Jonava: Stanislovas Gediminas Ilgūnas – vienas iš Sąjūdžio kūrėjų Jonavoje, Lietuvos Nepriklausomos Valstybės Atstatymo Akto signataras

Iš „Graži tu mano“.

Susijusios žemėlapio žymos:

Įvertink straipsnį



Įvertinimas: 5 / 5 (126 balsai)

Atgimimo laikotarpiu susikūręs Lietuvos Persitvarkymo Sąjūdis (LPS) – visuomeninis judėjimas, siekęs Lietuvos valstybingumo atkūrimo, gana anksti, lyginant su kitais rajonais, pasiekė ir Jonavos kraštą. Daugelyje rajonų Sąjūdžio grupės, tarybos kūrėsi tik po steigiamojo Sąjūdžio suvažiavimo. Jonavoje atsirado būrelis aktyvių žmonių, kurie rūpinosi Sąjūdžio įkūrimu Jonavos krašte. Tarp jų bene ryškiausia asmenybė – Gediminas Ilgūnas. Jis tuo metu gyveno ir dirbo Jonavoje. Buvęs rezistencijos dalyvis, Gulago kalinys, aktyvus keliautojas, uolus kraštotyrininkas bei straipsnių autorius su entuziazmu ėmė propaguoti Sąjūdžio idėjas. Kartu su bendraminčiais sugebėjo sukurti aktyviai besireiškiančią Sąjūdžio Jonavos rajono tarybą ir 1988-1990 metais buvo Sąjūdžio Seimo nariu.

Knyga „Sąjūdis Jonavoje 1988-1990“

Didžiuojuosi mūsų kraštiečiu, džiaugiuosi jo pasiekimais ir noriu pristatyti šį žmogų, jo veiklą, knygas, kurios išliks ir po mūsų, praturtindamos ir atskleisdamos Lietuvos istorijos puslapius. Mes, jonaviečiai, ypatingai esame dėkingi kraštiečiui už 2004 m. išleistą jo knygą „Sąjūdis Jonavoje 1988-1990“, kurioje atskleista Sąjūdžio įsikūrimo istorija mūsų krašte, užfiksuoti svarbiausi įvykiai, renginiai, minimi žmonės, prisidėję prie Sąjūdžio idėjų įgyvendinimo.


Iš knygos „Sąjūdis Jonavoje 1988-1990“ sužinome įdomių faktų iš Gedimino Ilgūno gyvenimo ir galime sugrįžti į tuos laikus, kai laisvai reikšti mintis neturėjome galimybės. Jaunesnės kartos žmonėms, gimusiems ir užaugusiems nepriklausomoje Lietuvoje, tai kelia nuostabą, pasibaisėjimą ir net sunku patikėti, jog taip galėjo būti, o vyresnieji, patys kažką panašaus išgyvenę, gali lengviau atsikvėpti – gyvename laisvoje Lietuvoje, nebėra buvusios KGB struktūros. Dirbdamas Lietuvos archyvų departamento direktoriumi, buvusiame KGB archyve, G. Ilgūnas domėjosi šios organizacijos Jonavos skyriaus veikla. Jis minėtoje knygoje rašo: „Jonavoje pradėjus veikti didžiulei strateginę reikšmę turinčiai įmonei – Azoto trąšų gamyklai, mieste buvo įkurta KGB Lietuvos TSR padalinio poskyris, vėliau – skyrius. Kai 1966 m. apsigyvenau Jonavoje, iš karto patekau šio skyriaus „globon“. [...] Į Jonavos rajoną komjaunimo instruktoriumi 1966 m. buvo paskirtas jaunas kaunietis Vytenis Aleksandraitis. Jis domėjosi kelionėmis, ir sužinojęs, kad aš, tuo metu jau atlikęs keletą sudėtingų žygių, gyvenu Jonavoje, nusprendė mane aplankyti, nors jau buvo įspėtas saugotis manęs ir saugoti kitus, kad mano antitarybinės mintys‚ „neužkrėstų jaunimo“. „Bet uždraustas vaisius gardesnis, - prisimena V. Aleksandraitis. – Man, kaip turizmo entuziastui, rūpėjo, dėl ko buvo uždraustas jo [G. Ilgūno] įkurtas rajono turistų klubas. Susipažinti pas G. Ilgūną užėjau vėlai vakare, stengdamasis būti nepastebėtas. Į laiptinę ir iš jos smukau greitai. Bet jau kitą dieną buvau iškviestas „ant kilimo“... Po pažinties su G. Ilgūnu tapau nebetinkamas ideologiniam darbui“ (2004, p. 11-12).

KGB darbuotojai uoliai dirbo, stengdamiesi užverbuoti kuo daugiau žmonių, padedančių jiems rinkti informaciją apie į jų akiratį patekusius žmones. Dažnai būdavo stengiamasi sukiršinti bendradarbius. G. Ilgūnas prisimena: „Mane sekti verbavo bendradarbį, Jonavos statybos tresto profsąjungos komiteto pirmininką Stasį Bartkevičių, kuris ruošėsi su manimi vykti į turistinį žygį aplink Lietuvą. Bartkevičius pasakoja: „Prieš kelionę mane telefonu išsikvietė į Jonavos saugumą ir ten pareiškė, kad G. Ilgūnas – pavojingas nacionalistas ir saugumui reikia žinoti, ką jis veikia, kas su juo bendrauja. Aš, kaip tuo metu buvęs komunistų partijos narys, turėčiau padėti saugumui ir keliaudamas su G. Ilgūnu pranešinėti jiems. [...] Saugumui pareiškiau, kad jokių žinių jiems neteiksiu, geriau su G. Ilgūnu į kelionę nevažiuosiu. Taip ir pasielgiau“ (ten pat, p.13).

Pacituosiu kelis sakinius iš KGB Jonavos rajono skyriaus viršininko tarnybinio pranešimo, pateikto KGB Lietuvos TSR pirmininko pavaduotojui H. Vaigauskui: „Pagal operatyvinio stebėjimo bylą sekamas Ilgūnas Stanislovas-Gediminas, Prano s., gimęs 1936 m., pagal Rusijos Tarybinės Federatyvinės Socialistinės Respublikos Baudžiamojo kodekso straipsnius 58-10, 58-11 nuteistas 25 metams laisvės atėmimo. Grįžęs iš įkalinimo vietos, priešiškiems tikslams pradėjo naudoti legalias galimybes – turizmą ir straipsnius spaudoje“ (ten pat, p. 14).

G. Ilgūnas, susipažinęs su KGB bylomis, skelbė sekamų Jonavos gyventojų sąrašą. Taip pat paskelbė ir KGB agentų slapyvardžius bei išsilavinimą. Jis neviešino tų žmonių pavardžių, nors pats matė, perskaitė tas bylas, kurių dauguma buvo išvežtos iš Lietuvos į Rusiją. Galime pasidžiaugti G. Ilgūno tolerancija, jo mokėjimu atleisti. Jis rašo: „Aš pats KGB archyve esu radęs ir pavardes kai kurių mane sekusių agentų, žinau, kas jie tokie. Su kai kuriais esu susitikęs ir po Lietuvos nepriklausomybės atkūrimo. Maniau, gal jie prieis, pasisakys, paaiškins, kodėl taip elgėsi. Gal atsiprašys... Juk buvo ir tokių, kurie, verbuojami sekti mane ar kitus, tai daryti atsisakė.

Tačiau man nė vienas neprisipažino.

Aš taip pat nė vienam nepasakiau, kad žinau apie jų agentūrinę veiklą KGB.

Nė vienam nejaučiu ir neapykantos, juo labiau – nenoriu keršyti. Jau seniai supratau, kad kerštas, neapykanta nepadarys žmogaus laimingo. Priešingai.

Toks buvo laikas.

Kita vertus, gal jie prastai dirbo, jeigu taip ir nenustatė konkrečios mano antitarybinės veiklos, už kurią būtų buvę galima vėl „pasodinti“. Gal kai kurie ir nelabai stengėsi...

O aš visą laiką balansavau ant tos, pasak KGB ataskaitų, ribos, už kurios jau vėl grėsė suėmimas, įkalinimas. Pasodinti visą laiką buvo už ką: iš patikimų žmonių gaudavau vadinamosios antitarybinės literatūros ir duodavau ją skaityti kitiems. Kaip rašoma KGB ataskaitose, savo veikloje tikrai naudojausi ir vadinamosiomis „legaliomis priemonėmis“. Kasmet organizavau keliones, ekspedicijas ieškoti reikšmingų ir baigiamų užtrinti Lietuvos istorijos puslapių. Su rasta medžiaga įvairiais būdais supažindindavau tuo besidominčius žmones. Rinkau medžiagą apie žymius, nepelnytai užmirštus mūsų krašto praeities veikėjus. Apie kai kuriuos iš jų – 1863 m. sukilėlį Joną Čerskį, rašytoją Vincą Pietarį – pavyko išleisti knygas. Tos knygos skaitytojus taip pat skatino didžiuotis savo praeitimi, istorija, pasitikėti ateitimi ir neprarasti vilties būti nepriklausomiems, atkurti savo demokratinę valstybę. Žmones, kurie su manimi bendravo, keliavo, stengiausi sudominti neiškraipyta Lietuvos istorija, visais įmanomais būdais žadinau patriotizmą. Suprantama, visa tai nelabai patiko tuometinei valdžiai, KGB. [...]

Ačiū Dievui, tai jau praeitis, kurios atsikratėme, reikia tikėtis, visiems laikams.

Tokia KGB sistema, negailestingai tvarkiusi žmonių likimus, iki pat Lietuvos nepriklausomybės atkūrimo taip veikė ne tik Jonavoje, bet ir visoje Lietuvoje, visoje Tarybų Sąjungoje. Man su ja paskutinį kartą teko susidurti ir susigrumti jau atgimimo metais, 1988-1990-aisiais, kandidatuojant į Sąjūdžio seimą ir Lietuvos TSR Aukščiausiąją Tarybą“ (ten pat, p. 27-29).

Žmogaus gyvenimas įvairus, pilnas prieštaravimų, pakilimų ir nusivylimų. Kartais tenka patirti nuoskaudų, kartais sunku suprasti kitų žmonių elgesį. Kodėl pasipila kaltinimai, ar pagrįsti jie, ar ne? Įvairių išpuolių teko išgyventi ir Gediminui Ilgūnui ne tik tarybiniais metais, kai buvo sekamas KGB darbuotojų, bet ir Atgimimo metais, kai rūpinosi Sąjūdžio įkūrimu Jonavos krašte bei kandidatavo į Lietuvos TSR Aukščiausiąją Tarybą. Vėliau, jam dirbant Lietuvos tūkstantmečio minėjimo direkcijos prie Lietuvos Respublikos Prezidento kanceliarijos direktoriumi, vertinimų jo atžvilgiu būta įvairių...

Cituodama apie G. Ilgūną išsakytas kitų mintis bei paties G. Ilgūno žodžius, noriu parodyti šio žmogaus patriotiškumą, ištikimybę istorinei tiesai bei jo toleranciją. Pateikiu kraštiečio biografiją, nes Gediminas Ilgūnas daugiau nei tris dešimtmečius gyveno, dirbo Jonavoje ir paliko ryškų pėdsaką mūsų krašto istorijoje.

Biografija

Stanislovas Gediminas ILGŪNAS – Lietuvos Nepriklausomos Valstybės Atstatymo Akto signataras, Lietuvos tūkstantmečio minėjimo direkcijos prie LR Prezidento kanceliarijos direktorius, LRT tarybos pirmininkas, Jonavos rajono Garbės pilietis, gimė 1936 m. kovo 29 d. Kantališkių kaime, Sasnavos valsčiuje, Marijampolės apskrityje, valstiečių šeimoje. 1942-1946 m. mokėsi Surgučių kaimo pradžios mokykloje, 1946-1950 m. – Sasnavos progimnazijoje, kuri buvo reorganizuota į septynmetę mokyklą, 1950-1952 m. – Marijampolės vidurinėje mokykloje.

1951 m. su tėvu buvo suimtas už antitarybinės literatūros saugojimą, platinimą, už pagalbą partizanams. Dėl nepilnametystės iš kalėjimo paleistas. Suorganizavo pogrindinę antitarybinę jaunimo grupę, užmezgė ryšius su partizanais. Už šią veiklą 1953 m. suimtas ir nuteistas 25 metams laisvės atėmimo.1953–1957 m. kalėjo Gulage. 1953-1957 m. dirbo įvairų fizinį darbą Viatlago (Viatkos lagerių) priverčiamojo darbo stovyklose. 1957 m. paleistas iš konclagerio grįžo į Marijampolę, pradėjo dirbti Marijampolės cukraus fabrike, vėliau - Autotransporto kontoroje, Maisto pramonės automatų gamykloje sąskaitininku, techniku, inžinieriumi. 1966 m. persikėlė į Jonavą, kur dirbo inžinieriumi Azoto trąšų gamyklos statyboje, nuo 1968 m. - Statybos tresto skyriaus viršininkas. Dirbdamas studijavo neakivaizdiniu būdu, 1967 m. baigė Kauno ekonomikos technikumą, 1967-1976 m. Vilniaus universitete studijavo Filologijos ir istorijos fakultete, 1976 m. baigė žurnalistikos specialybę.

Nuo 1959 m. laisvalaikiu, atostogų metu pėsčiomis, dviračiu, motociklu, automobiliu keliavo po Lietuvą ir Tarybų Sąjungą, 1966 m. įsitraukė į kraštotyrinį judėjimą. Surengė ir vadovavo daugeliui ekspedicijų, kuriose rinko medžiagą apie lietuvių istorijos ir kultūros pėdsakus, įžymius Lietuvos žmones. 1960-1966 m. buvo Marijampolės turistinio sąjūdžio organizatorius, rajono turistų klubo pirmininkas, 1991 m. – Lietuvos keliautojų sąjungos prezidentas. Atgimimo metais pasinėrė į Sąjūdžio veiklą, buvo vienas iš Sąjūdžio kūrėjų Jonavoje (1988 m.), 1988-1990 m. - Sąjūdžio Seimo narys, Sąjūdžio Jonavos rajono tarybos pirmininkas. Gediminas Ilgūnas iš Jonavos buvo išrinktas Lietuvos Respublikos Aukščiausiosios Tarybos-Atkuriamojo Seimo deputatu (1990-1992 m.). Jis buvo Švietimo, mokslo ir kultūros komisijos pirmininku, 1993-1997 m. – Lietuvos archyvų generalinės direkcijos, Lietuvos archyvų departamento generaliniu direktoriumi, 1997-1998 – LR Prezidento patarėju, 1998-2010 m. – Lietuvos tūkstantmečio minėjimo direkcijos prie Lietuvos Respublikos Prezidento kanceliarijos direktoriumi. 2008-2010 m. – Lietuvos radijo ir televizijos tarybos pirmininkas. 1960–2010 m. Lietuvių kultūros ir mokslo istorijos tiriamųjų ir medžiagos rinkimo ekspedicijų organizatorius ir vadovas.
Stanislovas Gediminas Ilgūnas mirė 2010 m. gegužės 8 dieną. Palaidotas Vilniaus Antakalnio kapinėse. Jam pirmajam buvo lemta atgulti šių kapinių „signatarų kalnelyje“.
Liko neįgyvendinti G. Ilgūno planai – išleisti dar tris knygas: „Kerinti kelio trauka“, „Liudas Vaineikis ir Stasė Vaineikienė“, „NE visi žmonės žvėrys“.

Gediminas Ilgūnas yra šių knygų:



„Jonas Čerskis“ (1983 m. ),



„Vincas Pietaris“ (1987 m.),


„Prie Sasnos ir Šešupės“ (1995 m.),



„Kazys Grinius“ (2000 m.),



„Šaknys“ (2001 m.),



„Steponas Kairys“ (2002 m.),



„Česlovas Kudaba“ (2003 m.),

„Sąjūdis Jonavoje. 1988–1990“ (2004 m.),



„Lietuvos Respublikos XII Vyriausybė“ (2004 m.),



„Knygnešių keliais“ (2005 m.),



„Sasnava. Kraštas ir žmonės“ (2005 m.),



„Antanas Mackevičius. Sukilimo žygiai ir kovos“ (2007 m.),



„Nuo Neries iki Kolymos“ (2008 m.),



„Lietuvos Respublikos I Vyriausybė“ (2008 m.),


„Antroji Vyriausybė. Premjero paslaptis“ (2008 m.),



„Algirdas Brazauskas“ (2009 m.) autorius.


Leidinio

„Jonavos statybos trestas : prospektas“ (1990 m.)



ir albumo „Algirdas Brazauskas“ (1998 m.) sudarytojas.


Knygų:

„Lietuvos respublikos prezidentai“ (1995 m., 1997 m.),

„Akademikas Paulius Slavėnas“ (2001 m.),

„Atgimusi Lietuva, 1990-2000“ (2001 m.),
„Nemunaitis ir jo parapija : Nemunaičio parapijos 380-osioms metinėms : monografija“ (Kn. 1, 2002 m.),

„Antanas Poška“ (2003 m.),

„Ką šiandien pasakytų profesorius Česlovas Kudaba?“ (2003 m.),
„Apsisprendimas, 1988-1991“ (2004 m.),
„2004-ieji: Lietuva : antrosios Respublikos pabaiga“ (2005 m.)

„Lietuvių raštijos istorijos studijos“ (T. 1, 2005 m.),
„Socialdemokratai Lietuvos Respublikos seimuose“ (2006 m.),
„Lietuvos Steigiamojo Seimo (1920-1922 metų) narių biografinis žodynas“ (2006 m.),
„Lietuvos Respublikos Seimų I (1922-1923), II (1923-1926), III (1926-1927), IV (1936-1940) narių biografinis žodynas“ (2007 m.),

„Kovo 11-oji - Lietuvos Valstybės Nepriklausomybės atkūrimo diena“ (2008 m.),

„Lietuvos krašto apsaugos ministrai ir kariuomenės vadai“ (T. 1, 2008 m.),

„Dvasininkija ir 1863 m. sukilimas buvusios Abiejų Tautų Respublikos žemėse“ (2009 m.),

„Sąjūdis Lietuvos periferijoje (1988-1993 m.)“ (2009 m.),
taip pat fotoalbumo „Raitelis saugo Lietuvą“ (2010 m.) bendraautoris.


Gediminas Ilgūnas paskelbė apie 500 straipsnių lietuvių istorijos, kultūros, mokslo ir politikos temomis. Jis apdovanotas Lietuvos Didžiojo kunigaikščio Gedimino ordino Karininko kryžiumi (1996 m.), Lietuvos nepriklausomybės medaliu (2000 m.). 2000 m. literatui, kraštotyrininkui-istorikui, Jonavos rajono persitvarkymo Sąjūdžio organizatoriui, pirmajam jo tarybos pirmininkui, Lietuvos Nepriklausomos Valstybės Atkūrimo Akto signatarui, Jonavos rajono Garbės kraštotyrininkui, surinkusiam vertingą kraštotyrinę medžiagą apie Jonavos kraštą, jo žmones, istorijos ir kultūros paminklus ir šią medžiagą padovanojusiam Krašto muziejui, parengusiam nemažai kraštotyrinių ir mokslinių straipsnių apie Jonavos kraštą suteiktas Jonavos rajono Garbės piliečio vardas. 2009 m. G. Ilgūnas apdovanotas Šv. Jurgio Marijampolės globėjo medaliu, o 2010 m. - Nepriklausomybės atkūrimo 20-mečio medaliu.

Sąjūdžio judėjimas Jonavos krašte neatskiriamas nuo šio mūsų kraštiečio veiklos. Sąjūdžio veiklos koordinavime Jonavos krašte, renginių organizavime, paminklų statymo darbuose yra nemažas Gedimino Ilgūno indėlis.

Gedimino Ilgūno knygų bibliografinis sąrašas:

Jonas Čerskis / Gediminas Ilgūnas. - Vilnius : Mokslas, 1983. - 144 p., [8] iliustr. lap. : žml. - Bibliogr.: p. 143.

Vincas Pietaris / Gediminas Ilgūnas. - Vilnius : Mokslas, 1987. - 184, [2] p., [8] iliustr. lap. - Virš. aut. nenurodytas. - Bibliogr.: p. 172-[185].

Prie Sasnos ir Šešupės : [Surgučių, Sasnavos ir Kantališkių kaimų istorijos ir etnografijos bruožai] / Gediminas Ilgūnas ; redaktoriai Antanas Šulga, Jolita Dimbelytė ; dailininkės Vida Kuraitė ; Birutė Grabauskienė. - Vilnius : Lietuvos archyvų departamentas, 1995. - 335 p., [12] iliustr. lap. - Bibliogr. : p. 317-334.

Kazys Grinius / Gediminas Ilgūnas. - Vilnius : Pradai, 2000. - 627, [1] p. : iliustr. - Santr. angl., rus. - Bibliogr.: p. 591-597. - Asmenvardžių ir vietovardžių r-klės: p. 603-625.

Šaknys : tėvų ir protėvių pėdsakai / Gediminas Ilgūnas. - Vilnius : Pradai, 2000. - 217, [1] p., [20] iliustr. lap. : faks., schem. - Pavardžių r-klė: p. 207-216.

Steponas Kairys / Gediminas Ilgūnas. - Vilnius : Vaga, 2002. - 454, [1] p., [32] iliustr. lap. - Santr. angl., rus. - Bibliogr.: p. 421-430 (220 pavad.). - Asmenvardžių r-klė: p. 437-454.

Česlovas Kudaba / Gediminas Ilgūnas. - Vilnius : Valstybės žinios, 2003. - 184, [2] p. : iliustr. - Bibliogr.: p. 180. - Pavardžių r-klė: p. 181-184.

Sąjūdis Jonavoje, 1988-1990 / Gediminas Ilgūnas. - Kaunas : AB spaustuvė „Aušra“. - 266, [2] p. : iliustr., faks. - Bibliogr. išnašose. - Pavardžių r-klė: p. 254-264. - Kn. taip pat: Apie autorių: p. 265.

Lietuvos Respublikos XII Vyriausybė, 2001-2004 / Gediminas Ilgūnas. - Vilnius : Lodvila, 2004. - 293, [1] p. : iliustr., portr. - Santr. angl., rus. - Pilna antr.: Lietuvos Respublikos dvyliktoji Vyriausybė, 2001-2004. - Bibliogr.: p. 273-274. - Pavardžių r-klė: p. 288-291.

Knygnešių keliais : 1983 m. ekspedicija minint „Aušros“ 100-ąsias metines / Gediminas Ilgūnas. - Vilnius : Vaga, [2005]. - 159, [1] p. : iliustr., portr., žml. - Bibliogr.: p. 150. - Vietovardžių ir pavardžių r-klės: p. 151-155.- Kn. taip pat: Apie autorių: p. 158-159.

Sasnava : kraštas ir žmonės / Gediminas Ilgūnas. - Marijampolė : Piko valanda, 2005. - 438, [2] p. : iliustr., portr., faks. - Bibliogr.: p. 404-408. - Asmenvardžių ir vietovardžių r-klės: p. 410-436. - Kn. taip pat: Apie autorių: p. 437-438.

Kazimieras Brazauskas (1906-1997) / Gediminas Ilgūnas, Jonas Laurinavičius. - Vilnius : Versus aureus, [2006]. - 107, [1] p. : iliustr., faks., portr. - Pavardžių r-klė: p. 103-106.

Antanas Mackevičius : sukilimo žygiai ir kovos / Gediminas Ilgūnas. - Vilnius : Versus aureus, 2007. - 303, [1] p. : iliustr., portr. - Santr. angl., lenk., rus. - Bibliogr.: p. 276-281. - Asmenvardžių ir vietovardžių r-klės: p. 290-301.- Kn. taip pat: Apie autorių: p. 302.

Antroji Vyriausybė. Premjero paslaptis : 1991 m. sausio 10-13 d. / Gediminas Ilgūnas. - Vilnius : Versus aureus, [2008]. - 221, [2] p. : iliustr., faks. - Santr. angl., rus. - Bibliogr., p. 205-211, ir išnašose. - Pavardžių r-klė: p. 213-218. - Kn. taip pat: Apie autorių: p. 219-220.

Lietuvos Respublikos I Vyriausybė, 1990-1991 m. / Gediminas Ilgūnas. - Vilnius : Petro ofsetas, 2008. - 460 p. : iliustr., portr. - Santr. angl., rus. - Bibliogr.: p. 431-437. - Pavardžių r-klė: p. 439-450. - Kn. taip pat: Apie autorių: p. 456.

Nuo Neries iki Kolymos : Jonas Čerskis, Vilnius-Sibiras / Gediminas Ilgūnas. - Vilnius : Versus aureus, [2008]. - 278, [2] p. : iliustr., portr., faks., žml. - Santr. angl. - Bibliogr.: p. 255-260. - Asmenvardžių ir vietovardžių r-klės: p. 261-274. - Kn. taip pat: Apie autorių: p. 278.

Algirdas Brazauskas : [politinė biografija] / Gediminas Ilgūnas. - Vilnius : Versus aureus, 2009. - 542, [2] p. : iliustr., faks., portr. - Santr. angl., rus., vok. - Bibliogr.: p. 509-517. - Pavardžių ir vietovardžių r-klės: p. 519-530. - Kn. taip pat: Apie autorių: p. 540-541.


Garso įrašai:


Antanas Mackevičius [Garso įrašas] : sukilimo žygiai ir kovos / Gediminas Ilgūnas ; skaito Algimantas Bružas. - Vilnius : Lietuvos aklųjų biblioteka, 2008. - 1 garso diskas (12 val. 8 min.) : (MP3). - Antr. įd. lape taip pat Brailio raštu. - Įgarsinta iš to paties pavad. knygos, išleistos: Vilnius : Versus aureus, 2007.

Antanas Mackevičius [Garso įrašas] : sukilimo žygiai ir kovos / Gediminas Ilgūnas ; skaito Algimantas Bružas. - Vilnius : Lietuvos aklųjų biblioteka, 2008. - 3 garso diskai (12 val. 8 min.) : (WAV). - Antr. įd. lape taip pat Brailio raštu. - Įgarsinta iš to paties pavad. knygos, išleistos: Vilnius : Versus aureus, 2007. - [Originalas].


Parengė Rimantė TARASEVIČIENĖ


P.S. 2010 m. balandžio 18 d. Jonavos rajono savivaldybės viešosios bibliotekos informacijos ir kraštotyros skyriaus darbuotojos gavo G. Ilgūno užpildytą Kraštiečio anketą su nuotrauka. Paruošiau biografiją į mūsų bibliotekos puslapį, ruošiau straipsnį Atgimimo istorijai, kurį įkėliau balandžio 29 dieną, 2010 m. gegužės 8 d. signataras mirė. Suspėjome pasakyti ačiū Jam gyvam. Norime, jog atminimas apie Jį išliktų visų mūsų atmintyje. Dukros Ugnės išsakyti žodžiai: „pats visuomet sakė, kad žmogus išlieka tiek, kiek lieka jo darbai ir atmintis kituose. Todėl ir norim, kad daugiau tos atminties išliktų – apie Jo drąsą būti savimi, ištikimybę sunkiuosiuose gyvenimo universitetuose išugdytiems principams, darbštumą, pagarbą asmens Laisvei...“


Naudotos literatūros sąrašas:

1. BARTKEVIČIUS, S. Mane verbavo šnipinėti Gediminą Ilgūną // Taurosta. – 1990, vas. 20.

2. DAUKŠIENĖ, A. Dešimtmetį skambantis laisvės varpas // Naujienos. – 1998, liep. 28.

3. FEDARAVIČIUS, K. Pertvarka. Savarankiškumas. Realybė // Jonavos balsas. – 1989, lapkr. 25.


4. ILGŪNAS, G. Lietuvos persitvarkymo sąjūdis Jonavos rajone: 1988-1990: [rankraštis]. – [Vilnius, 1998]. – Su autoriaus prierašu: Jonavos viešajai bibliotekai – G. Ilgūnas. 1998.07.25.

5. ILGŪNAS, G. // Jonavos krašto žmonės. – Jonava : Linotipas, 2000. – P. 62-63.

6. ILGŪNAS, G. // Kas yra kas Lietuvoje. Kraštiečiai: Jonava / [vyriausioji redaktorė Vaidonė Tamošiūnaitė]. – Kaunas : Neolitas, [2009]. – P. 130.

7. ILGŪNAS, G. Sąjūdis Jonavoje, 1988-1990. – Kaunas : AB spaustuvė „Aušra“, 2004. - 266, [2] p.

8. ILGŪNAS STANISLOVAS GEDIMINAS. [interaktyvus]. [žiūrėta 2012 m. kovo 8 d.]. Prieiga per internetą:

http://jonbiblioteka.lt/index.php/lt/krastotyra/krastieciai/348-ilgnas-stanislovas-gediminas


9. JANKAUSKAS, V. Prisimename nukentėjusius, prisimename negrįžusius... // Jonavos balsas. – 1989, saus. 17.

10. JANKAUSKAS, V. Situacija pasikeitė // Taurosta. – 1989, rugs. 22.

11. JAUNIUS, J. Iniciatyvinė grupė pradeda veiklą // Jonavos balsas. – 1988, rugs. 13.

12. Jonaviečių atstovai : Sąjūdžio veikla // Jonavos balsas. – 1988, spal. 18.

13. JUKNELIS, V. Sąjūdžio priešaušris Jonavoje // Naujienos. – 1998, liep. 9.

14. JUKNELIS, V. Sąjūdžio veikla // Jonavos balsas. – 1988, spal. 4.

15. JUKNELIS, V., JANKAUSKAS, V. Jonavietiškas „N. A.“ variantas? // Jonavos balsas. – 1988, rugpj. 25.

16. Laikraštyje „Jonavos balsas“ spausdinti straipsniai apie sąjūdį Jonavoje 1988-1989 m. (iš Gedimino Ilgūno asmeninio archyvo).

17. Lietuvos respublikos aukščiausiosios tarybos akto dėl Lietuvos nepriklausomos valstybės atstatymo signataras Stanislovas Gediminas Ilgūnas. [interaktyvus]. [žiūrėta 2010 m. balandžio 28 d.]. Prieiga per internetą:

           http://www.lrs.lt/datos/kovo11/signatarai/www_lrs.signataras-p_asm_id=206.htm

18. MARCIUKAS, E. Istorikai ieško teisingo atsakymo // Jonavos balsas. – 1988, gruodž. 15.

19. MARCIUKAS, E. Apsispręsti turime visi // Jonavos balsas. 1989, lapkr. 23.

20. SKAISGIRYTĖ A., PEKARSKAITĖ, J. Eina galvą pakėlus tauta... // Jonavos balsas. – 1988, spal. 29.

21. Stanislovas Gediminas Ilgūnas. [interaktyvus]. [žiūrėta 2010 m. balandžio 28 d.]. Prieiga per internetą:

     http://lt.wikipedia.org/wiki/Stanislovas_Gediminas_Ilg%C5%ABnas

22. SVIRSKIENĖ, N. Nepasitikėjimas deputatu // Jonavos balsas. – 1989, gruodž. 14.