Kastinis

Iš „Graži tu mano“.

Susijusios žemėlapio žymos:

Įvertink straipsnį



Įvertinimas: 4,9 / 5 (113 balsai)

Valgymas, maisto ruošimas lietuviams nuo seno buvo ritualinis, išskirtinis veiksmas. Tradicinė lietuvių kulinarija formavosi ištisus šimtmečius. Kiekvienas Lietuvos regionas turi savitas tradicijas, papročius, o taip pat ir – valgius.

Pasak Nepriklausomo mitybos ir kulinarijos eksperto A.Vincento Sako - žemaičiai vieninteliai pasaulyje tebemoka gaminti seniausius patiekalus. Svarbus lietuvių valstiečių maisto produktas buvo karvių pienas ir jo produktai. Iš grietinės mušdavo sviestą, ja paskanindavo kitus patiekalus. Žemaičiai gali didžiuotis savo gamybos smetona ir smetonos sviestu – visiškai kitokio skonio, kvapo ir konsistencijos gaminiu, nei kad grietinė ar grietinės sviestas.

Ypatingas žemaičių valgis – kastinis - savotiška sviesto rūšis, gaminama iš trupučio sviesto ir grietinės su prieskoniais (pipirais, svogūnais, česnakais). Jis laikytas paprastesniu valgiu už sviestą, valgytas dažniausiai pasninkų ir talkų dienomis su karštomis bulvėmis ar duona.

Tokio originalaus, aštroko skonio grietinės plakinio nemoka gaminti nei viena kita tauta pasaulyje!

Pavadinimas

Bendrinėje lietuvių kalboje kastinys ir kastinis laikomi etnografizmais. Pirmenybė teikiama formai kastinys, nes ji labiau paplitusi žemaičiuose. Nosinė raidė žodžio šaknyje nėra rašoma.

Dabartinės lietuvių kalbos žodynas rašo, jog kastinỹs tai - tam tikras žemaičių valgis iš suplaktos pašildytos grietinės. O žemaičių tarmėje (apie Tverus, Plungę, Židikus, Priekulę, Kvėdarną, Šilalę, Laukuvą ir kitur) vartojama ir kita forma kastìnis.

Receptai

Kone kiekviena žemaitė šeimininkė suka vis kitokį kastinį, pagal savitą receptą. Gamina jį šventinį ir kasdieninį, liesą ir riebų, su česnaku, pipirais ar kmynais, svogūnų laiškais. Žemaitės šeimininkės jį gamina su įvairiais prieskoniais: vietoj kmynų įdėjus mėtų, kastinys bus su mėtomis, įdėjus kvapniųjų pipirų - su pipirais. Dar gali būti dedama ir aguonų. Kastinys valgomas su karštomis su lupenomis virtomis bulvėmis, juoda duona, ragaišiu arba patiekiamas prie kitų valgių.

Žemaičiai sako: "Neskustos roputės su kastiniu - dideliai skanus valgis."

Kastinys

1 l grietinės, arbatinis šaukštelis sviesto, 0,5 stiklinės kmynų, truputis druskos.

Į karštame vandenyje šildomą molinį indą sudedamas sviestas ir šaukštas grietinės, sukama mediniu šaukštu. Kiek pasukus (kol dar neišsiskiria pasukos) vėl dedama sviesto, šaukštas grietinės ir vėl sukama, kol sudedama visa grietinė. Baigiant sukti, masė turi būti vientisa, balsvos spalvos. Kai pradeda tirštėti, suberiami nuplauti ir nusausinti kmynai, stiprokai pasūdoma, gerai išmaišoma. Paruoštas kastinys išdėliojamas j dubenėlius ir laikomas vėsiai.

Kastinys yra švelniai rūgštoko skonio, nes pasukos jį darant neišsiskiria. Jo skonis priklauso nuo įdėtų prieskonių, bet skiriasi tiek nuo grietinės, tiek nuo sviesto. Kartais jis vadinamas rūgščiu sviestu.


Kastinys su varške

300 g varškės, 100 g sviesto, 2 stiklinės grietinės, 1 stiklinė rūgusio pieno, kmynų, druskos.

Sviestas gerai išsukamas. Varškė pertrinama pro sietelį. Į išsuktą sviestą dedama po šaukštą grietinės, pieno, varškės ir labai gerai išsukama. Baigiant sukti, pasūdoma, įberiama nuplikytų kmynų ir išmaišius sudedama į dubenėlį. Valgoma su lupenomis virtomis bulvėmis. Toks kastinys gaminamas Kretingos, Skuodo apylinkėse.


Klaipėdos raj. kastinis

Grietinės, sviesto, kmynų, česnako sulčių, mėtų, aguonų, svogūnų laiškų, druskos.

Šaukštą grietinės ir šaukštelį sviesto sukti mediniu šaukštu moliniame inde. Susidarius kruopelytėms, sukti įstačius į kitą indą su karštu vandeniu (neperšildyti). Iškėlus iš vandens, vėl dėti šaukštą grietinės ir šildant sukti. Taip kartoti, kol bus sudėta visa grietinė. Baigiant sukti masė turi būti vientisa, balsvos spalvos. Pradėjus masei tirštėti, sudėti kmynus (arba česnako sulčių, mėtų, aguonų, svogūnų laiškų).

Valgoma su karštomis bulvėmis, išvirtomis su lupenomis. Žemaičiai kastinį valgo ir su kiaušiniais, duona, košėmis. Sukant liesą kastinį, be jau minėtos grietinės ir sviesto bei prieskonių, dar naudojamas ir rūgęs pienas.


Varnių apyl., Telšių raj. kastinis

Į dubenį įdėdavo gabaliuką sviesto, du šaukštus grietinės ir mediniu šaukštu sukdavo. Vis pilama po šaukštą pašildytos grietinės ir žiūrima, kad masė nesušoktų (nes tada ištįsta). Baigiant sukti, įdėdavo svogūnų, druskos, kvapiųjų pipirų.


Šilalės raj. kastinis

Rūgšti grietinė, sviestas, česnakai, kvapieji pipirai, druska.

Grietinė pašildoma, nedidelis jos kiekis išmaišomas su sviestu, tada supilama visa grietinė, lėtai maišoma su mediniu šaukštu, kol sutirštėja; sudedami prieskoniai; su mediniu šaukštu kastinis išdėliojamas į lėkštes ir padedamas šaltai; valgomas su bulvėmis.


Kitas to paties rajono gaminimo būas:

Rūgšti grietinė, druska, česnakai, kmynai, kvapieji pipirai.

Grietinė pašildoma iki karvės pieno temperatūros ir lėtai maišoma su mediniu šaukštu, kol sutirštėja.


Akmenės r. kastinis Grietinė, svogūnai, pipirai, druska, sviestas. Grietinė turi būti kambario temperatūros. Į grietinę įdėti truputėlį sviesto ir gerai išmaišyti. Įdėti druskos, pipirų, svogūnų ir išmaišyti. Supilstyti į lėkštes. Sustingus valgyti su virtomis bulvėmis.


Skanaus!

Šaltiniai

Lietuvių kulinarijos paveldas / Birutė Imbrasienė. - 2-oji laida. - Vilnius : "Baltų lankų" leidyba, [2009]. - 171, [1] p.


Tradiciniai lietuvių pasninko valgiai / Birutė Imbrasienė. - Vilnius : "Baltų lankų" leidyba, [2005]. - 207, [1] p.


Lietuviški patiekalai / sudarytoja Julija Kairienė. - Vilnius : Mokslas, 1991. - 463, [1] p.


Lietuvių valgiai / [K. Budriūnienė, E. Drąsutienė, L. Kadziauskienė, V. Milius, ir kt. ]. - Vilnius : Mokslas, 1983. - 299 p.


Žemaičių valgiai / J. Uginčienė. - 3-ias, patais. ir papild. leid. - Vilnius : Mintis, 1991. - 136, [1] p.


Kodėl Šventasis Laurynas Lietuvos virėjų negloboja? Pastabos apie lietuvių kulinariją. A.Vincentas Sakas {žiūrėta: 2009 birželio 8d.} prieiga per internetą: www.lietuvos.net/istorija/paprociai/maistas/


http://www.vlkk.lt/lit/4289


Nuotraukos imtos iš:

kiki.blogas.lt/varske-su-prieskoniais-109.html


www.amatunamai.info/prod03.htm


www.ekologiskiproduktai.lt/index.php/prekae-s-pir..