Kaišiadorys: Dievui ir Tėvynei

Iš „Graži tu mano“.

Susijusios žemėlapio žymos:

Įvertink straipsnį



Įvertinimas: 3,3 / 5 (3 balsai)

Esu dėkingas savo tėvams (Vladui ir Birutei Nasevičiams), kad jau 20 metų gyvenu nepriklausomoje Lietuvoje. 1990 metų kovo 11-ają man buvo 22 metai. Tai, kad Lietuva turi būti laisva, man tėvai kalbėjo ir mane mokė nuo pat pirmųjų gyvenimo dienų. Mane, brolį Gediminą ir sesę Audronę krikštijo kun. Alfonsas Svarinskas (su juo tėtis buvo viename lageryje). Vaikystėje ir jaunystėje teko matyti kaip tėvai bendrauja su kunigais ir lagerio draugais. Jie darė didelius paruošiamuosius darbus Lietuvos keliui į nepriklausomybę. Mokykloje nebuvau nei pionierius, nei komjaunuolis, o nuo antros klasės pradėjau patarnauti Šv. Mišioms Kaišiadorių katedroje. 1984 m. Kaišiadorių kariniame komisariate KGB darbuotojai norėjo užverbuoti mane, kad sekčiau savo tėvą t.y., kad perduočiau žinias apie tėvo veiklą. 1986 m. man išeinant tarnauti į sovietų armiją tėvas mums pasakė: „Vaikai, jūs sulauksite nepriklausomos Lietuvos, o su tavim, Mindaugai, atsisveikinu paskutinį kartą“. Šie tėvo žodžiai išsipildė. Po dviejų savaičių, praleistų sovietų armijoje, gavau telegramą, kad mirė tėvas. Dėkingas esu savo mamai, sesei ir broliui, kad išpildė tėvo valią ir pašarvojo tėvą su Lietuvos savanorio uniforma. Ačiū jiems, kad jie nepasidavė KGB spaudimui perrengti tėvą. Tėvo laidotuvės man buvo kaip pirmasis mitingas, nes prie kapo buvo daug kalbų apie Lietuvos kelią į laisvę.


1988 m. birželio mėnesio pabaigoje, pakviesti Virginijaus Bačiansko, kartu su Arvydu Gimžausku nuvažiavome į Kauną, kur prie savivaldybės vyko žaliųjų judėjimo organizuotas mitingas. Ten susipažinome su LPS Kauno iniciatyvinės grupės nariais. Tarp jų buvo ir operatorius Leonas Glinskis. Apsilankę pas jį Pravieniškėse pradėjome kalbėti kaip LPS grupę įsteigti Kaišiadoryse. Jis patarė nueiti pas Stasį Petrauską, dirbantį architektų grupės vadovu. Taip prasidėjo mano dalyvavimas Sąjūdžio veikloje. Tuo metu mokiausi KPI (Kauno politechnikos institutas), todėl pagrindinis mano darbas buvo palaikyti ryšius su LPS Kauno iniciatyvine grupe, pristatyti Sąjūdžio leidžiamą spaudą : „Sąjūdžio žinios“, „Kauno aidas“, „Mažoji Lietuva“ ir t.t. . Laikraščius Kaišiadorių mieste reikėdavo iškabinti trijuose Sąjūdžio stenduose. Taip pat prisidėjau prie pirmojo Sąjūdžio mitingo, Trispalvės pašventinimo, Vasario 16-osios, Baltijos kelio organizavimo. Kuo šilčiausi prisiminimai išliks iš darbo rinkiminėje kampanijoje, kai buvo renkami deputatai į TSRS Aukščiausiąją Tarybą. Teko agituoti už Prof. Julių Juzeliūną, o jo varžovas buvo LKP Pirmasis Kaišiadorių sekretorius Vaclovas Litvinas. Su Prof. J. Juzeliūnu ir jo patikėtiniu Pranu Griesiumi mes važinėjome tiek po mūsų, tiek po Trakų rajonus aplankydami visus miestelius, kolūkius ir įmones. J. Juzeliūnas laimėjo.


1989 metais inicijavau kryžiaus atstatymą kunigo Andriaus Juknevičiaus nužudimo vietoje prie Paukštininkų geležinkelio pervažos. Kryžių atkūrė mano sesers vyras Kęstutis Neniškis, o užrašas ant jo: „Čia 1941 06 24 NKVD nužudė kunigą Andrių Juknevičių“. Tuo laiku užrašyti tokį užrašą buvo rizikinga, nes kryžių galėjo nupjauti, bet jis stovi ir dabar.


Baigdamas noriu pasakyti, kad labai esu dėkingas Kristui už taip jaunystėje praleistą laiką, o 1990 kovo 11-osios Nepriklausomybės aktas yra Dievo stebuklas mūsų visų Lietuvai.


Mindaugas Nasevičius

Nuotraukos

1988 m. lapkričio 13 d. Kaišiadorių katedroje iškilmingose šv. Mišiose buvo pašventinta trispalvė (šv. Mišias aukojo kun. K. Matulionis, šv. mišioms patarnavo M. Nasevičius). Nuotr. iš S. Petrausko asmeninio archyvo.


Sąjūdžio renginių nuolatiniu dalyviu, video operatoriumi ir patarėju buvo pravieniškietis dailininkas Leonas Glinskis, vėliau – vienas iš Lietuvos televizijoje vedamos laidos „Atgimimo banga“ leidėjų. Nuotr. iš I. Prakapo asmeninio archyvo.