KAREIVONIŲ KAIMO ISTORIJA

Iš „Graži tu mano“.

Susijusios žemėlapio žymos:

Šalia Naujųjų Kietaviškių esantis Kareivonių kaimas ribojasi pietuose su Aujėdo ežeru, rytiniu pakraščiu teka Spengla. Kareivonys – viena seniausiai apgyvendintų vietovių. Čia, 1995 metais archeologinės žvalgomosios ekspedicijos metu, buvo aptikta vėlyvojo paleolito – mezolito pr. gyvenvietės pėdsakų ( IX – VIII tūkst. pr. Kr.). Tai - seniausieji gyventojai Kietaviškių apylinkėse gyvenę netoli Girelės piliakalnio, netoli Prano Lanko sodybos. Tai buvo Madleno kultūros žmonės, čia medžioję, gal ir žvejoję, dabar jau numelioruotos pelkės vietoje, buvusiam vandens telkinyje. Pagal žvalgomosios ekspedicijos atrastas puodų šukes,brūkšniuotą keramiką, titnaginius kirvius, gremžtukus - grandukus nustatyta, kad šioje vietovėje daug žmonių gyveno Žalvario amžiaus laikotariu. Žvalgomąją ekspediciją organizavo Kultūros paveldo ir Kaišiadorių etninės kultūros centrai, apylinkes tyrinėjo archeologas Algirdas Girininkas. Vietos gyventojai nemažai akmeninių kirvukų yra aptikę prie Girelės, Kareivonių piliakalnio. Jie yra archeologo A. Girininko klasifikuoti ir aprašyti, saugomi Kietaviškių pagrindinės mokyklos kraštotyros muziejuje. Kietaviškiečių vaizduotę žadina Kareivonių, Girelės piliakalnį apipynusios legendos. Tai vietinės reikšmės paminklas. Piliakalnis yra ovalo formos, apie 100 m. ilgio ir 21 m. pločio. Pylimų ir griovių nėra. Jis apaugęs ąžuolais, lazdynais ir kitokiais krūmais. Rytinėje piliakalnio dalyje yra aikštelė, kurios pakraščiai apaugę ąžuolais. Senos gyvenvietės likučių neaptikta.Greičiausiai tai kalnelis, piliakalniu vadinamas. Čia anksčiau vykdavo įvairios šventės. Kareivonių kaimas ( lenk. Koreiwiance) minimas 1744 metais Kietaviškių parapijos gyvenviečių sąraše. 1791 metais kaime buvo 20 sodybų, 151 gyventojas. Kaime dominavo Lankučių pavardė. Taip pat buvo Bliujų, Juodžių, Gudelių pavardės. Vienoje sodyboje gyveno Jono Kralikausko ( lenk. Ian Kralikowski) ir jo brolio Stanislovo šeimos. 1846 metais Kareivonių kaime pagal surašymą buvo 20 sodybų ( 20 gyvenamųjų namų ir 81 ūkinis pastatas). Gyveno kaime 157 gyventojai. 1910 – 1914 metais, kai Kietaviškėse buvo tik rusiška mokykla, Kareivonyse vaikai buvo mokomi lietuviškai. Tai buvo slapta lietuviška mokykla pas Aleksandrą Lanką, kurią įsteigė Kietaviškių klebonas Kajetonas Čepanas. Daraktorė buvo Onutė Lisauskaitė. Vėliau buvo įkurta pradinė mokykla, 1924-1925 metais Kareivonių pradinė mokykla buvo uždaryta, jos visas turtas buvo perduotas Kietaviškių pradinei mokyklai. 1919 metų vasarą Kareivonių ir Jagėlonių kaimų apylinkėse su Vokietijos kariuomenėje tarnavusiais lenkų Poznanės pulko daliniais keletą kartų susirėmė Lietuvos kariuomenės Vilniaus bataliono II- oji kuopa, kurios eilėse kovojo ir būsimasis Lietuvos kariuomenės vadas Stasys Raštiškis. 1923 metais Kareivonių kaime buvo 51 sodyba, 268 gyventojai, 382, 41 ha žemės. Kaimas augo. 1931 metais jau buvo 61 sodyba. 1933 metais gyvenvietė buvo išskirstyta į vienkiemius. Didžiojo sklypo ( 23,04 ha žemės) savininkas – Jonas Kralikauskas, Adomo. Kaime buvo paplitusios Jančiausko, Kananavičiaus, Kralikausko, Kumparsko, Lankučio pavardės. 1941 m. ištremta 5 asmenų Kareivų šeima,1948 metais įkalintas P. Jančiauskas, 1949 m. ištremta 4 asmenų Kralikauskų šeima. 1947 metais kaime buvo 20 sodybų, 209 gyventojai, 1959 metais – 246 gyventojai, 2000 metais – 41 gyvenamas namas, 322 gyventojai. Panaši statistiniai duomenys ir šiai dienai. Kaime yra senos kapinės. Kapinėse 2000 m. rastas durklas. 1969 metų Kaišiadorių rajono spaudoje buvo parašytas straipsnis apie Kaišiadorių vid. m-los muziejuje saugotą grandininių šarvų dalį, rastą Kareivonių kapinėse kasant duobę. Istorija pasakoja, kad 1348 m vasario mėn. ant Ilgės ežero, tiksliau ant Strėvos upės, vykusios kautynės tarp kryžiuočių ir Lietuvos kariuomenės. Kryžiuočių spaudžiami lietuviai ėmė trauktis, ledas įlūžo ir daug karių nuskendo. Tarp jų buvo ir Gedimino sūnus Narimantas. Kareivonyse 1910 m. gimė rašytojas Juozas Kralikauskas. 1944 m. pasitraukė į Vakarus. Pragyveno 52 sunkaus darbo, ieškojimų ir atradimų metus išeivijoje. Kanadoje parašė daug istorinių romanų, apysakų, novelių. 1996 metais sugrįžo į Lietuvą. Mirė 2007 metais, palaidotas Kietaviškių bažnyčios šventoriuje. Kareivonyse 1993 m. pastatytas koplytstulpis su užrašu "Rašytojo Juozo Kralikausko gimtinė". 1986 metais įsikūrė Kareivonyse šiltnamų kombinatas, buvo pastatytas daugiabučių namų kvartalas. Įmonė buvo pavadinta AB "Kietaviškių gausa", labai išsiplėtė,150 tūkst. kv.m. ploto šiltnamiai antri pagal dydį Lietuvoje, augina kokybišką produkciją: salotas, pomidorus, agurkus. Kareivonyse keleta metų veikia moderni medžio apdirbimo įmonė UAB "Boen Lietuva". Jau dešimtmetį skaičiuoja Kareivonyse įsikūrusi Kietaviškių pagrindinė mokykla. Naudota literatūra;R. Gustaitis. "Kaišiadorių raj. gyvenviečių žinynas", 2001m.,p.55-56. Leidinys "Elektrėnai, istorinės publicistinės apybraižos/ sudarė D. Gudelienė, 2006m., p. 311- 409.