Karo muziejaus sodelyje atgimę paminklai

Iš „Graži tu mano“.

Susijusios žemėlapio žymos:

Įvertink straipsnį



Įvertinimas: 4,5 / 5 (41 balsai)

Atgimę paminklai Kaune 1988 – 1991 m.


Karo muziejaus sodelis saugo lietuvių tautos ir valstybės istoriją.


Tautos garbės alėjos atstatytieji paminklai


1847 m. Kauno projektiniame plane suprojektuota kvadratinė aikštė. Prieš Pirmąjį pasaulinį karą šiaurinėje teritorijos dalyje buvo stačiatikių cerkvė, prie jos Rusijos kariuomenės 111 Dono pėstininkų pulko maniežas. Per Pirmąjį pasaulinį karą, vokiečiai cerkvėje įsirengė prekių sandėlį, o manieže automobilių garažą.

1919 m. pradėtas kurti sodelis. Sodelio vakarinėje dalyje buvo pastatytas Žuvusių už Lietuvos laisvę paminklas. Prie jo pradėtos žuvusiųjų pagerbimo, vėliavos pakėlimo ir nuleidimo apeigos. Apeigas atlikdavo Nepriklausomybės karo dalyviai. Jos vykdavo kasdien 7 val., o leidžiantis saulei buvo grojama giesmė „Marija, Marija", pakeliamos ir nuleidžiamos valstybinė, tautinė ir Vyčio kryžiaus vėliavos. Iškilmių dienomis ritualas buvo sudėtingesnis. Ant Nežinomo kareivio kapo (1934) buvo dedami vainikai. Dažni mitingai ir manifestacijos čia vėl prasidėjo 1988 m. antroje pusėje. Per ypatingas iškilmes būdavo skambinama bokšte esančiu Laisvės varpu, kurį padovanojo Amerikos lietuviai. Aplink Žuvusių už Lietuvos laisvę paminklą pradėta statyti kryžius, koplytstulpius ir stogastulpius. Iš Vokietijos atgabenta 100 kerų rožių. Priešais muziejaus pagrindinį fasadą įrengtas fontanas su uolą laužančio nykštuko skulptūra, kuri buvo XX a. 3-čiame dešimtmetyje atgabenta į aikštę iš nežinomo dvaro ir pastatyta šalia Karo muziejaus pastato. Kelis kartu perkelta vis į kitą vietą, vėliau įkomponuota į fontaną. Po Antrojo pasaulinio karo nulieta iš naujo. Arklių turgus buvo iškeltas, jo vietoje įrengta Laisvės (vėliau Vienybės) aikštė.

1926 m. sodelis išplėstas į rytus ir į vakarus. Jame buvo pastatyti Jono Basanavičiaus (1923), Simono Daukanto (1927), Vinco Kudirkos (1927) paminklai - biustai, bei Laisvės (1928), Vilniaus gedulo (1930) paminklai.

1934 m. palaidoti nežinomo kareivio palaikai.

1936 m.sodelis buvo pertvarkytas. Perstačius Laisvės paminklą, buvo suformuota lygiagretė su Donelaičio gatve. Rytinėje dalyje stovi Laisvės paminklas, vakarinėje - Žuvusių už Lietuvos laisvę paminklas. Prieš šį paminklą buvo Nežinomo kareivio kapas, o už jo kryžiai, koplytstulpiai ir stogastulpiai. Tarp paminklų, abipus tako, vadinto Tautos garbės alėja, stovėjo žymių Lietuvos žmonių paminklai. Čia atkeltas Jono Basanavičiaus paminklas, stovėjęs prie pat Laisvės paminklo. Vėliau pastatyti Maironio (1937), Antano Juozapavičiaus (1938), Povilo Lukšio (1938), Vlado Putvinskio (1938), Silvestro Žukausko (1938), Petro Vileišio (1939) ir Martyno Jankaus (1939) paminklai. Į šiaurės vakarus nuo Žuvusių už Lietuvos laisvę paminklo, pastačius „Knygnešio" ir „Sėjėjo" skulptūras (1939), postamentą skulptūrai „Lietuvos mokykla 1864—1904" ir Knygnešių sienelę (1940), susiformavo Spaudos draudimo atgimimo sodelis.

1940-1944 m. buvo uždraustos apeigos, skambinimas Laisvės varpu, bokšto varpų muzika, užgesinta ugnis aukure prie Nežinomo kareivio kapo, bokšte nebebuvo kabinama Lietuvos vėliava. Vokietijos generalinio komisaro T. A. Rentelno paskirta komisija iš Karo muziejaus direktoriaus pareikalavo atiduoti karo reikmėms (metalo laužui) Laisvės statulą, „Knygnešį", bokšto sargybinio statulą, didelį bokšto laikrodžio varpą ir kitas sodelio bei muziejaus vertybes. Po ilgų derybų teko atiduoti Prancūzijos vyriausybės padovanotą senovinę patranką, Petro Rimšos „Lietuvos mokykla 1864 - 1904", kitus kūrinius.

1944 m. buvo pašalinta dalis biustų (Antano Juozapavičiaus, Povilo Lukšio, Vlado Putvinskio, Silvestro Žukausko). Dalis kryžių 1949 m. balandį atsidūrė Čiurlionio dailės muziejaus fonduose, kiti buvo sukūrenti. Dar buvo išlikę Spaudos draudimo atminimo sodelio paminklai „Knygnešys", „Sėjėjas".

Sunaikinus Lietuvos Respublikos paminklus, imta statyti TSRS imperijos ideologiją atitinkančius. Prie „Knygnešio" ir į bokštą vedančios galerijos vakarinės sienos atsirado Salomėjos Nėries kapas, vėliau (1958) paminklas (skulptorius Bernardas Bučas), sodelio šiaurinėje tvoroje 1947 m. įmūrytos urnos su keturių komunarų palaikais (iškeltos 1973), vietoj Laisvės paminklo pastatyta Vinco Mickevičiaus - Kapsuko skulptūra, vietoj nežinomo kareivio kapo - Dzeržinskio, o rytinėje sodelio dalyje prie pat muziejaus TSRS-JS (Josif Stalin) tankas.

1970 m. išvežtas TSRS-JS (Josif Stalin) tankas, iškeltos Dzeržinskio ir Kapsuko skulptūros.

1988 m. prie Lietuvos kultūros fondo Kauno tarybos parengta paminklų statybos ir atstatymo programa numatė atstatyti ir Laisvės paminklą. Valstybiniam archyve surasti Karolio Reisono sudaryti Laisvės paminklo ir Karo muziejaus suplanavimo projektai. Pagal šią medžiagą 1988 m. parengtas viso sodelio plano projektas, numatyta atstatyti ir kitus jo buvusius paminklus. Atstatymo projektų autorius architektas Algimantas Sprindys. Jis 1989 m. sudarė Karo muziejaus sodelio aksonometriją.



Karo muziejaus sodelio aksonometrija su numatytais atstatyti paminklais


1988.12.30 atstatyti sodelio vidinėje dalyje buvę Vinco Kudirkos, Jono Basanavičiaus, Simono Daukanto ir Maironio paminklai.

1989.02.16 atstatytas Laisvės paminklas.

1989.06.09 atstatyti Martyno Jankaus ir Petro Vileišio paminklai.

1990.02.16 - atstatyti Žuvusių už Lietuvos laisvę, Vlado Putvinskio ir Silvestro Žukausko paminklai.

Laisvės ir Žuvusiems už Lietuvos laisvę paminklus vėl jungia žymių mūsų tautos žmonių skulptūrų alėja.

1990.11.23 perlaidoti Nežinomo kareivio palaikai, atgabenti iš Giedraičių (Molėtų raj.), atstatyti Antano Juozapavičiaus ir Povilo Lukšio paminklai.

Paminklų - biustų atstatymo projektus parengė architektas Algimantas Sprindys, jų granitiniuose postamentuose ornamentus ir tekstus iškalė skulptorius Zigmas Survila.

Kartu su atstatomais paminklais buvo rekonstruojama ir sodelio teritorija - įrengti inžineriniai tinklai, takai iškloti granito plokštėmis, įrengti gėlynai. Sutvarkius sodelio teritoriją, pagrindinių takų sankryžos viduryje įbetonuota bronzinė plokštė su įrašu: „Visi šio sodelio paminklai buvo nugriauti stalinizmui siautėjant Lietuvos žmonių valia ir lėšomis jie atstatyti 1988 - 1990 metais".

Įamžintas sodelio atkūrimas 1988 - 1990 m.

Naudota literatūra

1. Nukentėję paminklai / sudarė ir redagavo M. Skirmantienė, J. Varnauskas. - Vilnius : Mokslo ir encikl. l-kla, 1994. - 45 - 59 p.

2. Kauno architektūra : albumas / redkol.: A. Jankevičienė (sudaryt. ir moksl. red.) … [et al.] ; Lietuvos statybos ir architektūros MTI. - Vilnius : Mokslas, 1991. - 367, [1] p. : iliustr.


Dalia Antanaitienė, Kauno apskrities viešoji biblioteka