Kaukų piliakalniai

Iš „Graži tu mano“.

Susijusios žemėlapio žymos:

Vasaros metu tūkstančiai alytiškių ir svečių keliauja mūsų rajono žymiomis vietovėmis, praleidžia savaitgalius gamtos prieglobstyje. Įdomūs yra padavimais ir legendomis apipinti piliakalniai. Iškylaudami Metelių ar Obelijos ežerų pakrantėse, Peršėkės upelio kairiajame krante pamatysite aukštą, stačiais šlaitais piliakalnį. To paties upelio dešiniajame krante yra Obelytės piliakalnis. Neveltui anksčiau archeologinėje literatūroje jie vadinami piliakalniais dvynukais. Piliakalnius skiria tik 60 m pločio Peršėkės upelio slėnis.

Įvertink straipsnį



Įvertinimas: 4,9 / 5 (91 balsai)


Piliakalnius skiria tik Peršėkės upelio slėnis


Kairysis apsuptas upės iš trijų pusių. Aukščio turi apie 30 metrų. Viršuje yra duobė. Ji buvusi iškasta rengiantis mūšiui. Dešinysis taip pat atrodo supiltas gyventi, nes aukščio apie 50 metrų. Jame aptikta nemaža radinių. Alytaus rajono Kaukų piliakalnių kompleksas geriausiai išsilaikęs visoje Užnemunėje. Kaukų du piliakalniai dažnai yra vadinami Obelytės II (Pranevičių) piliakalniais. Jie yra Alytaus rajone, Miroslavo apylinkėje, Parėčėnų kaimo žemėje. Kaukų piliakalnis, esantis dešinėje Obelytės upės pusėje puikiai išlaikęs pirmykštę savo struktūrą. Greta esantis Obelytės piliakalnis (tikrovėje buvęs Kaukų piliakalnio priešpilis su įtvirtintu papiliu) išsilaikęs prasčiau ir stipriai apardytas. Kaukų ir Obelytės piliakalnių kompleksas gyvavo nuo I tūkst. pradžios iki XI a., kai buvo sunaikintas greičiausiai per Kijevo Rusios kunigaikščių karinį žygį prieš jotvingių gentis. Tyrinėjant šiuos kompleksus archeologai aptiko labai turtingą kultūrinį sluoksnį su daug metalo, keramikos dirbinių. Žemutiniame V–IX a. sluoksnyje aptikta grublėtos keramikos ir dirbinių, viršutiniame X–XI a. – akmenų grindinių, židinių, grūdų, įvairių papuošalų liekanų: smeigtukų, karolių, segių, žiedų, ūkinės paskirties dirbinių (tarp jų net 83 verpstukai), žiestos keramikos, gyvulių ir žmonių kaulų. Pylime išskirti 3 jo supylimo laikotarpiai. Tiek daug vertingų archeologinių radinių nerasta nė viename kitame tyrinėtame Užnemunės piliakalnyje.


Kaukų piliakalnis


Pirmasis piliakalnis yra kairiajame Peršėkės krante, ant iškilusios aukštumos krašto. V–XIV amžiaus, tyrinėtas 1967–1969 metais. Iš rytų, šiaurės ir vakarų jį supa Peršėkės slėnis, o iš pietų - dirbami laukai. Iš pietų pusės dar žymus įlinkimas, kuris likęs nuo buvusio čia perkaso. Už perkaso kyla 4 m aukščio kalva, kurios pietiniame krašte yra 6 m aukščio pylimas. Žemėjantieji 1 m aukščio pylimo galai apjuosia visą piliakalnio aikštelę. Tik rytų pusėje yra apie 3 m pločio protarpis. Kalvos viršūnė 50 m ilgio, 30 m pločio, užima apie 1000 kvadratinių metrų plotą. Visą pietinės viršūnės pusę užima pylimas, todėl ir piliakalnio aikštelė yra apie 600 kvadratinių metrų ploto. Piliakalnio šlaitai nuo upės pusės 12 m aukščio, labai statūs, krinta 50-60 kampu. Aikštelėje ir pylime pastebimas iki 50 cm gylio kultūrinis sluoksnis. Į pietus nuo piliakalnio, dideliame ariamo lauko plote yra padengta juodu kultūriniu sluoksniu sodybvietė. Piliakalnyje ir sodybvietėje rasta lipdytos, grublėtos ir neryškiai brūkšniuotos keramikos.


Obelytės piliakalnis


Antrasis piliakalnis yra per 80 m į vakarus nuo pirmojo, ant dešiniojo Peršėkės kranto. I–VI amžiaus, tyrinėtas 1968–1969 metais. Čia piliakalniu vadinama apie 5 m aukščio kalva. Ovali jos viršūnė 35 m ilgio, apie 15 m pločio, užima apie 300 kvadratinių metrų plotą. Kalvos paviršius iškasinėtas bulviarūsiais, nukastas ir pietinis kalvos galas. Duobėse aptinkama deginto molio. J. Radziukynas pastebi, kad tame piliakalnyje 3 m gylyje rasta storų audeklinių maišų. Per 35-40 m į šiaurę nuo piliakalnio iš rytų į vakarus tęsiasi 70 m ilgio, 1,5 m aukščio, prie pamato 12-15 m pločio pakilimas, kurio vakarinis galas pasuka pietų kryptimi ir pasiekia esančią vienkiemio kieme kūdrą. Šis pakilimas sudaro rengto pylimo įspūdį. 1967 - 1968 m. šiuos piliakalnius tyrinėjo Vilniaus universiteto Lietuvos istorijos katedra. Obelytėje rasta medžiaga datuojama I-VI a., o Kaukuose - V-XIII a.

Naudota literatūra

1. Kulikauskas P. Užnemunės piliakalniai. V. 1982.

2. Kašelionis, Bronius (1942-). Dainava : Seinų kraštas : istorija, kultūra, žmonės / Bronius Kašelionis ; Kultūros paveldo centras. - Vilnius : Dizaino studija "Daba", 2002 (Vilnius : Verslo linija). - 319, [14] p.

3. Po Metelių-Žuvinto kraštą : turisto vadovas / [tekstas: Audronė Ignatonienė, Jonas Ignatonis]. - Vilnius : Gamtos paveldo fondas, 2006 (Vilnius : Petro ofsetas). - 103, [1] p.

4. Radijo ekspedicija " Alytaus piliakalniai – 3"