KLONINIŲ MIJAUGONIŲ KAIMO ISTORIJA

Iš „Graži tu mano“.

Susijusios žemėlapio žymos:

Kloniniai Mijaugonys galima yra prie greitkelio Kaunas- Vilnius, dešinėje pusėje, maždaug trys kilometrai iki Elektrėnų.Kaimo teritorijoje teka Prakusos upelis, yra Salceko ežeras. Pietuose kaimas ribojasi su Ilgio ežeru. Kaime buvusi sen. gyvenvietė ( IV—III tūkst. Pr. Kr. ir V-VIII a.) 1995 metais Kietaviškių apylinkes tyrinėjęs archeologas Algirdas Girininkas aptiko senovinę gyvenvietę Mijaugonių kaimo vakarinėje dalyje, Ilgio ežero pakrantėje. Buvo aptikta žemės paviršiuje ir netoli paviršiaus daug vertingų radinių: 65 lipdytų ir 10 žiestų keramikos šukių lygiu paviršiumi. Čia rasta 30 titnaginių dirbinių: gremžtukų,peilių, rėžtukas, skirtų medžioklės įrankiams. Tai vėlyvojo neolito gyvenvietės kultūrinio sluoksnio dalis. Miškelyje yra Kloninių Mijaugonių IX- XII a. pilkapiai, kurie supilti, tačiau neturintys akmenų vainiko.Spėjama, kad mirusieji pilkapiuose buvo laidojami sudeginti. 1742 metais Mijaugonių kaime minima koplyčia. Joje buvo vargonai parvežti iš Kietaviškių bažnyčios. Prancūzų kariuomenė 1812 metais koplyčią sudegino. 1743 metų parapijos gyvenviečių sąraše minimas Mijaugonių dvaras ( 1 sodyba, 21 gyventojas, 7 tarnai ir 2 atsargos kareivių šeimos), taip pat Kloninių Mijaugonių ( lenk. Mileygany Dolne) kaimas ( 12 sodybų, 109 gyventojai, minimos 3 Janavičių šeimos). XIX a. I pusėje Mijaugonių dvaras su kaimu priklausė de Raesams.1868 m. kaip savininkai jau minimi grafai Pliateriai. 1897 m. dvare – 101 gyventojas ir 672 deš. žemės, o Mijaugonių kaime – 197 gyventojai ir 222 deš. žemės. 1921 m. duomenimis Mijaugonių dvare I pasaulinio karo metu palaidoti 23 kareiviai. 1919 metais V. Pliateriui priklausęs dvaras nusavintas, o 1920 metais – išdalintas.Kaimas 1922 metais su 379, 23 ha žemės išskirstytas į vienkiemius. Didžiausio sklypo - 14 ha žemės savininkas A. Petrauskas. Kaime labiausiai paplitusios Beliukevičių ir Janavičių pavardės. 1923 m. minimos trys gyvenvietės, buvusios dabartinio kaimo vietoje: Kloninių Mijaugonių su 42 sodybomis ir 206 gyventojais, Mijaugonių dvaras su 26 sodybomis ir 151 gyventoju ir Mijaugonių viensėdis su 4 sodybom ir 16 gyventojų. 1927 metų žemės reformos valdybos nutarimu Mijaugonių dvaro gyvenvietėje įsikūrusi gyvenvietė pavadinama Lapėnų kaimu. Pagal 1930 metų sąrašą buvusi Mijaugonių seniūnija, kurios plotas 1136,58 ha ir 757 gyventojai. Seniūnu buvo Martynas Matkevičius, pavaduotojas – Bolius Arbačiauskas. 1931 metų duomenimis Mijaugonyse buvusi pradinė mokykla, kurioje mokėsi 78 vaikai; 47 vaikai iš Kloninių Mijaugonių kaimo, kiti – iš aplinkinių kaimų. Maždau 1934-35 metais susikūrė Mijaugonių kaimo šaulių būrys, kurį jungė ir siejo neblėstanti meilė tėvynei ir jos nepriklausomybei, skaudino lenkų klastingai užgrobto Vilniaus ir jo krašto netektis. Tarybiniais metais Mijaugonių gyvenvietė labai išsiplėtė, buvo netgi aštuonmetė mokykla. Dabar Kloninių Mijaugonių kaime daugiau kaip 70 gyvenamųjų namų, gyvena beveik 200 gyventojų. Naudota literatūra: R. Gustaitis. Kaišiadorių rajono gyvenviečių žinynas, 2001 m. p.57 - 58. Kietaviškės: Kietaviškių seniūnijos istorinė apžvalga / sudarė O. Lukoševičius, R. Janušaitytė, D. Gudelienė. 1998m. p. 32-58.