Kalvis Česlovas Pečetauskas

Iš „Graži tu mano“.

Susijusios žemėlapio žymos:

Įvertink straipsnį



Įvertinimas: 4,9 / 5 (357 balsai)

Česlovas Pečetauskas. Nuotrauka paimta iš http://www.mke.lt/Pe%C4%8Detauskas_%C4%8Ceslovas


Dar mažam labai patiko medis: iš pagaliukų kurdavo, rišdavo įvairias kompozicijas. Pradėjęs lankyti mokyklą pamėgo piešimą, dailę, o laisvalaikiu ir toliau kūrė figūrėles iš medžių šakų. Netoli namų tėvelis turėjo kalvę, kurioje Česlovas dažnai lankydavosi su dviem savo broliais. Baigęs septynias klases išvyko į Vilnių, mokėsi bendrojo lavinimo mokykloje ir lankė vakarinę meno mokyklą. Išlaikęs aštuntosios klasės egzaminus įstojo į Kauno Stepo Žuko dailės technikumą, kuriame įgijo medžio apdirbimo specialybę. Vėliau kurį laiką šiame technikume dėstytojavo.

Česlovas Pečetauskas (g. 1947-01-26 Šlapaberžėje, Kėdainių raj.), tautodailininkas, meninės kalvystės Mažeikiuose pradininkas, ketvirtos kartos kalvis, 2009 metų Mažeikių krašto kultūros premijos laureatas. Į Mažeikius, žmonos gimtinę, atvyko 1978 m. Nuo 1980 m. ėmė kalviauti, iš pradžių tik laisvalaikiu, vėliau ir profesionaliai. Pradėjo nuo dekoratyvinių interjero puošybos elementų: saulučių, žvakidžių, židinio komplektų. Vėliau ėmėsi stambesnių darbų: kryžių, vėtrungių, tvorų, vartų ir kt. Sukūrė ir vaizduojamosios dailės kūrinių. Jo darbų yra Mažeikių ir Viekšnių kapinėse, skveruose. Pamėgtas laisvalaikio užsiėmimas atvedė į Lietuvos tautodailininkų sąjungos Žemaitijos skyrių Klaipėdoje, vėliau – į Telšių skyrių, kurio narys yra iki šiol.

Pirmąją nedidelę autorinę parodėlę kalvis surengė buvusiame Mažeikių statybos treste, kuriame tuo metu dirbo meniniu apipavidalintoju. Vėliau autorines parodas organizavo ir kituose miestuose, dalyvavo bendrose tautodailės parodose. Daugiausia jų vyko Lietuvoje: Telšiuose, Plungėje, Palangoje, Klaipėdoje, gimtuosiuose Kėdainiuose, Vilniuje ir, be abejo, ne viena – Mažeikiuose. Č. Pečetauskas yra demonstravęs kalvystės meną Suomijoje. 2005-ųjų spalio mėnesį jis buvo pakviestas į Vokietiją, kur Karbeno mieste eksponavo savo darbus. Įsimintinas 2004 metų gruodį dešimtyje šalies apskričių vykęs konkursas „Auksinio vainiko“ nominacijai gauti. Jame dalyvavo 800 įvairių meno sričių tautodailininkų. Apskrities atrankinėje visų žanrų parodoje regioninio turo diplomą taikomojo žanro srityje vienintelis apskrityje laimėjo Česlovas. Vilniuje vykusiame respublikiniame „Auksinio vainiko“ konkurse pateko į nominantų dešimtuką. Praėjus metams po šio konkurso, Česlovui buvo suteiktas meno kūrėjo statusas. Tai – naujas dalykas. Šis statusas jo savininką pastato į vieną gretą su menininkais profesionalais, nors pastarieji tuo ir nelabai džiaugiasi. Telšių regione tokį statusą turi tik trys tautodailininkai, rajone Česlovas yra vienintelis. Č. Pečetausko nuomone, kalvystė labiau priskirtina amatams nei menui. Tačiau šį amatą pagal poreikius galima įvairiai išplėtoti – ir praktiškesnėje, ir meniškesnėje srityje. Česlovo tėvelis gyveno ir dirbo kolektyvizacijos laikais. Ūkio kalvis turėjo apkaustyti ratus, roges, įvairius žemės ūkio padargus, pakaustyti arklius. Tai buvo amatas. Vis dėlto, išmokęs iš senelio puošybos elementų, naudojo ir juos. Kadangi Č. Pečetauską menas traukė nuo mažens, jam svarbu, kad į kiekvieną darbą būtų įdėta kūrėjo rankų ir širdies šilumos. Metaliniai daiktai sunkūs, bet jie turi atrodyti lengvi dėl atlikimo technikos. Laukiantis darbas anksti prikelia iš miego. Sugalvojęs naują eskizą, nepatingi jį nusipiešti net naktį. „Jeigu negalėčiau kalviauti, imčiausi medžio darbų. Jei ir to negalėčiau, tapyčiau. Jeigu rankų neturėčiau, tapyčiau kojomis“...viename iš interviu yra sakęs Č. Pečetauskas.


Česlovo Pečetausko kalvystės darbai. Nuotrauka paimta iš http://www.lietuvostautodaile.lt


Šaltiniai:

1. Klimavičiūtė V. Darbas mielesnis už paryčio miegą // Būdas žemaičių. – 2009, gegužės 29 d., Nr. 42, p.7.

2. Plastinina B. Ketvirtosios kartos kalvis svajoja savo ligą perduoti anūkams // Santarvė. – 2009, birželio 2d., p.1.

3. http://www.mke.lt/Pe%C4%8Detauskas_%C4%8Ceslovas