Jonava: Tremtinių veikla

Iš „Graži tu mano“.

Susijusios žemėlapio žymos:

Turinys

TREMTINIŲ SAMBŪRIO PRADŽIA

Įvertink straipsnį



Įvertinimas: 5 / 5 (91 balsai)

Prasidėjus Atgimimui burti politinius kalinius ir tremtinius Jonavoje, Sąjūdžio iniciatyvinės grupės įpareigota, ėmėsi šios grupės narė, politinių kalinių dukra Irena Zinkevičiūtė. Pagal tuo metu galiojančius įstatymus LPKT klubas galėjo veikti tik prie kokios nors jau pripažintos organizacijos, todėl buvo įrašyta, kad klubas veiks prie Persitvarkymo Sąjūdžio ir Lietuvos kultūros fondo.

Lietuvos politinių kalinių ir tremtinių pirmasis, steigiamasis, suvažiavimas įvyko 1988 metų rugpjūčio 26 d. Kaune. Įsikūrė politinių kalinių ir tremtinių organizacija. 1988 m. lapkričio 6 dieną Irenos Zinkevičiūtės kvietimu Jonavos politiniai kaliniai ir tremtiniai rinkosi į pirmąjį susirinkimą. Jo metu ir buvo nutarta Jonavoje įkurti politinių kalinių ir tremtinių klubą.

1988 m. lapkričio 13 dienos visuotiniame Jonavos politinių kalinių ir tremtinių susirinkime buvo išrinkta pirmoji „Tremtinio“ klubo taryba iš 9 asmenų ir sudarytos 4 darbo grupės. Tai istorinė-literatūrinė, politinė, socialinė-buitinė ir kultūrinė grupės. Tarybos nariais išrinkti ir Veronika Gabužienė[[1]] bei Antanas Gabužis [[2]]. Susirinkime kalbėjo politinių kalinių dukra I. Zinkevičiūtė, žurnalistas Vidmantas Jankauskas, tremtinys – Jonavos parapijos klebonas – Vincas Pranckietis. 1988 m. gruodžio 4 dienos visuotiniame susirinkime buvo patvirtintas klubo tarybos darbo planas 1989 metams. Nutarta suregistruoti visus politinius kalinius ir tremtinius, gyvenančius Jonavos rajone. Šį darbą atlikti buvo pavesta tremtinei Eugenijai Mockaitienei.

Pirmoji taryba buvo labai veikli: buvo rašoma į generalinę prokuratūrą ir Vidaus reikalų ministeriją dėl reabilitacijos pažymų gavimo, buvo renkami pareiškimai dėl išlikusio turto grąžinimo ar kompensacijų išmokėjimo. Labai aktyviai šį darbą dirbo tarybos pirmininkės pavaduotojas politkalinys Antanas Gabužis. Jo pastangomis buvo gautos suremontuotos ir įrengtos klubo būstinės patalpos (Vasario 16-osios gatvėje 5a), įvestas telefonas.

1989 m. kovo 25 d. paminėtas 1949 m. kovo 23-25 d. vykęs žmonių trėmimas į Sibirą. Priimta rezoliucija dėl to, kad lietuvių trėmimas būtų pripažintas tautos genocidu ir išaiškinti jo vykdytojai Lietuvoje.

1989 m. birželio 13 dieną Jonavos geležinkelio stotyje buvo atidengta memorialinė lenta 1941-1952 m. trėmimų iš Jonavos ir Ukmergės rajonų atminimui.


Jonavos geležinkelio stoties pastatas


Ant pastato sienos pritvirtinta atminimo lenta. Autorės nuotraukos


1989 m. liepos 21 d. į Kėdainių karinį aerodromą iš Igarkos nusileido lėktuvas su tremtinių palaikais. Į Jonavą papuoštomis mašinomis buvo atvežta 14 karstų. Už perlaidojamus tremtinius buvo aukojamos šv. Mišios Jonavos bažnyčioje. Palaikų perlaidojimą organizavo LPKT klubo nariai Antanas ir Veronika Gabužiai, Eugenija Mockaitienė ir kt.

1989 m. rugpjūčio 23 d. tremtiniai kartu su Sąjūdžio atstovais organizavo kryžiaus pastatymą Baltijos kelio jonaviečiams skirtoje atkarpoje. Čia giedojo ir politinių kalinių ir tremtinių choras.

1989 m. rugsėjo 8 d. I. Zinkevičiūtei atsisakius dirbti LPKT klubo pirmininke, naujuoju pirmininku išrenkamas politinis kalinys Antanas Gabužis[[3]]. Patvirtinti šio klubo įstatai ir klubas „Tremtinys“ įregistruojamas kaip visuomeninė organizacija.

Tuo laiku (1989 m.) Jonavos rajono Liaudies deputatų tarybos VK sprendimu buvo sudaryta komisija pokario metais dingusių be žinios, mirusių asmenų ir dingimo aplinkybių, tolimesnio jų likimo, palaidojimo vietų išaiškinimui. Šioje komisijoje atstovauti Tremtinių ir politinių kalinių klubą išrinkta Veronika Gabužienė[[4]].

LIETUVOS POLITINIŲ KALINIŲ IR TREMTINIŲ SĄJUNGA

1989 m. spalio 21 d. Kaune vyko politinių kalinių ir tremtinių antrasis suvažiavimas. Iš Jonavos vyko 10 delegatų ir 10 tremtinių bei politinių kalinių svečių teisėmis. Šiame suvažiavime klubui pasiūlytas pavadinimas „Politinių kalinių ir tremtinių sąjunga“.

1990 m. sausio 10 d. Jonavos PKT klubo taryba pritarė A. Gabužio iniciatyvai Jonavos miesto kapinėse pastatyti koplyčią visų negrįžusiųjų atminimui. Tremtiniai siūlė Jonavos vykdomajam komitetui nugriauti aludę, stovėjusią Paneryje, kur buvo pakasti žuvusių partizanų kūnai. Šioje vietoje nutarta pastatyti koplytstulpį. Visus organizacinius ir suderinimo darbus sutiko atkilti tarybos pirmininkas Antanas Gabužis ir tremtinė Veronika Gabužienė. 1990 m. birželio 14 d., minint Gedulo ir vilties dieną, buvo pašventintas jau pastatytas koplytstulpis Panerių gatvėje. Giedojo ir partizaniškas dainas dainavo PKT klubo „Tremtinys“ choras, skambėjo eilės.


Politinis kalinys Antanas Gabužis prie Sąjūdžio Jonavos rajono iniciatyva pastatyto koplytstulpio spėjamoje partizanų užkasimo vietoje ant Neries upės kranto. Nuotrauka iš tremtinės V. Gabužienės asmeninio albumo


1990 m. birželio 16 dieną Jonavos miesto kapinėse pašventinti koplyčios pamatai.


Koplyčios pamatų pašventinimo iškilmės: Veronika ir Antanas Gabužiai. Nuotrauka iš V. Gabužienės asmeninio albumo


Tų pačių metų liepos mėnesį „Tremtinio“ klubas pavadintas Politinių kalinių ir tremtinių sąjunga, įvesta fiksuota narystė, nario bilietas bei sukurtas LPKTS nario ženklas. Liepos-rugpjūčio mėnesiais kas savaitę iš Vilniaus aerouosto išvykdavo ir grįždavo lėktuvai su palaikais iš įvairių Rusijos vietovių. Ekspedicijoms vadovavo Antanas Petrokas iš Kauno. Sugrįžtančius su palaikais, pagal suderintą grafiką, sutikdavo visi LPKTS skyriai. Jonaviečiai, choristai ir klebonas Vincas Pranckietis, grįžtančias grupes sutiko liepos 22 ir rugpjūčio 14 dienomis.

1991 m. sausio mėnesį LPKTS Jonavos skyriaus nariai važiavo į Vilnių ginti Vyriausybės, Aukščiausiosios Tarybos rūmų, Radijo ir Televizijos pastatų. Neišvažiavę rinkosi prie miesto vėliavos, degino žvakutes, pagerbdami Vilniuje žuvusiųjų atminimą.

1991 m. vasario 9 dieną vyko referendumas dėl Lietuvos nepriklausomybės, o 1991 m. kovo 11-ąją įvykusiame Lietuvos Respublikos atkuriamojo Seimo posėdyje paskelbtas Lietuvos nepriklausomybės atkūrimo aktas. Tai ypatingai džiugino buvusius tremtinius bei politinius kalinius, nes daugelis iš jų kovojo dėl nepriklausomybės ir dėl laisvės idėjų patyrė tremties bei lagerių kančias.

LAISVOJE LIETUVOJE

Prasidėjo kitoks gyvenimas laisvoje, nepriklausomoje Lietuvoje. LPKTS Jonavos skyriaus nariai nuolat dalyvaudavo įvairiuose renginiuose. Choras „Viltis“ gavo patalpas Jonavos kultūros centre. Kartu su rajono Kultūros centru derinami visi LPTTS skyriaus renginiai. Numatyta kartu su rajono saviveiklininkais minėti šias datas:

01-13 – Laisvės gynėjų dieną;

02-16 – Lietuvos Nepriklausomybės dieną;

03-11 – Lietuvos Respublikos Nepriklausomybės atkūrimo dieną;

06-14 – Gedulo ir vilties dieną;

07-06 – Valstybės dieną;

08-23 – Juodojo kaspino dieną;

11-23 – Lietuvos karių dieną.

Susirūpinta svarbių mūsų kraštui vietų įamžinimu. Aktyvi LPKTS Jonavos skyriaus narė, nuo 1998 m. šio skyriaus pirmininkė, Veronika Gabužienė buvo ir yra Jonavos rajono Rezistentų ir kitų asmenų, nužudytų okupacinio režimo metu, palaikų perkėlimo ir kraštiečių atminimo įamžinimo komisijos narė. V. Gabužienė pati rinko atsiminimus, kai kuriuos duomenis tikslino archyvuose, vartė bylas, tai ji geriau nei kas kitas suprato, kurias vietas reikia įamžinti, kokių žmonių atminimą pagerbti.

1995 metais netoli Šaulių kryžiaus, prie geležinkelio viaduko tremtinė Aldona Rutkauskienė pradėjo vežti akmenis. Ji skaldė ir dėliojo juos, nuėmė velėną, sutvirtino krantą. Iš įvairiaspalvių akmenų išdėliojo Šaulių kryžių, prisodino gėlių. Manoma, jog toje vietoje buvo sušaudyti 25 žmonės – Nepriklausomos Lietuvos šauliai ir jaunalietuviai. A. Rutkauskienė viena per du metus atliko didelį ir sunkų darbą ridendama, skaldydama akmenis, sutvirtindama juos cementu. Ji sukūrė didelį Atminimo lauką, esantį šalia Atminimo parko. „Kalbiesi su ja, ji pasakoja, kad neturinti turtų, o norinti Lietuvai kažką palikti, todėl ir sukūrė tą „lauką“. Kiek dvasingumo, kiek meilės Lietuvai. Ji sako, kad visur ir visada širdyje nešiojasi Lietuvą, meilę jai, kur ji nebuvo – tremtyje ar svetimame krašte. Ji pavyzdys jaunajai kartai, kaip reikia mylėti gimtąjį kraštą“ [2, p. 13.].



Dabartinis Atminimo lauko vaizdas. Autorės nuotraukos


1996 m. gegužės mėnesį savivaldybės lėšomis, Rezistencijos komisijos pastangomis buvo atstatyti ir sutvarkyti Lietuvos savanorių, žuvusių 1918-1921 m., kapai Skarulių ir Žeimių kapinėse. Ši komisija rūpinosi, kad 1996 m. birželio 14 d. būtų atidengta paminklinė lenta Žeimių mokyklos mokytojo Jono Garbšio atminimui,


Atminimo lenta ant Žeimių vidurinės mokyklos patato. Artūro Narkevičiaus nuotrauka


taip pat pastatytas kryžius partizanui Stasiui Ragaišiui neveikiančiose Žeimių kapinaitėse. Kryžiaus autoriai: A. Narkevičius ir L. Heningas.


A. Narkevičiaus nuotraukoje kryžius neveikiančioms Žeimių kapinėms bei rezistencijos dalyviui Stasiui Ragaišiui atminti


1996 m. liepos 20 d. Upninkuose, buvusios Karolio Stepšio sodybos vietoje, pašventintas kryžius 19 žuvusių Slyvos būrio partizanų ir 4 Stepšių šeimos nariams atminti


Kryžius 19 žuvusių Slyvos būrio partizanų ir 4 Stepšių šeimos nariams atminti Upninkuose.

ir paminklas trims partizanams Upninkų kapinėse.


Paminklas 3 Slyvos būrio partizanams Upninkų kapinėse. Autorės nuotraukos


1997 m. lapkričio mėnesį Jonavos rajono Rezistentų ir kitų asmenų, nužudytų okupacinio režimo metu, palaikų perkėlimo ir kraštiečių atminimo įamžinimo komisijos iniciatyva buvo pašventintas paminklas – kolplytėlė su Marijos Sopulingosios skulptūra, kurios širdis perverta kardais. Ant marmurinės pakylos įrašas: „Žuvusiems dėl Lietuvos Nepriklausomybės/ 1940-1955 metais/ atminti". Šventinimo iškilmėse dalyvavo ir giedojo LPKTS Jonavos skyriaus choras. Paminklo autorius kraštietis, skulptorius Konstantinas Bogdanas. Paminklas skirtas visų kovojusių ir žuvusių Žeimių apylinkėse dėl Lietuvos Nepriklausomybės (1940-1945 m.) atminimui.


Paminklas Žeimiuose, žuvusiųjų dėl Lietuvos Nepriklausomybės, atminimui. A. Narkevičiaus nuotrauka

CHORAS „VILTIS“

Tremtiniai ir politiniai kaliniai entuziastai pirmą kartą padainavo 1989 m. vasario 16-osios minėjime. Tuomet dar neturėjo vadovo, bet noras dainuoti buvo nenumaldomas. 1989 m. balandžio mėnesį chorui vadovauti pradėjo buvęs muzikos mokytojas Antanas Guobužis. Choras nuolat dalyvaudavo Sąjūdžio rengiamuose mitinguose, renginiuose. 1990 m. dėl pablogėjusios sveikatos A.Guobužis atsisakė vadovauti chorui. Jį pakeitė buvęs politinis kalinys Vladas Šiukšta. Pastaruosius 10 metų chorui vadovauja Violeta Michelkevičienė. LPKTS Jonavos skyriaus choras „Viltis“ nuolat dalyvavo ir dalyvauja Dainų šventėse: pirmoje Pasaulio lietuvių dainų, respublikinėse „Leiskit į Tėvynę“, Aukštaitijos dainų šventėje Zarasuose ir įvairiomis progomis koncertavo likimo draugams, žemdirbiams, medikams, moksleiviams, kariams, invalidų ir senelių namų globotiniams, miesto visuomenei.

Jonavos tremtinių ir politinių kalinių choras „Viltis“ (diriguoja vadovė Violeta Michelkevičienė) šv. Cecilijos - chorų globėjos - atlaiduose Kuršėnų bažnyčioje 2001 m. Nuotrauka iš tremtinės V. Gabužienės asmeninio albumo


„Daina visada lydėjo lietuvį ir skausme, ir varge, ir džiaugsme. Daina padėjo nugalėti Sibiro kančias ir sunkumus, padėjo išsaugoti lietuvybę. Dabar daina mums teikia stiprybės ir neleidžia pasenti“, – sako Veronika Gabužienė, LPKTS Jonavos filialo vadovė bei choro dalyvė.

NEPAILSTANTYS

Pastarųjų metų Jonavos krašto tremtinių ir politinių kalinių veiklos plačiau neapžvelgsiu, nes čia yra Atgimimo istorijos puslapiai. Norisi pasidžiaugti aktyviais LPKTS Jonavos filialo nariais, jų veikla, energija, kurios gali pavydėti ir jaunesni žmonės. Patyrę persekiojimus, Tėvynės ilgesį, alinantį darbą, bet laimingai grįžę į Lietuvą, sulaukę Lietuvos Nepriklausomybės atkūrimo dienos ir jau 20 metų gyvenantys joje, LPKTS nariai visus šiuos metus aktyviai dalyvavo ir tebedalyvauja visuomeniniame gyvenime. Pacituosiu gerbiamo kraštiečio Edmundo Simanaičio mintis, išsakytas po neseniai įvykusio LPKTS Jonavos filialo ataskaitinio susirinkimo: „Jonavos rajone tebegyvena daugiau nei tūkstantis okupacinės sovietų valdžios represuotų žmonių. Jie visi jau garbingo amžiaus, todėl visuomenės ekonomikos veikloje bei šalies pilietiniame ir kultūriniame gyvenime dalyvauja pagal išgales ir sveikatos būklę“. Straipnyje [4] E. Simanaitis apžvelgia pastarųjų metų LPKTS Jonavos filialo veiklą pagal filialo vadovės V. Gabužienės pranešimą apie filialo veiklą ir problemas. V. Gabužienė pasidžiaugė, jog LPKTS Jonavos filialo veiklą finansiškai parėmė ir moraliai palaikė rajono meras Bronislovas Liutkus, rajono savivaldybės administracijos direktorius Remigijus Osauskas, AB „Achema“ generalinis direktorius Jonas Sirvydis. Savivaldybė ir AB „Jonavos autobusai“ vadovas Edmundas Mulokas skyrė transportą jonaviečiams nuvykti į tradicinį buvusių Laisvės gynėjų, politinių kalinių ir tremtinių sąskrydį „Su Lietuva širdy“, kuris kasmet rengiamas Ariogaloje. Jonaviečiai renka aukas Partizanų Motinos paminklui. Praėjusiais metais vyko „Baltijos kelio“ 20-mečio paminėjimas prie jonaviečių pastatyto kryžiaus.


Jonaviečiai tremtiniai "Baltijos kelio" 20-mečio minėjime. Nuotrauka iš V. Gabužienės asmeninio albumo


LPKTS Jonavos filialo vadovė išreiškė viltį, jog, gavus savivaldybės paramą, bus restauruoti Atgimimo metais partizanų žūties vietose pastatyti kryžiai.

Norisi palinkėti LPKTS Jonavos filialo vadovei bei nariams sveikatos, stiprybės ir vienybės, kad jie stebintų mus visus savo veiklumu, o chore „Viltis“ dalyvaujančiųjų atliekami muzikiniai kūriniai džiugintų mus švenčių bei renginių metu.


Parengė Rimantė TARASEVIČIENĖ

NAUDOTOS LITERATŪROS SĄRAŠAS

1. GABUŽIENĖ, V., MOCKAITIENĖ, E., KARALIŪNIENĖ, R. Būki versme. – [Jonava] : Jonavos rajono savivaldybės rezistencijos komisija, 1999 (Ukmergė). - 62, [2] p. : iliustr., portr.

2. Jonavos krašto kapai ir paminklai : (nepriklausomybė, tremtis, rezistencija, Atgimimas) / [medžiagą rinko ir sudarė Regina Karaliūnienė]. - [Jonava] : Jonavos rajono savivaldybės rezistencijos palaikų perkėlimo ir įamžinimo komisija, 1998 (Ukmergė ). - 31, [1] p.

3. KARALIŪNIENĖ, R. Jonavos krašto kryždirbystė ir kryždirbiai. Atgimimo paminklai. – Jonava : Linotipas, 2006. - 63, [1] p. : iliustr., portr. – Bibliogr. sk. gale.

4. SIMANAITIS, E. Tautos istorinės atminties atšvaitai // Tremtinys. – 2010, bal. 30.

5. SKAISGIRYTĖ, A. Išėjo visa Lietuva // Jonavos balsas, birž. 21.

Gauta iš „http://www.grazitumano.lt/wiki/index.php/Jonava:_Tremtini%C5%B3_veikla“