Kaip gyvensim, kaip sveiki būsim?

Iš „Graži tu mano“.

Susijusios žemėlapio žymos:

Įvertink straipsnį



Įvertinimas: 0 / 5 (0 balsai)

Vincas Lukša. 1989.


Avarija Jonavos „Azoto“ gamybiniame susivienijime dar kartą daugeliui iš mūsų skaudžiai parodė centralizuoto administracinio-komandinio vadovavimo negerumus. Kai „Azotas“ valdomas iš už tūkstančio kilometrų, iš Maskvos centro, gero šeimininkavimo ir ateityje būtų naivu tikėtis. Neseniai įvykęs Veprių apylinkės gyventojų atstovų susirinkimas vieningai pasisakė už tai, kad pati respublika taptų „Azoto“ šeimininke, už tai, kad būtų uždarytas nitrofoskos cechas, niokojęs gamtą, trumpinęs aplinkinių vietovių žmonėms gyvenimą. Jie iš „Azoto“ atstovo lūpų pirmąkart sužinojo, jog nitrofoskos cecho statyba buvo vykdoma vien tik su buvusių Respublikos Plano komisijos vadovų „palaiminimu“.


Per keletą dešimtmečių įpratę dirbti, gyventi, elgtis ir kalbėti pagal nurodymus iš aukščiau, nesugebėjome, deja, to atsikratyti ir ligi šiol, net ir avarijos Jonavoje metu. Rajono sveikatos apsaugos, civilinės gynybos vadovai bevelijo veikti tik pagal nurodymus iš aukščiau, o apylinkės įstaigų, ūkių, valdžios vadovai atitinkamai-pagal nurodymus iš rajono. Ar ne laikas būtų vadovautis sveiku protu ir nuovoka, patiems vietose priimti apgalvotus sprendimus, kurie patikimiau apsaugotų žmonių sveikatą? Keistos ir nesuprantamos atrodė net ir Jonavoje dirbusios vyriausybinės komisijos vadovų, masinės informacijos-radijo ir televizijos-priemonių pozicijos, kai buvo džiaugiamasi, kad vėjas pučia ne į Jonavos pusę, o tik Upninkų, Veprių, Gelvonų arba Balnonių, Šėtos kryptimis. Juk visur gyvena Respublikos žmonės. Laukiant nurodymų iš didesnių ar mažesnių centrų, nukentėjo žymiai daugiau žmonių.


Nors Veprių apylinkės gyventojai dėkingi rajono sveikatos apsaugos vadovams už naująją ambulatoriją, vienok gyventojų susirinkime, įvykusiame Sližių kultūros namuose, pareikšta ir griežtos, teisingos kritikos jų adresu. Avarijos „Azote“ metu laiku nebuvo imtasi įmanomų priemonių sveikatai apsaugoti. Veprių ambulatorijos medikai , pabandę vadovautis sveika nuovoka ir teisingu realios situacijos po avarijos vertinimu, buvo atitinkamai „paauklėti“. Labai stebina gyventojus ir tai, kad nukentėjusiems vepriškiams buvo nustatoma tik „viršutinių kvėpavimo takų kataro“ arba „virusinio gripo“ diagnozė. Tik gydytoja G.Šaulienė, kol pati susirgo, sąžiningai stengėsi nustatyti diagnozę, taip dirbo ir ją pavadavusios gydytojos. Ar tai ne senas, įsišaknijęs įprotis slėpti realią padėtį, bandyti ją gražinti? Tiesa, rajono vyriausiasis gydytojas K.Navakauskas susirinkime vepriškiams pasakė, jog jis jokių nurodymų dėl diagnozių nėra davęs. Tuo daugelis susirinkusių nepatikėjo.


Matyt, ne tik mūsų netobulą matavimo aparatūrą reikia kaltinti dėl blogos visuomenės informacijos avarijos metu. Nežinojome, kokiu oru kvėpuojame, kokį vandeni geriame, kaip apsisaugoti nuo apsinuodijimo. Visuomenė laiku negavo net tos informacijos, kurią buvo galima mūsų sąlygomis sužinoti ir pateikti. Ilgalaikio gyvenimo patyrimo mokyti vepriečiai pagalvojo, jog visokio didumo centriukų ir centrų vadovai gal ir pamokė pavaldinius nefiksuoti realios padėties, o tik pagražintą...


Dėkui Respublikos sveikatos apsaugos ministerijai, kad nuo balandžio 6 dienos ji operatyviai organizavo Veprių apylinkės gyventojų sveikatos profilaktinį patikrinimą. Tik kažin, kaip mes gyvensim, ar sveiki būsim ateityje, kai Jonavos ir Kėdainių chemijos milžinai, netoliese sėdėdami, ramiai pypkutes traukia-toli sėdintiems šeimininkams dūmai akių negraužia? Kai numirė Kadagių draustinis prie Šventosios, o mirštantys pušynai baigia Veprius pasiekti? Kai kabinetuose sėdintys dėdės ramia sąžine didina {netgi vaikų} „užsigrūdinusiems „organizmams leistiną maksimalų nitratų kiekį? Kai jau kelinti metai S.Nėries kolūkis, kadais garsėjęs bulvėmis, dėl „Azoto“ įtakos negali išauginti normalaus jų derliaus? Negi beliks vepriškiams griebtis tokios išeities, kokią humoro forma pasiūlė susirinkime V.Žentelis: auginti visiems vištas ir jų, kaip jautrių padarų, pagalba tikrinti oro ir vandens užterštumą, galimybę be pavojaus sveikatai ir gyvybei gyventi šalia Šventosios?