Kaišiadorys: „BALTIJOS KELIO“ 20-mečiui

Iš „Graži tu mano“.

Susijusios žemėlapio žymos:

Lietuva su sąjūdžiu „Baltijos keliu“ į laisvę ir nepriklausomybę

Įvertink straipsnį



Įvertinimas: 1,8 / 5 (5 balsai)

Silpstant sovietiniam režimui, jau „perestroikos“ sąlygomis 1987 m. rugpjūčio mėn. 23d. pirmą kartą Lietuvoje buvo viešai paminėtas Ribentropo – Molotovo sandėris. Prie A. Mickevičiaus paminklo Vilniuje tada kalbėjusi N. Sadūnaitė, R. Grigas, A. Terleckas ir kiti reikalavo laisvės Lietuvai, Latvijai ir Estijai, pripažįstant minėtą sandėrį negaliojančiu. Išvakarėse LKP CK, KGB stengėsi sutrukdyti mitingui, bet represinėms struktūroms buvo nurodyta „nesiimti jokių administracinio poveikio priemonių“, nes bijota užsienio žurnalistų. Tačiau vėliau organizatoriai buvo terorizuojami ir persekiojami.


1988-02-11 JAV Prezidentas R. Reiganas, remdamasis kongreso rezoliucija, paskelbė 1988 m. vasario 16-ąją Lietuvos Nepriklausomybės diena, pabrėždamas ištikimybę ir pritarimą visoms tautoms, siekiančioms laisvės ir nepriklausomybės (...).


Taigi, lietuvių, latvių, estų išeivija bei disidentai, radikalai daug nuveikė puoselėdami nepriklausomybės idėją tarptautinėje arenoje bei savo tautiečių sąmonėje, analizuodami pražūtingo tautoms Molotovo – Ribentropo sandėrio esmę. Šią veiklą jau viešumo sąlygomis tęsė Lietuvos Persitvarkymo Sąjūdis, Latvijos ir Estijos Liaudies frontai.


1988-06-03 Lietuvos Mokslų akademijos centrinių rūmų salėje aktyvių inteligentų susirinkime, svarstant ekonominių reformų reikalus, architektui A. Skučui pasiūlius ir daugeliui pritarus, sudaryta 35-ų įgaliotinių grupė, įpareigota spartinti pertvarką Lietuvoje, tam tikslui vienyti jėgas. Taip gimė Lietuvos persitvarkymo sąjūdis.


1988-06-10 Sąjūdžio centras įsikūrė Kaune. Sąjūdžio grupių steigimasis nuvilnijo per visą Lietuvą.


1988-06-24 Kaišiadorių rajone Lietuvos persitvarkymo sąjūdžio grupė įsikūrė Rumšiškių liaudies buities muziejuje.


1988-08-23 Vilniuje, Vingio parke įvyko didysis Sąjūdžio mitingas. Čia apie 250 tūkstančių susirinkusių pareiškė protestą dėl 1939m. SSRS ir Vokietijos sutarties, kuria buvo pasidalytos trys Baltijos valstybės.Tai istorinės tiesos diena.


1988-08-30 Kaišiadorių mieste sąjūdžio iniciatyvinę grupę sudarė Vykdomojo komiteto darbuotojai, kurios centras buvo architekto gamybinėje grupėje.


1988-09-28 LLL organizavo antrą slaptojo Molotovo – Ribentropo protokolo pasirašymo minėjimą Gedimino aikštėje, kur dalyvavo jau apie 25 tūkstančius žmonių. Protestuojančiųjų minią guminėmis lazdomis išvaikė milicijos spec. daliniai.


1988-10-01 Kaišiadorių miesto stadione įvyko gausus Sąjūdžio mitingas, kur buvo giedamas Lietuvos himnas ir kitos tautinės – patriotinės dainos, susirinkusiems buvo paskelbtos Sąjūdžio veiklos gairės.


1988-10-07 Gedimino pilies bokšte iškelta trispalvė. Iškilmėse dalyvavo daugiau kaip 100 tūkstančių džiūgaujančių tautiečių.


1988-10-15 Sąjūdžio piketas prie LKP CK rūmų. Reikalaujama,kad atsistatydintų pirmasis sekretorius R. Songaila ir vidaus reikalų ministras S. Lisauskas.


1988-10-19 atsistatydino R. Songaila. Į jo vietą Maskva paskyrė A. Brazauską, tuometinį LKP CK SSRS pramonės Lietuvoje sekretorių.


1988-10-21 išleistas LSSR Aukščiausios Tarybos prezidiumo įsakas, kuriame buvo pabrėžta, kad „Asmenų iškeldinimas iš Lietuvos TSR teritorijos 1941–1952 m. (...) yra neteisėtas ir nepagrįstas“.


1988-10-22 LSSR Aukščiausios Tarybos įsakas paskelbė, kad reabilituojami visi 1941–1952 m. ištremti ir tremtyje gimę žmonės.


1988-10-22-23 įvyko Lietuvos persitvarkymo Sąjūdžio steigiamasis suvažiavimas Vilniaus sporto rūmuose, kuriame dalyvavo ir penki mūsų rajono deleguoti atstovai. Kreipdamasis į delegatus, poetas Justinas Marcinkevičius kvietė „sujungti save Lietuvos atgimimui (...) tęsiant darbą, kurį šimtmečius tyliai ir kantriai dirbo mūsų tėvai ir protėviai (...)“. Suvažiavimas priėmė programą, įstatus. Darbo kryptis – Lietuvos valstybingumo atkūrimas, „viešumo, demokratijos ir suverenios Lietuvos valstybės atkūrimas“.


1988-10-30 Kaišiadorių miesto sąjūdžio iniciatyvinė grupė surengė tremtinių mitingą kultūros namuose, kur veikė kino operatoriaus Putilovo foto nuotraukų iš Igarkos paroda, buvo parodyta filmuota medžiaga iš pirmosios ekspedicijos į tremties vietas amžinojo įšalo žemėje.


1988-11-13 Kaišiadorių katedroje iškilmingose mišiose buvo pašventinta Lietuvos trispalvė, kurią gausus susirinkusiųjų būrys palydėjo iki kultūros namų ir iškėlė visam laikui.


1988-11-20 Lietuvos persitvarkymo Sąjūdis paskelbė moralinę Lietuvos nepriklausomybę. Sąjūdžio seimo sesijoje nutarta, kad nuo šiol Lietuvoje bus gerbiami tik tie įstatymai, kurie nevaržo Lietuvos nepriklausomybės.


1988-12-30 įvyko LPS Kaišiadorių įgaliotinių susirinkimas, kurio metu buvo sukonkretinta sąjūdžio grupių veikla, išrinkta rajono sąjūdžio taryba iš 11 narių.


1989-01-03 siekiant tinkamai pasirengti rinkimams į SSRS Aukščiausiąją tarybą, rajone įkuriamas sąjūdžio agiracinis centras. Kandidatai į SSRS liaudies deputatus Julius Juzeliūnas ir Algimantas Čekuolis buvo sėkmingai išrinkti Kaišiadorių ir Trakų rajonų žmonių, o vėliau palydėti į garsųjį suvažiavimą.


1989-02-15 Kaišiadorių miesto kultūros namuose buvo iškilmingai paminėta Nepriklausomybės atkūrimo diena, padėtos gėlės ant savanorių kapų miesto kapinėse. Visą dieną veikė tarpukario Lietuvos respublikos valstybingumo paroda, į kurią eksponatus sunešė kaišiadoriečiai, į dienos šviesą ištraukdami ilgai slėptas knygas, dokumentus, lietuvišką filateliją, Lietuvos valstybės pinigus, žemėlapius ir kt. Buvo demonstruojami sąjūdžio metraštininko Leono Glinskio naujausi filmuoti vaizdai iš mitingų.


1989-02-16 Sąjūdžio seimo sesijoje Kaune priimtoje deklaracijoje skelbiama: „ Nors Vokietija ir SSRS 1939-1940m. ultimatyvia prievarta ir tarpusavio susitarimu aneksavo Lietuvos valstybę, juridinis tarptautinis Lietuvos pripažinimas tebegalioja. (...) Sąjūdis žengs keliu į teisinį, politinį, ekonominį ir kultūrinį Lietuvos savarankiškumą, jos valstybinį suverenitetą“.


1989-02-25-26 įvyko Lietuvos žemdirbių sąjūdžio suvažiavimas, priimama programa, išrenkama sąjūdžio taryba, į kurią išrenkami du mūsų rajono atstovai.


1989-05-13-14 svarbi Pabaltijo respublikų valstybingumo atkūrimo kelyje buvo BALTIJOS ASAMBLĖJA Taline, kur Estijos Liaudies Fronto Įgaliotinių taryba, Latvijos Liaudies Fronto dūma, Lietuvos Persitvarkymo Sąjūdžio seimas priėmė svarbias deklaracijas ir kitus dokumentus.

Kreipimesi į valstybių saugumo ir bendradarbiavimo Europoje pasitarimo dalyvių vadovus, SNO Generalinį Sekretorių ir SSRS AT Prezidiumo Pirmininką pabrėžiamas valstybinis nepriklausomybės siekis, reiškiamas įsitikinimas, kad SSRS vyriausybė pasmerks 1939–1940 m. politiką trijų Baltijos valstybių atžvilgiu, paskelbs 1939 m. sutartis su slaptaisiais protokolais kaip netekusias galios. Asamblėjos metu Taline Rotušės aikštėje Estijos Liaudies Fronto atstovas Matis Hintas pasakė kalbą „Pabaltijo kelias“.


1989-05-18 Lietuvos TSR Aukščiausiosios Tarybos pareiškimas – kreipimasis į SSRS liaudies deputatų suvažiavimą ir vyriausybę: primenant prieš 50 metų dramatiškąją rugpjūčio 23-ąją,pažymima, kad ketvirtojo dešimtmečio pabaigoje SSRS užsienio politikoje išryškėjo siekimas, sprendžiant savo tarptautinio siekimo klausimus, išplėsti teritoriją kaimyninių valstybių sąskaita, sudaryti sandėrį su hitlerine Vokietija. Pirmasis toks žingsnis buvo pasirašytas slaptasis protokolas prie 1939 08 23 SSRS – Vokietijos nepuolimo sutarties, padalijęs Rytų Europą į dviejų valstybių įtakos sferas.


1989-05-25 prasidėjusiame SSRS deputatų suvažiavime Lietuvos delegacija reikalavo Molotovo – Ribentropo pakto pasmerkimo, bet buvo tvirtinimų, kad iš viso nebuvę slaptųjų protokolų, kad protokolų fotografijos, skelbtos Vakaruose, galinčios būti falsifikuotos ir pan. (...). Tačiau galų gale buvo priversti pripažinti, kad SSRS Vidaus reikalų ministerijos archyve slaptieji protokolai buvo. Komisijoje, į kurią įėjo keturi Lietuvos atstovai, balsuojant jie buvo pasmerkti. Laimėta diplomatinė pergalė.


1989-05-27 įvyko LPS Kaišiadorių rajono konferencija, kur buvo pristatyta atliktų darbų ataskaita, perrinkta sąjūdžio taryba (iš 12 narių). Visų laukė nauji darbai liepos ir rugpjūčio mėnesiais, tai parašų rinkimo akcija, „Baltijos kelio“ organizavimas ir kt.


1989-06-18 Lietuvos Sąjūdžio Seimo pareiškimas „Dėl Lietuvos valstybingumo atkūrimo raidos“: Sąjūdžio programoje Lietuvos suvereniteto siekimas laikomas pagrindiniu tikslu. Lietuvos visuomenė nerems LKP CK tezių apie Lietuvos suverenitetą SSRS sudėtyje. Lietuvos valstybinis suverenitetas yra akivaizdus lietuvių tautos siekis.


1989-07-17 Sąjūdžio Seimo Tarybos pareiškimas: Gerbiami Lietuvos žmonės. Dėl Molotovo – Ribentropo pakto (...) paskelbta parašų rinkimo akcija.Šiais parašais mes pirmąsyk prabylame į pasaulį, prieš kurį mes taip pat turime ginti savo teisę gyventi. Pasirašydami pritariame trims reikalavimams:

kad mūsų gyvenimo nebevairuotų prieš pusę amžiaus padaryti nusikalstami dviejų užkariautojų susitarimai;

kad mūsų žemėje nebebūtų (...) okupacinės kariuomenės;

kad lietuvių tautai būtų suteikta galimybė laisvai pareikšti valią dėl savo tolesnio likimo.


1989-08-18 Vašingtonas, Baltieji rūmai. JAV prezidento Dž. Bušo laiškas: „Aš didžiuojuosi solidarizuodamasis su milijonais žmonių ir Vakaruose, ir už geležinės uždangos, kurie reikalauja atkreipti dėmesį į slaptuosius 1939-ųjų m. rugpjūčio 23dienos Molotovo – Ribentropo pakto protokolus.

Šie nacistų ir sovietų režimų nepuolimo sutarties protokolai leido Sovietų Sąjungai neteisėtai prijungti Baltijos valstybes, taip pat nacistams įsiveržti į Lenkiją, tų protokolų rezultatas – milijonai visais atžvilgiais pavergtų žmonių Rytų Europoje ir pavergtos Baltijos valstybės.

Šios tragiškos datos paminėjimo dieną, vadinamą Juodojo kaspino diena, mes tvirtai palaikome visus kovojančius už žmogaus laisves ir tautų teises Rytų Europoje, o ypač trijų okupuotų Baltijos valstybių žmones“.


1989-08-20 Kaišiadoryse prie Lietuvos trispalvės, (iškeltos 1988-11-13 d. aikštėje prie kultūros namų), įvyko mitingas Ribentropo – Molotovo pakto pasmerkimui. Tarp gausiai susirinkusių kaišiadoriečių dalyvavo ir SSRS AT deputatai J. Juzeliūnas ir A. Čekuolis. Mitingas pradėtas nuleidžiant vėliavą ir ją perrišant juodu gedulo kaspinu. Pranešimą apie Lietuvos valstybingumui lemtingą sandorį padarė LPS Kaišiadorių skyriaus narys, istorikas Vaclovas Giržadas. Kalbėjo svečiai: prof. J. Juzeliūnas ir A. Čekuolis. Sąjūdžio tarybos narys Vytautas Šaltenis pakvietė visus susirinkusius į Baltijos kelią vykti organizuotai.


1989-08-21 Rygoje prasidėjo tarptautinė konferencija „Tautų apsisprendimo teisė ir tautų lygybė“.


1989-08-22 JAV senatoriaus Donald‘o W. Riegle‘o kreipimasis į Lietuvos žmones, pažyminčius 50-ąsias Molotovo – Ribentropo pakto metines: „Jūsų nuostabus siekimas atkurti demokratiją, teisingumą ir savivaldą savo tėvynėje sužavėjo visą pasaulio žmoniją“. Pažymima, kad tai „taikingas, apgalvotas ir tikrai demokratiškas kelias, (...) kelrodis visiems, kovojantiems už žmogiškąsias ir valstybines teises“.

Amerikos lietuviai, stropiai dirbdami ir išlaikydami savo „kultūrą ir kalbą begyvendami Vakaruose“, įnešė svarų indėlį į JAV gerovę. Kartu su jais senatorius įsipareigoja padaryti viską, ką gali, kad „užtikrintų tvirtą JAV poziciją, sprendžiant Lietuvos, Latvijos ir Estijos nacionalines ir savarankiškumo teises“.


1989-08-22 Maskvoje Demokratinė sąjunga Molotovo – Ribentropo pakto 50-ųjų metinių išvakarėse paskelbė pareiškimą: „Kolonijinės SSRS politikos grobiu tapo Estija, Latvija, Lietuva, Vakarų Ukraina, Vakarų Baltarusija, Besarabija ir dalis Suomijos (...). Nulenkiame galvas atminimui tų partizanų, kurie nelygioje kovoje gynė savo tautų nepriklausomybę nuo sovietinių okupantų (...). Tik laisvame Pabaltijyje taps laisvos visos jame gyvenančios tautos, tarp jų ir rusai (...). Pabaltijo valstybių demokratinių jėgų kova – tai mūsų kova už mūsų laisvę“.


1989-08-22 Vilniuje, Kalnų parke įvyko Sąjūdžio organizuotas mitingas, skirtas Molotovo – Ribentropo pakto 50-mečiui paminėti. Trijų kryžių kalno papėdėje po pusiau nuleista ir perrišta gedulo kaspinu Lietuvos trispalve susirinko per 40 tūkstančių žmonių. Tą pačią dieną vyko Kauno Santakoje 60-ties tūkst. žmonių, Palangoje 7-ų tūkst. žmonių mitingai, smerkiantys dviejų agresyvių valstybių sutartis.


1989-08-23 Vilniuje susirinkusio Lietuvos Persitvarkymo Sąjūdžio Seimo pareiškimas pasaulio tautoms, valstybių vyriausybėms ir visiems geros valios žmonėms.


1989-08-23 Vilniaus Kalnų parke įvyko Nepriklausomybės sąjungos (LLL, Helsinkio grupė, Politinių kalinių gelbėjimo komit. ir kt.) organizuotas mitingas, kurio rezoliucijoje reikalaujama priimti LTSR AT įstatymą dėl 1940 m. Liaudies Seimo nutarimų paskelbimo negaliojančiais ir paskelbti Lietuvos nepriklausomos respublikos atkūrimą.


1989-08-23 baigėsi parašų rinkimo akcija, kurią pradėjo Lietuvos laisvės lyga ir perėmė Sąjūdis. Surinkta apie 1 500 000 parašų, išreiškiančių tvirtą norą gyventi Nepriklausomoje Lietuvoje. Vilniuje Sąjūdžio Seimas patvirtino dokumentą „Baltijos kelias“.

„1939 m. rugpjūčio 23-oji – diena, sužeidusi dešimtis tautų ir valstybių. Kai kurios šių žaizdų kraujuoja ir dabar. Hitlerio ir Stalino sudarytas paktas atvėrė kelią Lenkijos valstybės užpuolimui. Sutarties dalyviai ją sunaikino ir pasidalijo. Hitlerio – Stalino paktas įjungė tris Baltijos valstybes į Sovietų Sąjungos interesų sferą. Šio pakto pasekmė: trys šalys – Tautų Sąjungos narės – buvo Raudonosios armijos okupuotos. Liovėsi egzistuoti trys nepriklausomos valstybės (...). Todėl mes, trys Baltijos tautos, kreipiamės šiandien į Europos ir viso pasaulio visuomenę, kad nusikalstamas Hitlerio – Stalino paktas turi būti anuliuotas (...). Mes laikomės nuomonės, kad stabilumas Baltijos jūroje turi remtis sutarčių sistema, galiojusia iki 1939 metų, paremta taikiomis sutartimis, sudarytomis tarp mūsų šalių 1920 metais. Mes ieškojome sprendimo ir mūsų atrastą sprendimą pavadinome BALTIJOS KELIU.


BALTIJOS KELIAS yra parlamentinis kelias į taikų mūsų valstybingumo atkūrimą.

BALTIJOS KELIAS nekelia pavojaus niekam.

BALTIJOS KELIAS užtikrina socialinę apsaugą, pilietines teises ir ekonominę pažangą visoms be išimties Baltijos tautoms.

BALTIJOS KELIAS – demokratijos kelias.

BALTIJOS KELIAS – tai vienintelis kelias į laisvę, lygybę ir brolybę, kuris eina bendros mūsų Baltijos jūros krantais.


Prof. Vytautas Landsbergis savo knygoje „Lūžis prie Baltijos“ apie Baltijos kelią taip rašė: „Molotovo – Ribentropo susitarimo lemtingąją svarbą jau buvome ypač iškėlę to pakto 50-ties metų sukakties proga, 1989-ųjų rugpjūčio 23d., kai trijų šalių žmonės susijungė rankomis į Baltijos kelią. Tai buvo estų liaudies fronto sumanymas, kurį įgyvendino visos trys šalys, tai yra jų sąjūdžiai, kiekvienas truputį savaip. Nuo Gedimino pilies ir Katedros Vilniuje, per Rygą iki Talino, septintą valandą vakare, tylos ir susikaupimo momentui rankomis susijungė gal net dviejų milijonų žmonių grandinė. Moterys, vyrai, vaikai. Lietuvos gradinėje dalyvavo per milijoną žmonių. Atėjo lenkų (pirmą kartą) ir žydų grupės su savo nacionalinėmis vėliavomis. Keliai į Baltijos kelią buvo užsikimšę, visi važiavo mašinomis ir autobusais į iš anksto paskirtas vietas, bet kai kurie jau nebegalėjo pravažiuoti. Ligi pat paskutinio momento kalbėjau per radiją, ramindamas nepravažiuojančius: jei nespės, kad išliptų iš mašinų ir susikibtų rankomis – vis tiek mes visi Lietuvoje stovime šiame kelyje ir esame kartu. Susidarė nepertraukiama grandinė pagrindiniame kelyje ir daugelis šalutinių grandinių kituose Lietuvos keliuose. Baltijos kelią lydėjo mitingai didelėse gyvenvietėse, Latvijos – Lietuvos ir Latvijos – Estijos pasieniuose degė laužai. Mūsų žmonės statė kryžius, altorius, kai kur laikė mišias.

Buvo, žinoma, ir tokių, kurie neatėjo į Baltijos kelią. Tarp jų besiblaškančios vietinės kompartijos vadai A. Brazauskas, V. Beriozovas, J. Paleckis. Tikriausiai Gorbačiovas neleido (nors Laisvės paminklo atidengime buvo leidęs dalyvauti). Mums tuomet jie visai nerūpėjo, galėjom užuojautą pareikšti.“

1989-08-23 Baltijos kelio akcijai LPS Kaišiadorių raj. taryba ruošėsi labai atsakingai. Iš anksto buvo sudarytas veiklos planas, pagal kurį vykstantys organizuotai turėjo rinktis 15 val. kelyje Kaišiadorys – Žiežmariai ties Ąžuolynu (netoli sankryžos į Vladikiškes), apie tai buvo informuoti organizacijų vadovai, kurių autobusai turėjo vežti visus norinčius. Mašinų kolonas reguliavo savanoriai – „žaliaraiščiai“. Rajono milicijos skyrius skyrė autoinspektorių su spec. transportu kolonai lydėti. Mašinų susidarė keli kilometrai, nes šalia keliolikos autobusų išsirikiavo daugybė nuosavų lengvųjų automobilių: važiavo šeimomis su vaikais, kaimynais. 16 val. mašinų kolona pajudėjo Vilniaus – Panevėžio greitkelio 226–238 km link, kur turėjome sustoti už Trakų rajono žmonių grandinės. Pirmoji problema laukė visai netoli – patekti į perpildytą automagistralę Kaunas–Vilnius, nes ir nuo Alytaus buvo daugybė važiuojančių. Tačiau visi važiuojantys buvo labai draugiški, geranoriški, todėl tą kliūtį įveikėme ir slinkome tikslo link. Kita kliūtis laukė už Vievio. Čia geležinkelio pervažą pavyko pravažiuoti tik daliai laimingųjų, kurie turėjo galimybę pasiekti tikslą. Gi prieš kitus nusileido pervažos užtvara ir ilgam bėgiais ėmė manevruoti šilumvežis. Artėjo 19-a val., per radiją LPS pirmininkas prof. V. Landsbergis ramino nepajėgusius pasiekti numatytų vietų, kviesdamas išlipti iš mašinų ir susikibti rankomis (tokių buvo visuose keliuose). Taigi, likusi dalis kaišiadoriečių ir už jų važiavusieji tą iškilmingą momentą sutiko Vievyje ir jo prieigose, tvirtai susikibdami, giedodami tautišką giesmę ir kitas patriotines dainas, nuoširdžiai jausdami tą iškilmingą momento svarbą.


Baltijos kelyje kaišiadoriečiams skirta kelio atkarpa buvo užpildyta ne viena juosta, nes gausiai dalyvavo viso rajono gyventojai: šeimos su mažais vaikais, pagyvenę žmonės, jaunimas.

Širvintų – Bagaslaviškio kryžkelėje (automagistralės Vilnius–Panevėžys 49-ąjame km) buvo pastatytas atminimo kryžius. Po iškilmingos Baltijos kelio akcijos visa susirinkusiųjų minia susibūrė prie naujai pastatytojo kryžiaus, kurį pašventino Jo Ekselencija Kaišiadorių vyskupas Juozapas Matulaitis, ta proga pasakydamas labai šiltus ir dvasingus žodžius. Dar ilgai buvo giedama ir dainuojama, jaučiant nepaprastą bendrumą.


Parengė tuometinis LPS Kaišiadorių skyriaus pirmininkas Stasys Petrauskas.

Nuotraukos

1989 m. rugpjūčio 23 d. Baltijos kelyje dalyvaujantys kaišiadoriečiai rinkosi kelyje Kaišiadorys – Žiežmariai ties Ąžuolynu.


Kaišiadoriečiai Baltijos kelyje.


Kaišiadoriečiai Baltijos kelyje.


Kaišiadoriečiai Baltijos kelyje.


Širvintų – Bagaslaviškio kryžkelėje (automagistralės Vilnius – Panevėžys 49-ąjame km.) buvo pastatytas atminimo kryžius.


Kaišiadorių vyskupas Juozapas Matulaitis pašventino naujai pastatytą kryžių.


Nuotr. iš L. Prakapo asmeninio archyvo.

Naudoti šaltiniai

Batūra R. Lietuvos Sąjūdis ir valstybės atkūrimas. Vilnius, 1998.

Batūra R. „Baltijos kelias“ – kelias į laisvę. Vilnius, 1999.

Landsbergis V. Lūžis prie Baltijos. Vilnius, 1997.