Juozas Elekšis

Iš „Graži tu mano“.

Susijusios žemėlapio žymos:

Įvertink straipsnį



Įvertinimas: 4,6 / 5 (402 balsai)

Nuotr. paimta iš J. Elekšio knygos „Kur vedi pagunda? (V., 2001, 2 p.)


Juozas Elekšis (g. 1931-07-21 Lėlaičių k., Tirkšlių seniūnija), spaudos darbuotojas, dainų tekstų autorius, poetas, mokytojas. „Tėviškės pažinimo“ draugijos laikraščio „Gimtinė“ konsultantas, Žemaičių kultūros draugijos Vilniaus skyriaus ir Biržiškų draugijos narys. Juozas Elekšis – ne tik žurnalistas, poetas, bet ir Žemaičių kultūros draugijos premijos laureatas, Jungtinių tautų, Pasaulio sveikatos organizacijos, Lietuvos sveikatos apsaugos ministerijos, Žurnalistų sąjungos ir AIDS centro premijos laureatas (2006 m.). Kultūros ministro įsakymu (2005 11 30.) jam suteiktas meno kūrėjo statusas. Įtrauktas į 1995/96 ir 1997/98 m. „Kas yra kas Lietuvoje“ ir 1998/1999 m. Amerikos biografijos instituto „International Who's Who of Twentzeh Century Achievement“ enciklopedinius leidinius. Juozas Elekšis gimė 1931 metų liepos 21 dieną, nors metrikuose ir užrašyta, kad liepos 29 dieną. Baigė Viekšnių vidurinę mokyklą, o 1961 m. – Vilniaus valstybinį pedagoginį institutą. Šešiolika metų dirbo istorijos mokytoju Akmenės ir Mažeikių rajonuose, porą metų dirbo LKP Mažeikių rajono instruktoriumi, 1965–1971 m. – Mažeikių rajono vykdomojo komiteto pirmininko pavaduotoju, nuo l971 m. iki l990 m. kovo 11 d. – Lietuvos TSR Ministrą tarybos, nuo 1991 m. kovo 11 d. iki išeinant į pensiją (1990 m. birželio 25 d.) – Lietuvos Vyriausybės instruktoriumi. Yra išleidęs 15 įvairaus žanro knygų: „Nors minutę tylos“ (1992 m.), „Širdyje pasiklysti gali“ (1993), „Aš mačiau“ (1995 m.), „Takeliai tėvų čia susipynė“ (1998 m.), „2000-ųjų miražai“ ir kt. Pirmosios dvi išėjo Lino Dubavos slapyvardžiu („Nors minutę tylos“ ir „Širdyje pasiklysti gali“), vėlesnės Juozo Elekšio vardu. 1991 m. liepos – 1996 m. sausio mėn. buvo laikraščio „Mokslo Lietuva“ atsakingasis sekretorius, 1996–2004 m. vasario mėn. dirbo „Gydytojų žinių“ redakcijoje. Dabar jau daugiau nei tris dešimtis metų praleidęs sostinėje, Juozas Elekšis vis dažniau sugrįžta prie savo ištakų. Gimtieji Viekšniai, pro šalį tekanti upė Venta – tai tarsi šaltinis, iš kurio gimsta vis besikartojantys jo poezijos motyvai. Savo eilėraščiuose jis lenkiasi gimtiesiems Viekšniams, upei Ventai. Kodėl tėviškės motyvai taip dažnai kartojasi Juozo Elekšio poezijoje? Į tai poetas turi tik vieną atsakymą: paukščiai, žvėreliai, o tuo labiau žmonės, - visi mes grįžtam į savo lizdą. Pagal J. Elekšio eiles sukurta virš 210 dainų ir giesmių, o jas kūrė net dvidešimt muzikų: J. Gaižauskas, V. Kurnickas, J. Šukys, V. Malinauskas, I. Petrošius, R. Dievinas, A. Erlickas ir kt. Pagal J. Elekšio žodžius sukurtų dainų yra ir profesionalių dainininkų D. Dirginčiūtės, J. Čiurilaitės, L. Domikaitės, V. Mončytės, V. Kurnicko, N. Petrošiūtės ir kitų dainininkų repertuaruose. Dainos įrašyta 6 garso kasetėse ir 4 kompaktiniuose diskuose. Juos yra įsigijusios JAV, Venesuelos, Brazilijos, Prancūzijos, Vokietijos, Australijos, Italijos, Lenkijos, Rusijos ir kitų šalių lietuvių bendruomenės. Akmenės rajono Ventos miestelio kaimo kapela „Ventukai“ (vad. Raimondas Dievinas ) su tomis dainomis tapo televizijos konkursų „Duokim garo“, „Nacionalinė muzikos lyga“ nugalėtojais, pelnė „Auksinę paukštę“. Dainos skambėjo „Siemens“ arenoje Vilniuje, Kauno halėje, tremtinių sąskrydyje Ariogaloje, Seime, visuose šalies rajonuose ir miestuose. Keletą dainų yra sukūręs ir pats J. Elekšis. „Priesaika tėvynei“ yra seniausio šalyje meno kolektyvo Skriaudžių „Kanklių“ repertuare, „Atsisveikinimas“ 2004 m. sudainuota televizijos laidoje „Krašto garbė“, „Pakelkim bokalą“ - 2006 m. konkurse „Grok, Jurgeli“ – „Siemens“ arenoje Vilniuje ir Kauno halėje, daina „Venta“ 2006 m. trans¬liuota per LTV. Juozo Elekšio eilėraščių spausdinta dau¬gelyje poezijos rinkinių, o jo žodžiais sukurtų dainų Vytauto Kurnicko knygose „Mėnulio valanda“, „Gimtinė“, „Jaunystė“, „Meilės žvaigždei“, Vaidevučio Tautavičiaus „Margirio ainiams“, Vilimo Malinausko ir Ipolito Petrošiaus „Muzika, muzika“, Dainos Lazauskienės „Padainuokime, šauliai“ ir kitose knygose. Nemažai eilėraščių parašyta ir gimtąja žemaičių tarme. Juozo Elekšio balsas lietuvių literatūroje kasmet vis stiprėja, jo tembras įgyja platesnį diapazoną. Jis jau girdimas ir matomas, mėgiamas ir mylimas. Jo knygų, eilėraščių, naujų dainų jau laukiama. Šiuo metu gyvena Vilniuje.


Šaltiniai:

1. Demskis K. Popietė su poetu Juozu Elekšiu// Gimtinė .- 2007, sausio 1 -31, p. 2 2. Petrošius I. Juozas Elekšis// Petronis V. E., Elekšis J. Deimantinis tostas.- Vilnius, 2006, p. 90. 3. Plastinina B. Visi kažkada grįžtam į savąjį lizdą// Santarvė.- 2000, gruodžio 23, p. 8. 4. Voverienė O. Žvaigždė – rūpesčių naktį// Lietuvos žinios.- 2006, gruodžio 27, p. 1, 9. 5. http://www.mke.lt/Elek%C5%A1is_Juozas 6. http://mokslasplius.lt/mokslo-lietuva/node/156 7. http://ic.lms.lt/ml/174/akmuo.htm