KROKIALAUKIO BAŽNYČIA

Iš „Graži tu mano“.

Susijusios žemėlapio žymos:

Įvertink straipsnį



Įvertinimas: 4,9 / 5 (78 balsai)

Jėzaus Atsimainymo parapijos bažnyčia



Krokialaukio miestelis atsirado XVI a. viduryje. Bet dar 1536 m. dabartinės gyvenvietės vietoje tebuvo pievos. XVI a. II pusėje jau buvo Krokialaukio dvaras bei raktas, kurį sudarė 9 kaimai, priklausę Alytaus ekonomijai. Krokialaukyje buvę auginami arkliai, skiriami D.L.K. reikalams. Jų auginimą patvirtina dviejų kaimų — Kaniūkų ir Maštalierių — vardai.

Apie 1798 m. Prūsai sukūrė Krokialaukio ekonomiją ir priskyrė Kalvarijos apskričiai. Jai priklausė Krokialaukio dvaras, smuklė, 15 kaimų, Riečių palivarkas ir kitos žemės.

Romos katalikų koplyčia Krokialaukyje buvo jau prieš 1674 m. Žinoma, kad tais metais Vilniaus vyskupas buvo užsukęs į Krokialaukj ir suteikė Sutvirtinimo sakramentą 14-ai asmenų. Tačiau ilgesnį laiką nuolatinio kunigo nebuvo. 1744 m. Vilniaus vyskupo Zenkavičiaus prašomas, karaliaus remiamas, Miroslavo klebonas 1755 m. pastatė bažnyčią. Simno klebonas kun. Gadauskas sutiko važinėti į Krokialaukj pamaldų laikyti ar ten siuntinėti savo vikarą. Dažniausiai važinėdavo kun. Juozapas Šventoželskis. Jo pastangomis 1759 m. sudarytas projektas parapijai steigti. Jai buvo priskirti kai kurie kaimai iš Simno, Ūdrijos ir Miroslavo parapijų. 1765.XII.7 karaliaus komisoriai sudarė specialų fondą naujos parapijos reikalams. Dvaras turėjo duoti tam tikras duokles. Pirmuoju oficialiu klebonu paskirtas kun. Liudvikas Pranas de Mestdegh (Mestatas). Amžiams bėgant Krokialaukyje buvo daug klebonų, tačiau iš jų išsiskiria keistuolis kun. Mykolas Roemeris, išbuvęs čia 29 metus. Jis čia pergyveno Lenkijos, Rusijos, Prūsijos ir Varšuvos kunigaikštijos valdžias, praleido prancūzus, kai jų daliniai pro Krokialaukj į Rusiją žygiavo Maskvon. Tada prancūzų kareiviai sukūreno medines šventorius tvoras. Klebonas mirė 1812.VII.10 ir buvo palaidotas Krokialaukio bažnyčios rūsyje. 1812 m. dekano Rapolo Lesevičiaus surašytame inventoriuje pažymėta, kad kun. Roemeris labai apleidęs bažnyčios reikalus. Jis ant bažnyčios viršaus įtaisęs klėtį, kur kabindavęs lašinius, mėsą, pildavęs grūdus. Nuo didelio svorio bažnyčios sienos sukrypusios, sijos lūžusios. Klebonas žiūrėjęs tiktai savo reikalų, o bažnyčia ir parapijiečiai jam nerūpėję. Nebuvę ir bažnytinių drabužių. Vikaras kun. Cheltovskis savo lėšomis įtaisęs arnotus.

1840 m. bažnyčia buvo supuvusi. Ji buvo nugriauta. 1855 m. valdžios lėšomis pastatyta nauja mūrinė klebonija. Suprojektuota statyti naują mūro bažnyčią. Bažnyčia stovi miestelio centre, lygioje vietoje, dviejų gatvių susikirtime, stačiakampiame šventoriuje. Pastato tūrį sudaro viena stačiakampė nava, nedidelė, taip pat stačiakampė presbiterija, prie jos prigludusios žemos, ne vienu metu išmūrytos zakristijos, du kampiniai bokštai ir išsikišęs, uždaras, vėliau pristatytas prieangis.

Jos projektai buvo keičiami, pastatas didinamas, mūras ardomas. Vis dėlto 1869—1872 m. klebonas kun. Ramanauskas jos statybą baigė. Bažnyčią konsekravo Seinų vyskupas Antanas Baranauskas 1899 m. Jėzaus Atsimainymo titulu.

Parapija priklausė Simno dekanatui. 1940 m. joje buvo 3.360 parapijiečių. Akmenų ir plytų mūro bažnyčia yra brangus pastatas. Didžioji bažnyčios dalis išmūryta iš akmenų, o pagrindinio fasado vidurinė dalis, bokštų viršutiniai tarpsniai, kampai, angų apvadai, karnizai, horizontalios sienų juostos - iš plytų.

Fasadų kompozicija eklektiška. Vyrauja neogotikinės ir neoromaninės formos, yra ir neoklasicistinių elementų. Pagrindiniame fasade dominuoja du grakštūs trijų tarpsnių bokštai su smailėmis. Neįprastai plati vidurinioji fasado dalis paremta beveik skydo viršų siekiančiais kontraforsais. Šios dalies apačią užstoja piliastrais suskaidytas, lėkštu frontonu užbaigtas prieangis.

Du aukšti bokštai, priekyje turintys smailių piramidžių stogus ir po keturis pinaklius, lyg ir pseudogotiški. Pagrindinis bažnyčios pastatas ir absidos bei zakristijų skirtingų aukščių priestatai išsiskiria horizontalinėmis plytinėmis juostomis. Bažnyčioje yra trijų tipų langai: arkiniai, stačiakampiai ir apvalūs. Matyt vėliau pristatytas fasado prieangis turi labai lėkštą stogą, kontrastuojantį su pagrindiniu stogu.



Krokialaukio bažnyčioje yra žalvarinis varpas, lietas 1730 m. Pažymėtini trys dailūs 1872 m. altoriai su medinėmis skulptūromis. Peršėkės kaime buvo medinė koplytėlė su geležiniu ornamentuotu kryžium ir šv. Jono Nepomuko skulptūra.



Bažnyčios vidinė erdvė vientisa, navos lubos lygios, medinės. Sienų viršų juosia profiliuotas, tapytais Jonikais ir dantukais puoštas karnizas. Segmentine triumfo arka atskirtoje presbiterijoje ir abipus jos yra trys altoriai. Virš pagrindinio įėjimo trisieniu išsikiša dviem stulpais paremtas vargonų choras su tekintų baliustrų tvorele ir barokinių formų vargonų prospektu.

Krokialaukio bažnyčios altoriai kartoja tipinę XVIII a. vidurio baroko schemą. Didysis altorius savo plastiškumu, planu, erdvine kompozicija, proporcijomis ir architektūros santykiu su skulptūra primena Prienų bažnyčios didįjį altorių. Pirmasis jo tarpsnis aukštas, su dominuojančiu paveikslu, viršutinysis žemesnis, karūnuotas išdrožinėta glorija su angelų skulptūromis. Šoniniai Krokialaukio altoriai taip pat imituoja XVIII a. vidurio pirmavaizdžius. Žinoma, lyginant su Prienų altoriais, Krokialaukio bažnyčios altoriai kuklesni, atlikti vietinių pasimokiusių ir liaudies meistrų.



Naudota literatūra

1. Kviklys, Bronius. Lietuvos bažnyčios = Churches of Lithuania / Bronius Kviklys. - Čikaga : Amerikos liet. b-kos l-kla, 1980-1987. T. 2 : Vilkaviškio vyskupija. - 1982. - 480 p. : iliustr. - Santr. angl. - Bibliogr.: p. 469-472

2. Alytaus rajono bažnyčios: [atvirukai] . - Alytus

3. Piligrimų kelias Lenkija – Lietuva. - Alytus, [2008]