelio pabėgių mirkymo įmonės Rizgonyse ir kenksmingų medžiagų saugojimo bei perdirbimo įmonės Bukonyse. „Taurostos“ klubas dalyvavo gyventojų parašų rinkimo akcijoje, kad šios įmonės nebūtų statomos.

Sąjūdis tuometinėje Lietuvoje kūrėsi ne valdžios nurodymu, o žmonių iniciatyva, „iš apačios“. 1988 m. vasaros pradžioje prasidėję vieši renginiai Vilniuje, skatino žmones veikti ir savo gyvenamojoje vietoje. Pirmoji Sąjūdžio rėmimo grupė Jonavoje susikūrė Statybos treste (1988-07-25).

1988 m. gruodžio mėnesį „Taurostos“ klubas Jonavoje surengė parodą „S. Darius ir S. Girėnas“. Gruodžio 10 d. klubas „Taurosta“ su Jonavos bažnyčios klebonu surengė šios bažnyčios statytojo-architekto L. Stuokos-Gucevičiaus 190-ųjų mirties metinių paminėjimą.

Vis labiau plečiantis Sąjūdžio judėjimui, 1988 m. „Taurostos“ klubo veikla persipynė su Sąjūdžio Jonavos tarybos veikla, nes visi taurostiečiai aktyviai dalyvavo Sąjūdžio veikloje, o ir tikslas buvo tas pats – kova už Lietuvos laisvę ir nepriklausomybę. Darbas pasidarė bendras. Pasak vieno „Taurostos“ kūrėjų ir lyderių V. Juknelio, 1988 m. pabaigoje „išpurenęs dirvą Sąjūdžiui, LKF klubas „Taurosta“ baigė savo veiklą“. Toliau šio klubo nariai aktyviai dalyvavo ir reiškėsi Sąjūdžio veikloje. Apie klubo „Taurosta“ ir Sąjūdžio iniciatyvinės grupės narių renginius bei paminklų atstatymo darbus galite paskaityti: [[1]]

SĄJŪDŽIO RĖMIMO GRUPĖ

1988 m. birželio 3 d. Vilniuje įsikūrė Sąjūdžio iniciatyvinė rėmimo grupė, vyko mitingai, kuriuose pradėjo dalyvauti ir jonaviečiai. 1988 m. liepos 9 d. Vilniuje, Vingio parke vyko Sąjūdžio surengtas šimtatūkstantinis mitingas. Jame dalyvavo ir būrelis jonaviečių: G. Ilgūnas, A. Juravičius, V. Jankauskas, J. Mikštaitė ir kt. Po šio mitingo G. Ilgūnas su bendradarbiais Statybos treste kalbėjosi apie tai, jog Sąjūdžio rėmimą reikėtų organizuoti ir Jonavoje. Iniciatyvinės grupės nariai paskelbė „Jonavos chemijos įmonių statybos tresto iniciatyvinės grupės Persitvarkymo Sąjūdžiui remti Veiklos programos projektą“. Prasidėjo veikla pagal šią programą. Tuo pat metu Sąjūdžio rėmimo grupę g/s „Azotas“ ėmėsi steigti V. Juknelis, tačiau čia suburti žmones sekėsi sunkiau. Tai norėta padaryti iki ekologinio mitingo, vykusio 1988 m. liepos 25 d., tačiau norinčių įkurti Sąjūdžio rėmimo grupę daugiatūkstantiniame kolektyve neatsirado. Liepos 25 d. pavakarėje Jonavoje, stadione prie Žeimių gatvės, įvykusio aukščiau aprašytame mitingo pabaigoje jo organizatorius V. Juknelis pranešė, jog Statybos treste įsikūrė pirmoji Sąjūdžio rėmimo grupė, kuri buvo pirmoji Sąjūdžio kregždė Jonavoje.

Jonavos rajono valdžios neigiamas požiūris į Sąjūdį stabdė Sąjūdžio rėmimo grupių kūrimąsi kituose kolektyvuose, tačiau laisvos minties idėjos drąsino žmones, vijo šalin abejones ir baimes. Vis plačiau buvo kalbama apie tai, jog reikėtų organizuoti Sąjūdžio rajono iniciatyvinę grupę. Gedimino Ilgūno [[2]] ir Kazimiero Vyčo iniciatyva buvo suorganizuotas pirmasis pasitarimas dėl rajono Sąjūdžio iniciatyvinės grupės kūrimo, kuris įvyko 1988 m. rugpjūčio 9 d. Jame, be organizatorių, dalyvavo V. Keršys, V. Lapė, V. Jankauskas. Vėliau prie jų prisijungė V. Juknelis, V. Aleksandraitis. Reikšmingas susirinkimas, turėjęs išrinkti Sąjūdžio rajono iniciatyvinę grupę, įvyko 1988 metų rugsėjo 9 dieną. Susirinkimas į rajono Sąjūdžio iniciatyvinę grupę išrinko 20 žmonių: Vytenį Aleksandraitį, Valdemarą Bačiauską, Robertą Čyvą, Vytautą Daukševičių, Janiną Chabarovą, Algirdą Grėbliūną, Gediminą Ilgūną, Petrą Janulevičių, Vidmantą Jankauską, Vygaudą Junkelį, Virgilijų Keršį, Violetą Maculevičienę, Jūratę Povilavičienę, Gintarą Praniulį, Eleną Stanevičienę, Vytautą Verbicką, Gintarę Vaicekavičiūtę, Virgilijų Vizbarą, Marijoną Visakavičių ir Ireną Zinkevičiūtę. Svarbus buvo rugsėjo 12 d. naujai išrinktos Sąjūdžio Jonavos rajono iniciatyvinės grupės narių susitikimas su komunistų partijos Jonavos rajono komiteto pirmuoju sekretoriumi E. Prichodskiu. Jis pasakė, kad iš Lietuvos komunistų partijos centro komiteto buvo gavęs nurodymą neleisti rajone jokių Sąjūdžio rėmimo grupių kūrimosi, todėl anksčiau jo požiūris į Sąjūdį buvo kitoks negu šiandien. E. Prichodskis sutiko, kad „Jonavos balse“ atsirastų skyrelis, nušviečiantis Jonavos sąjūdiečių veiklą. Rugsėjo 14 d. įvyko pirmasis Sąjūdžio rajono iniciatyvinės grupės posėdis. Sąjūdžio rėmėjas, Jonavos neakivaizdinės vidurinės mokyklos direktorius Z. Banevičius pasiūlė naudotis jo vadovaujamos mokyklos (dabar J. Miščiukaitės meno mokyklos) patalpomis, ir grupės susirinkimus bei susitikimus su visuomene imta rengti šios mokyklos aktų salėje arba kurioje nors klasėje.

Praėjus savaitei po Sąjūdžio rajono iniciatyvinės grupės susikūrimo, apie jos steigiamąjį susirinkimą pranešė ir „Jonavos balsas“. A. Aurylos straipsnyje [2] pasakojama apie susirinkimo eigą, paskelbtas ir iniciatyvinės grupės narių sąrašas. Tuoj po iniciatyvinės grupės išrinkimo pasikeitė jos sudėtis: J. Povilavičienė atsisakė būti jo nare. Spalio mėnesį prie iniciatyvinės grupės prisijungė Nadiežda Družinina, Romualdas Greinis ir Giedrė Šlektienė.

Vėliau jonaviečiai suaktyvėjo ir dar iki Sąjūdžio steigiamojo suvažiavimo Sąjūdžio rėmimo grupės susikūrė: 1989 m. rugsėjo 7 d. – Miškų ūkyje (grupės koordinatorė V. Maculevičienė), rugsėjo 8 d. – Grūdų bazėje Nr. 99 (grupės koordinatorius V. Keršys, vėliau – M. Daučenskienė), rugsėjo 15 d. – Cetrinėje ligoninėje (koordinatorė G. Šlektienė).

STEIGIAMASIS SĄJŪDŽIO SUVAŽIAVIMAS

1988 m. spalio 10 d. įvyko LPS Jonavos iniciatyvinės grupės posėdis, kuriame buvo išrinktas atstovas, delegatai bei stebėtojai į Sąjūdžio seimą.


Sąjūdžio Jonavos rajono iniciatyvinės grupės atstovo į Sąjūdžio seimą, delegatų ir stebėtojų rinkimo 1988 10 10 protokolas // Sąjūdis Jonavoje 1988-1990 / Gediminas Ilgūnas. – Kaunas, 2004, p. 79.


1988 m. spalio 22-23 dienomis Vilniuje vyko steigiamasis Sąjūdžio suvažiavimas. Šio suvažiavimo delegatams ir svečiams spalio 21 d. miesto aikštėje jonaviečiai surengė gražias palydėtuves-mitingą, kuriame buvo priimta rezoliucija: „1. Mes, Jonavos gyventojai, reiškiame griežtą protestą prieš kitų respublikų gyventojų, negyvenusių Jonavoje, ir ne lietuvių, apgyvendinimą mūsų respublikoje, reikalaujame jiems numatytus skirti butus atiduoti buvusiems tremtiniams, tebegyvenantiems už Lietuvos ribų. 2. Reikalaujame patraukti baudžiamojon atsakomybėn, kaip nusikaltusius prieš žmoniją, žudynių Rainių miškelyje organizatorius ir vykdytojus, išaiškinti ir patraukti atsakomybėn ir kitų stalininio teroro žudynių organizatorius ir vykdytojus, kad nė vienas Lietuvoje gyvenantis žudikas neliktų neišaiškintas ir nepasmerktas“ [6, p. 81-82.].

Jonavai suvažiavime atstovavo keturi delegatai: Valdemaras Bačiauskas, Vygaudas Juknelis, Virginijus Keršys, Irena Zinkevičiūtė ir kandidatas į Sąjūdžio seimo narius – Gediminas Ilgūnas [[3]], kuris suvažiavimo metu ir buvo išrinktas Sąjūdžio seimo nariu.


Sąjūdžio Seimo nario Gedimino Ilgūno pažymėjimas // Sąjūdis Jonavoje 1988-1990 / Gediminas Ilgūnas. – Kaunas, 2004, p. 86.


Kaip Žaliųjų judėjimo atstovas Sąjūdžio seimo nariu patvirtintas ir Jonavos gamtos apsaugos inspektorius Ignas Stankovičius.

Vilniuje vykstant Sąjūdžio steigiamajam suvažiavimui, Jonavoje likusieji sąjūdiečiai prie „Azoto“ administracinio pastato iškėlė tautinę vėliavą. Per vėliavos pakėlimo iškilmes pasisakė Sąjūdžio rajono iniciatyvinės grupės narys V. Aleksandraitis, komunistų partijos susivienijimo partinio komiteto sekretorius E. Mažūnaitis ir susivienijimo skyriaus viršininkas E. Simanavičius. Kalbėjusieji akcentavo Sąjūdžio steigiamojo suvažiavimo svarbą. Jie išreiškė viltį, jog, delegatams grįžus iš suvažiavimo, Jonavos krašte dar aktyviau pajudės persitvarkymo darbai, kurie dabar tik prasidėję.

Grįžtančius Sąjūdžio delegatus pasitiko V. Aleksandraičio sutelkti jonaviečiai, kurie visą naktį prie degančių laužų laukė grįžtančiųjų. Toks žmonių pasiaukojimas ir dėmesys visus delegatus giliai sujaudino, tai buvo tarsi suvažiavimo tęsinys.

PO STEIGIAMOJO SUVAŽIAVIMO

Steigiamasis Sąjūdžio suvažiavimas daug ką padrąsino aktyvesnei veiklai. Suvažiavimo metu prie Jonavos įstaigų iškeltos tautinės vėliavos. Suvažiavimas tarsi nušvietė žmonių protus ir sielas, pašalino juos kausčiusią baimę.

Sąjūdžio rėmimo grupės Jonavos darbo kolektyvuose kūrėsi dar gerokai iki Steigiamojo suvažiavimo. Grupių kūrimąsi įmonėse ir organizacijose paskatino rajono iniciatyvinės grupės sudarymas. Jos nariai susirinkime buvo įpareigoti Sąjūdžio grupes organizuoti savo darbo kolektyvuose. 1989 m. spalio mėnesį rėmimo grupės įsikūrė baldų kombinate, Melioracijos statybos valdyboje, Gelžbetoninių konstrukcijų gamykloje, I, III, IV vidurinėse mokyklose, Gamybinio susivienijimo „Azotas“ elektroremontiniame, amoniakinio vandens, azoto rūgšties, amoniako III cechuose, rajono laikraštyje „Jonavos balsas“ ir kitur.

Po Steigiamojo suvažiavimo Sąjūdžio rajono iniciatyvinės grupės nariai susitiko su Lietuvos komunistų partijos Jonavos rajono komiteto sekretoriais. Vėliau su rajono vadovais tartasi dėl tautinės vėliavos iškėlimo Jonavoje. Sąjūdžio iniciatyvinės grupės nariai rajono organizacijose rengė susitikimus su dirbančiaisiais, aiškino jiems Sąjūdžio tikslus, kvietė įsijungti į Sąjūdžio veiklą. Susirikusieji sąjūdiečių žodžius dažniausiai priimdavo palankiai, tačiau pasitaikydavo ir priešiškumo, nenoro suprasti. Kartais priešiškai nusiteikę žmonės siekdavo pasėti nerimą, paniką, baimę ar sukelti abejones.

1989 m. gruodžio mėnesį Sąjūdžio Jonavos rajono iniciatyvinė grupė rengė rajono sąjūdiečių konferenciją, po kurios rėmimo grupių dar padaugėjo. Sąjūdžio rėmimo grupės susikūrė Jonavos žemės ūkio aptarnavimo įmonėje (koordinatorė M. Dabašinskienė), Elektrotechninėje žemės ūkio tarnyboje (koordinatorius B. Juknevičius), g/s „Azotas“ nekoncentruotos azoto rūgšties ceche (koordinatorius E. Kumponas), Autotransporto įmonėje (koordinatorius P. Šniukšta). Rėmimo grupės kūrėsi ir kaimo vietovėse: Barupės sodininkystės tarybiniame ūkyje (koordinatorius F. Pilipavičius) bei kolūkiuose: Žeimių (koordinatorius S. Astrauskas), Kulvos (koordinatorius R. Tamulynas), Pauliukų (koordinatorius R. Žemaitis), Liepių (koordinatorius V. Petrauskas), Upninkų (koordinatorius J. Šimonis), P. Cvirkos vardo (koordinatorius G. Šimbelis), „Auksinės varpos“ (koordinatorius Z. Kilmanas).

Sąjūdžio rajono iniciatyvinės grupės nariai ir grupių koordinatoriai – tai Sąjūdžio pradininkai Jonavos rajone. Sąjūdžio rajono iniciatyvinės grupės veikla buvo organizuojama būtent per šias grupes ir jų koordinatorius. Tačiau Sąjūdį ir jo veiklą daugelis žmonių įsivaizdavo skirtingai – pagal savo supratimą ir turimas žinias.

Sąjūdiečiai kovojo dėl Lietuvos TSR konstitucijos pataisų, dėl rinkimų, dėl lietuvių kalbos, dėl ekologinės rajono padėties, dėl demografinių procesų, dėl rajono kultūrinio gyvenimo.

Sunkiai kelią į žmonių sąmonę ir širdis skynėsi istorinė tiesa. Nuomonės svarbiais mūsų tautai istorijos klausimais dažnai išsiskirdavo: nors buvo daug kalbama apie komunistinę santvarką, apie tai, kaip Lietuva 1940 m. buvo Tarybų Sąjungos okupuota ir inkorporuota į Sąjungą, vietinė valdžia dažnai elgdavosi lyg gyventume senaisiais laikais, nenorėjo pripažinti besikeičiančios situacijos, vengė pokyčių, dažnai laukė „nurodymų iš viršaus“ arba pagal seną įprotį darbus organizavo taip, lyg negyventume Atgimimo laikotarpiu, lyg nebūtų Sąjūdžio. Tuo metu buvo susidariusi lyg ir revoliucinė situacija. O svarbiausias klausimas, su kuriuo susiduria kiekviena revoliucija yra valdžios klausimas. Sunku buvo rasti bendrą kalbą ir su rajono valdžios atstovais. Tuo laiku (1989-11-01), kai taurostiečiai ir sąjūdiečiai pastatė kryžių stalinizmo aukoms atminti [[4]], Komunistų partijos Jonavos rajono komitetas ir rajono LDT Vykdomasis komitetas kvietė jonaviečius prie V. Lenino paminklo paminėti 71-ąsias Spalio revoliucijos metines. 1989 m. lapkričio 2 d. Jonavos kultūros rūmuose įvyko susitikimas su Sąjūdžio steigiamojo suvažiavimo Sąjūdžio seimo išrinktais nariais ir delegatais. Jo metu buvo išreikštas Sąjūdžio Jonavos rajono iniciatyvinės grupės nepasitikėjimas LKP Jonavos rajono komiteto sekretoriais E. Prichodskiu ir A. Papliovkinu.

Lietuvos komunistų partijos Jonavos rajono XIV konferecijoje, vykusioje 1988 m. lapkričio 4-5 dienomis, pasisakė ir Sąjūdžio rajono atstovas Gediminas Ilgūnas. Jis kalbėjo apie pasikeitusią situaciją, kuri verčia perkainoti vertybes. Noriu pacituoti G. Ilgūno išsakytas mintis apie Sąjūdį: „Sąjūdis – naujas, stichiškai gimęs, ligi šiol negirdėtas tarybinės visuomenės reiškinys, jos demokratėjimo rezultatas. Jis neturi realios valdžios, realios jėgos, turi tik vieną – visuomenės pritarimą ir gali egzistuoti tik tol, kol išreiškia tikrą, ne fasadinę savo tautos, savo liaudies valią. Sąjūdis kviečia žmogų atsibusti, pasijusti asmenybe savo šeimoje, tautoje, valstybėje, pasaulio visuomenėje. [...] Sąjūdis kaltinamas, kad jis per daug kritikuoja. Tačiau dešimtmečiais iš visų tribūnų komunistų partijai ir tarybinei santvarkai skambėjo tik pagyros. Gal todėl šiandien daugeliui kritika tokia nelaukta ir neįprasta. [...] Tokia padėtis ne visiems maloni, tačiau tai yra demokratija.“ [6, p. 116-117.].

Konferencijos delegatai po ilgų diskusijų Lietuvos komunistų partijos Jonavos rajono komiteto pirmuoju sekretoriumi vietoje E. Prichodckio išrinko pažangiau mąstantį Eugenijų Marciuką. Antruoju sekretoriumi išrinktas Jonas Klemensas Sungaila, trečiąja sekretore – Marijona Širvelienė. Po rajono valdžios pasikeitimo tarp Sąjūdžio rajono iniciatyvinės grupės ir komunistų partijos rajono komiteto vadovybės užsimezgė bendradarbiavimas. Kai kas dėl to priekaištavo sąjūdiečiams. Sąjūdžio rajono tarybos narys E. Simanaitis [E. Simanavičius] straipsnyje [13] rašė: „Bendrauti reikėtų su visomis partijomis, su visais judėjimais, su visomis formaliomis organizacijomis, jei tik to reikalauja svarbiausias tikslas – siekimas atkurti demokratinę Lietuvos valstybę“.

Jonavos Sąjūdžio iniciatyvinės grupės istorija neatsiejama nuo jų darbų: buvo organizuojami įvairūs renginiai, atstatomi kryžiai, gatvėms grąžinami senieji pavadinimai. Apie tai galite paskaityti:[[5]]

Sąjūdžio ir rajono tarybos veiklai pritarė ne visi Jonavos rajono gyventojai. Buvo įvairių nuomonių. Ir tarp pačių sąjūdiečių kartais pasireikšdavo prieštaravimai. Veikla Sąjūdyje reikalavo daug laiko ir pastangų. Intensyvėjant Sąjūdžio veiklai, reikėjo nuolatinių darbuotojų. Sąjūdžio Jonavos rajono tarybos nutarimu, pirmininko pavaduotojas E. Gedvila ir klubo „Tremtinys“ Jonavos tarybos narė V. Gabužienė nuo 1989 m. lapkričio 1 d. pradėjo dirbti Sąjūdžio rajono tarybos etatiniais sekretoriais. Pagaliau LDT Vykdomasis komitetas rajono sąjūdiečiams paskyrė atskiras patalpas – Vasario 16-osios g. Nr. 5a, kuriose įsikūrė Sąjūdžio būstinė. 1989 m. pabaigoje Jonavos rajone veikė 33 Sąjūdžio rėmimo grupės.

Prasidėjus rinkimų į Lietuvos TSR Aukščiausiąją Tarybą kampanijai, Sąjūdžio Jonavos rajono taryba įsitraukė į šią veiklą. Pasiruošimo rinkimams laikotarpiu vyko įvairiausių diskusijų, ginčų, buvo metami kaltinimai kandidatams. Visų tų politinių niuansų nesinori prisiminti. Apibendrinant norisi parašyti, jog dviejose Jonavos rajono rinkimų apygardose: Rimkų Nr. 120 ir Neries 121 balotiravosi šie kandidatai: Gediminas Ilgūnas, Vasilijus Jaroščenka, Bronislovas Lubys, Eugenijus Marciukas, Edmundas Simanavičius ir Jonas Sungaila. 1990 m. vasario 24 d. įvyko Lietuvos TSR Aukščiausiosios Tarybos rinkimai. Kadangi nei vienas kandidatas nesurinko daugiau kaip pusės dalyvavusiųjų rinkimuose balsų, kovo 7 d. įvyko pakartotinas balsavimas. Jo metu Aukščiausios tarybos deputatais Jonavos rajone išrinkti Gediminas Ilgūnas [6] ir Bronislovas Lubys[7].

Žvelgdami iš dvidešimties metų perspektyvos, galime pasidžiaugti tada, 1988-1990 m., nuveiktu darbu ir pasiektu svarbiausiu tikslu - Lietuvos nepriklausomybe, už kurios atstatymą balsavo ir iš mūsų, Jonavos, krašto išrinkti žmonės Gediminas Ilgūnas [8] ir Bronislovas Lubys[9].


Lietuvos Respublikos Aukščiausios Tarybos deputatų G. Ilgūno ir B. Lubio vardinio balsavimo Dėl Lietuvos nepriklausomos valstybės atstatymo akto kortelės, 1990 m. kovo 11 d. // Sąjūdis Jonavoje 1988-1990 / Gediminas Ilgūnas. – Kaunas, 2004, p. 197.


Parengė Rimantė TARASEVIČIENĖ

NAUDOTOS LITERATŪROS SĄRAŠAS

1. ALEKSANDRAITIS, V. Rinkiminis detektyvas su kėdėmis // Jonavos balsas. – 1990, saus. 18.

2. AURYLA, A. Sąjūdžio iniciatyvinės grupės steigiamasis susirinkimas // Jonavos balsas. – 1988, rugs. 17.

3. FEDARAVIČIUS, K. Pertvarka. Savarankiškumas. Realybė // Jonavos balsas. – 1989, lapkr. 25.

4. Gerbiami delegatai // Taurosta. – 1988, spal. 27.

5. Įkurta rėmimo grupė // Jonavos balsas. – 1988, spal. 18.

6. ILGŪNAS, G. Sąjūdis Jonavoje, 1988-1990. – Kaunas : AB spaustuvė „Aušra“, 2004. – 266, [2] p.

7. JANKAUSKAS, V. Situacija pasikeitė // Taurosta. – 1989, rugs. 22.

8. JAUNIUS, J. Iniciatyvinė grupė pradeda veiklą // Jonavos balsas. – 1988, rugs. 13.

9. JUKNELIS, V. Sąjūdžio priešaušris Jonavoje // Naujienos. – 1998, liep. 9.

10. JUKNELIS, V., JANKAUSKAS, V. Jonavietiškas „N. A.“ variantas? // Jonavos balsas. – 1988, rugpj. 25.

11. MARCIUKAS, E Gerai pagalvokime // Jonavos balsas. – 1988, lapkr.

12. MARCIUKAS, E. Istorikai ieško teisingo atsakymo // Jonavos balsas. – 1988, gruodž. 15.

13. SIMANAITIS, E. Tikros ir tariamos Sąjūdžio kaltės //Jonavos balsas. – 1989, lapkr. 16.

14. SKAISGIRYTĖ, A., PEKARSKAITĖ, J. Eina galvą pakėlus tauta... // Jonavos balsas. – 1988, spal. 29.

15. ŠALČIUS, J. Kas atstovaus mūsų rajoną? // Jonavos balsas. – 1989, lapkr. 4.