Kaišiadorys: Vaclovas Giržadas

Iš „Graži tu mano“.

Susijusios žemėlapio žymos:

Įvertink straipsnį



Įvertinimas: 3 / 5 (4 balsai)

Vaclovas Giržadas – vienas iš Sąjūdžio organizatorių Kaišiadoryse.


Giržadas Vaclovas (1961 11 22 Valakų k., Šiaulių r. – 1993 02 13 Kaišiadoryse) – pedagogas, vienas iš Sąjūdžio organizatorių Kaišiadoryse.


Jo gyvenimas buvo labai trumpas, tačiau šviesus, ryškus, įsimenantis. Iškilo su tautinio Atgimimo banga, vienas pirmųjų Kaišiadoryse viešai prabilo apie Lietuvos nepriklausomybę, dalyvavo mitinguose, rinkimų kampanijose.


Mokėsi Juodeikių devynmetėje, Žagarės vidurinėje, studijavo Vilniaus valst. pedagoginiame institute (Istorijos fakultete). Baigęs institutą pagal paskyrimą dirbo Veliučionių specialiojoje mokykloje (Vilniaus r.). 1987 – Kaišiadorių r. Jagelonių aštuonmetės mokyklos direktorius. 1989 Kaišiadorių 2-osios vid. mokyklos mokytojų kolektyvo išrinktas mokyklos direktoriumi. Staigiai mirė prie savo mokyklos. Palaidotas Kaišiadorių kapinėse.


Minint V. Giržado mirties pirmąsias metines, mokytoja lituanistė Marija Marcevičienė kolegų vardu „Kaišiadorių aiduose“ (1994 02 09) rašė:

„Atėjo Jis į mūsų mokyklą kartu su Lietuvos Atgimimu... Prisimenam pirmąją laisvą Vasario 16-ąją, kai susiėmę už rankų dainavom: „Kokia nuostabi Lietuva esi...“. O gerklę gniaužė tyras Laisvės gurkšnis, jaudino žvakelių liepsna, ir tas susiėmimas už rankų. O jaunas istorikas Vaclovas Giržadas kalbėjo apie laisvą Lietuvą – Šiaurės Atėnų viziją. Kokie laimingi ir dėkingi jam buvome už Laisvės pažadą. Jis buvo vienas iš to tikrojo, kilniojo Sąjūdžio vyrų, kuriais didžiavomės: tokie neišduos, nenueis tarnauti „už trupinį aukso, gardaus valgio šaukštą“. Jautėm neapsimestą tikrumą, tikėjimą gėriu, laisvos Lietuvos pergale. „Nebijokim, jie nėra tokie baisūs“, kartojo Jis mums Sausio 13-ąją, rugpjūčio pučo dienomis. Menam mūsų audringas diskusijas, jo norą, kad pasitikėtume savimi, Lietuva. Dėstė mintis argumentuotai, laisvai operuodamas visuomenės vystymosi dėsniais, istorijos faktais, dabarties stebėjimu“.


O štai kai kurios mokinių mintys, paskelbtos tame pačiame laikraščio numeryje:

„Reikalavo daug. Bet parašęs gerą pažymį, visada pagrįsdavo. Norėjo, kad mokiniai ir pasilinksmintų, skatino ruošti vakarus, pats juose budėdavo“. (J. Jasinevičiūtė).


„Jo pamokos buvo puikios. Nė viena nebuvo nuobodi ar per linksma. Viskas su saiku. Niekada jo nebijojau...“. (N. Antanavičiūtė).


„Jis taip nuoširdžiai mus ruošė istorijos olimpiadai. Visur buvo jo pilna“. (R. Dambrauskaitė).


„Norėjo, kad mes būtume geri, teisingi, darbštūs“. (S. Morkūnaitė).


1993 10 28 Kaišiadorių rajono taryba, apsvarsčiusi Kaišiadorių miesto 2-osios vidurinės mokyklos pedagogų ir mokinių pareiškimą, nusprendė šiai mokyklai suteikti Vaclovo Giržado vardą. Mokykloje įrengtas stendas V. Giržadui atminti, surinkta dokumentinės ir memuarinės medžiagos.

Sąjūdžio mitinge.

Baltijos kelyje.

Šaltiniai

Nuotr. iš S. Petrausko asmeninio archyvo.

Kaišiadorių krašto žmonės: 100 biografijų / Laurinavičius J. – Kaišiadorys, 2002.