KIETAVIŠKIŲ SENIŪNIJOS LANKYTINOS VIETOS

Iš „Graži tu mano“.

Susijusios žemėlapio žymos:

Didikų Pociejų dvarvietė

Dvarininkų Pociejų dvaro liekanos yra išlikusios Naujųjų Kietaviškių kaime, netoli bažnyčios, vakarinėje dalyje, šalia tvenkinio.Kiek geriau išsilakęs rūsys, matomos senovinės plytos, iš kurių sumūryti skliautai ir angos.Už dalyvavimą 1831 m. sukilime Teodoro Pociejaus dvaras buvo konfiskuotas.

Kietaviškių bažnyčia

Pirmoji Kietaviškių bažnyčia pastatyta iki 1504 m.Antrojoje pamaldos prasidėjo 1696 m. Bažnyčios fundatoriai – Kietaviškių dvaro savininkas Vitebsko vaivada Leonardas Pociejus ir jo žmona Regina – Liuda Pociejienė. 1914 m. sumūryta iš vietoje degtų plytų nauja bažnyčia, kurios interjero apipavidalinimas yra barokiškas, pusapvalės arkos, skliautai dekoruoti dažytais gėlių ornamentais ir lietuviškų juostų raštais. Altoriai turtingi, išpuošti, daug lipdinių ir statulų. Vargonų dekoras gotiškas. Bažnyčioje 2 dailės paminklai: Petro Kalpoko 1922 m. tapytas drobėje aliejiniais dažais kun. K. Čepano portretas. 1884 m. austas aksominis arnotas (Išvežtas į Kaišiadoris).

Kun. Kajetono Čepano portretas.

Kunigas K. Čepanas – mūrinės Kietaviškių bažnyčios statytojas. Įšventintas kunigu 1900m. Dirbo Kietaviškėse 1910 -1922 m. Knygnešių globėjas, slaptų lietuviškų mokyklų steigėjas. Kloninių Mijaugonių pilkapiai. IX-XII a. pilkapiai yra Gojaus miške. Tame pačiame miške yra dar dvi, tačiau blogaiu išlikusios pilkapių grupės.

Savanorių kapai Jagelonių k.

Jagelonių kaimo kapinėse palaidoti du Lietuvos savanoriai, žuvę 1919 m. liepos 15 d. kovoje su lenkais.

Apolonijos ir Vinco Grybauskų sodyba.

Sodyba yra Gilūšio kaime, Elektrėnų savivaldybėje. Prie šios sodybos išlikę rūsio pamatai sumūryti iš akmenų. Šiame rūsyje 1901 – 1904 m. buvo slepiama lietuviška spauda.

Knygnešio Motiejaus Grybausko kapas ir paminklas.

Knygnešio M. Grybausko kapas yra Peliūnų kaimo kapinėse. 1936 m. iškilmingai atidengtas paminklas. M. Grybauskas – knygnešys, skaitęs, rašęs ir poteriavęs lietuviškai. Vyskupo Valančiaus dirmavotas. Dirbo vadovaujant kun. S. Gimžauskui ir K. Čepanui. Artimai bendravo su Vievio vaistininku Jurgiu Milančium. Pėsčiomis nueidavo net iki Tilžės ir parnešdavo draudžiamą lietuvišką spaudą.

Partizanų kapai

Partizanų kapai yra Peliūnų kapinėse. Čia slapta naktį palaidoti 6 partizanai žuvę 1945 m. bunkeryje Pagrendos miške.

Slėptuvė ( bunkeris)

Slėptuvė yra Elektrėnų savivaldybės Pagrendos miške.1944-45 m. joje slėpėsi pasipriešinimo dalyviai. 1945 m. čia žuvo 6 vyrai. Toje vietoje stovi geležinis kryžius, dar auga eglaitė, kažkada slėpusi įėjimą.

Žikaronių akmuo Nr. 43 "Kaišiadorių rajono gamtos paminklai"

Riedulys rastas Žikaronių kaime, Kietaviškių seniūnijoje.Vietiniai gyventojai prisimena jį nuo amžių gulintį toje pačioje vietoje – Kaukinės miško pakraštyje. Jam būdinga pailga forma. Akmens aukštis – 130 cm, ilgis – 278 cm, plotis – 150 cm.

Gaidelio akmuo

Akmuo guli Jagelonių kaimo pakraštyje, šalia kelio, vedančio į Semeliškių pusę. Pasak vietinių gyventojų, šalia jo vaidendavoosi, matydavo ant jo tupintį gaidį, todėl ir pavadino Gaidelio akmeniu.

Kietaviškių pagrindinė mokykla

Apie kietaviškiečių mokymą žinoma nuo 1781 m. parapijinėje mokykloje. 1922 m. atidaroma Kietaviškių pradžios mokykla, patalpos nuomojamos. 1932 m. pastatyta Kietaviškių pradžios mokykla, o nuo 1949/50 m. - Kietaviškių progimnazija. 1950/51m. Iki 1956/57 m. - perorganizuojama į septynmetę mokylą, 1957/58 m. - vidurinė mokykla. 1963/64 m. vėl aštuonmetė mokykla, vėliau devynmetė, pagrindinė.

Kietaviškių mokyklos kraštotyros muziejus

Muziejus įkurtas 1981 m. Yra 430 eksponatų, kurie surinkti Kietaviškių apylinkėse. Eksponatai saugomi salėje ir klėtelėje. Iš vertingesnių eksponatų: 1900 m. moteriški marškiniai, M. Grybausko sermėga, akmeniniai kirvukai, puodų, koklių šukės. Muziejus sulaukia nemažai lankytojų.

Kryžius

Kryžius pastatytas šalia vietos, kur stovėjo anksčiau kitas kryžius Naujųjų Kietaviškių kaime, šalia seniūnijos pastato. Pašventintas 1991m. Iškilmėse dalyvavo kunigai Petras Valatka, Kęstutis Kazlauskas, Nikolajus Novickis.Autorius – Stanislovas Lekavičius.

Koplytstulpis rašytojui J. Kralikauskui

Koplytstulpis pastatytas rašytojo gimtinėje Kareivonių kaime. Tai rodyklė į J. Kralikausko gimtinę.Pašventintas kun. Kęstučio Kazlausko 1993m. gegužės 7 d. Rašytojas, mokytojas Juozas Kralikauskas gimė 1910 m. Kareivonių k. Gyvendamas Kanadoje parašė daug istorinių romanų ir kt. knygų. 1996 m. sugrįžo į Lietuvą. Mirė 2007m.

Koplytstulpis 1940-1990m. žuvusiems parapijiečiams atminti.

Koplytstulpis pastatytas Kietaviškių bažnyčios šventoriuje. Pašventino 1998 m. birželio mėnesį Švč. Trejybės atlaidų metu Kaišiadorių vyskupas J. Matulaitis. Projekto sumanytojas - Kietaviškių klebonas A. Rukšta. Koplytstulpį išdrožė tautodailinkas A. Šalkauskas. Koplytstulpio papėdėje suguldyta 140 akmenų iš žuvusių, nukankintų parapijiečių sodybų.

Koplytstulpis 500-osioms Kietaviškių metinėms.

2004m. birželio 6 d. iškilmingo Kietaviškių 500-ųjų metinių minėjimo metu koplytstulpis buvo pašventintas Kaišiadorių Vyskupo J. Matulaičio, dalyvaujant Elektrėnų klebonui J, Sabaliauskui ir dar trims kunigams. Iš UAB "Dominga" dovanoto ąžuolo koplytstulpį išdrožė ir įamžino Kietaviškių istoriją tautodailininkė V. Umbrasienė, talkinant tautodailininkui Z. Mažeikai. Naudota literatūra: Lankstinukas "Kietaviškės", 2007 m. Leidinys "Kaišiadorių rajono gamtos paminklai", 1996 m.