Juodžių meteoritas

Iš „Graži tu mano“.

Susijusios žemėlapio žymos:

Įvertink straipsnį



Įvertinimas: 4,7 / 5 (301 balsai)

Juodžių meteoritas

Dauguma krintančių meteoritų yra akmeniniai ( apie 90%). Ilgesnį laiką išgulėję žemėje, jie dažniausia nebesiskiria nuo paprastų uolienų ir sunku juos beatpažinti. Todėl muziejuose daugiausia galima pamatyti geležinių ir pusiaugeležinių meteoritų. Juodžių kaime Vadoklių seniūnijoje (Panevėžio raj.) akmeninis meteoritas yra seniausias Lietuvos meteoritas. Dabar Juodžių kaimas priklauso Ramygalos seniūnijai (Panevėžio raj.). Jis nukrito 1877 m. birželio 17 d. ir pateko į aistringo meteoritų rinkėjo Rusijos valstybės patarėjo J. Siemaškos kolekciją Sankt Peterburge. Nedidelė Juodžių meteorito dalelė 1891 m. nuklydo į vieną Londono muziejų J. Sie maškai mirus, jo įpėdiniai 1903 metais visą meteoritų rinkinį (apie 400 egz) pardavė amerikiečiui H. Vardui už 30 000 aukso rublių. Vėliau tas rinkinys atiteko Čikagos gamtos muziejui. Ir pagrindinis Juodžių meteorito gabalėlis – apie 48 g. taip pat pateko į muziejų. Tur būt, pasikeitimo būdu dar du trupinėliai po 1 g. atsidūrė Paryžiaus ir Vienos gamtos muziejuose. Dabar šio meteorito, mokslininkų lotyniškai vadinamo "Jodzie" vardu, gabalai saugomi keturiuose muziejuose: Gamtos istorijos muziejuje Čikagoje 48 g svorio, Britų gamtos istorijos muziejuje Londone 1,5 g, Gamtos istorijos nacionaliniame muziejuje Paryžiuje 1 g ir Gamtos istorijos muziejuje Vienoje maži gabaliukai, kartu sveriantys 1 g. Juodžio meteoritas neturi daugeliui akmeninių meteoritų būdingų silikatinių rutulinių įtarpų – chondrų, todėl priklauso achondritų klasės gana retai vadinamųjų hovarditų grupei. Čikagos gamtos muziejaus tirtas Juodžių meteoritas. Apie ištirtą meteoritą yra duomenys paskelbti atskiru leidiniu. Juodžių meteoritas yra tartum sucementuotas iš dviejų rūšių aštriakampių nuolaužų – brekcijų: šviesios ir tamsios. Šviesioji medžiaga daugiausia sudaryta iš lauko špato – natrio – kalcio – aliumosilikato, o tamsioji - iš pirokseno – magnio – geležies – aliumosilikato. Juodžio meteorito dujų analizė parodė, kad jis giminingas žinomam Kapoetos (Čekoslovakija) hovarditui. Tačiau helio - 3 ir neono – 21 izotopų jame žymiai daugiau. Pagal šių izotopų santykį galima nustatyti meteorito amžių. Kapoetos meteoritui yra 2,3 milijardo metų. Juodžių meteoritas pasirodė besąs vienas seniausių iš visų meteoritų – jam net 8 milijardai metų. Kadangi pagal kai kuriuos kitus duomenis Saulės sistemos amžius nėra didesnis kai 5 milijardai metų, tai Juodžių meteorito dujinė sudėtis matyt nevisai tiksliai išreiškia jo amžių. Kaip bebūtų Juodžių meteoritui priklauso didelis vaidmuo, sprendžiant Saulės sistemos, susidarymą ir vystymąsi.


Naudota literatūra:

A. Juškos, V. Vasiljevo medžiaga išspausdinta ,,Moksle ir gyvenime” 1969.