Kazlų Rūdos krašto tradiciniai valgiai

Iš „Graži tu mano“.

Susijusios žemėlapio žymos:

Įvertink straipsnį



Įvertinimas: 4,5 / 5 (46 balsai)

Nors Lietuva - maža šalis, bet galime didžiuotis, kad atskirose etnografinėse srityse iki šių dienų išlaikėme dėl geografinių sąlygų, skirtingo žemės derlingumo, gyventojų veiklos, būdo savybių susiklosčiusias skirtingas žmonių mitybos tradicijas. Ryškiai skiriasi valgiai, jų pavadinimai, valgymo režimas. Kai kurių atskirų regionų gyventojų mitybos ypatumus galima paaiškinti ir senomis liaudies tradicijomis. Žemaičiai dar ir šiandien labai mėgsta košes, šiupinius, kastinį. Aukštaičiai - blynus, pieno produktus, dzūkai - valgius iš grikių, grybų, kruopų. Suvalkiečiai - rūkytos mėsos produktus, didžkukulius, bulvines dešras ir kitus valgius.


Sūduvoje anksčiau kaip kitose Lietuvos vietovėse panaikinta baudžiava, kaimai anksčiau išsiskirstė į viensėdžius, todėl susidarė palankios sąlygos ūkininkauti. Valstiečiai prasigyveno, atsirado galimybė įvairiau ir sočiau pavalgyti. Netoliese buvo Marijampolės gimnazija, Veiverių mokytojų ir Seinų kunigų seminarijos, tad atsirado daugiau šviesių žmonių, anksčiau pajusta miesto įtaka. Minėtos aplinkybės sąlygojo maisto produktų gamybos bei paruošimo būdus, valgymo režimą.

Prieškario žmonių mitybos ypatumai

Kokiu metų laiku kokius patiekalus valgė ir kaip gamino maistą mūsų seneliai, proseneliai? Kaip sugebėdavo išsaugoti vertingas maisto produktų medžiagas ir vitaminus? Jų patirtis mums aktuali ir šiandien. Apie tai papasakojo puikiai prieškario metus prisimenanti Kazlų Rūdos gyventoja Marija Žiupkaitytė-Kružintaitiene.


Anksčiau į vieną patiekalą dėdavo tik vieną produktą arba su produktus, todėl jis būdavo lengvai virškinamas. Skonio subtilybes šeimininkės išgaudavo įvairiausiais pagardais, prieskoniais, padažais, todėl patiekalai iš tų pačių produktų būdavo skirtingo skonio.


Žiemą ir vasara žmonės valgydavo skirtingus produktus. Avieną valgydavo šviežią ir tik vėlų rudenį, veršieną – pavasarį, po šv. Velykų. Žąsienos per vasaros karščius taip pat niekas nevalgydavo. Vištienos duodavo tik ligoniams arba svečiams. Kiaulieną vartodavo visus metus, išskyrus pasninkus, tačiau nedaugiau kaip du kartus per savaitę.


Ankstyvą pavasarį vartodavo tuos produktus, kurie likdavo po žiemos, o vėliau - ką gamta dovanodavo.


Kai kurie neužmiršti patiekalai, būdingi vienai ar kitai socialinei gyventojų kategorijai, pvz., sakuotnugarių – miško darbininkų – kiaušinienė su bobausiais ar briedžiukais.


Šiam pavasario skanėstui reikia kiaušinių, druskos, riebalų (taukų, šviežių ar rūkytų lašinių), svogūnų, gerai išvirtų bobausių ar briedžiukų. Keptuvėje pakepinami svogūnai, po to įdedama grybų, lašinių ir įmušami kiaušiniai. Jei reikia – įberiama druskos, užbarstoma krapų.


Trumpai susipažinus su Višakio Rūdos ir Kazlų Rūdos apylinkių žmonių XIX amžiaus ir dar ankstesnių laikų maitinimosi tradicijomis matyti, jog nors jos buvo panašios, miestelio gyventojai gamindavo šiek tiek kitokius valgius, pusryčiams jau ir arbatą gerdavo.

RECEPTAI

SRIUBOS

Grucė (pupelių ir perlinių kruopų sriuba) Pupeles ir kruopas (perlines iš miežių grūdų) reikia per naktį ar bent kelias valandas prieš verdant mirkyti. Pjaustytas bulves ir tarkuotas morkas dėti baigiant virti kruopoms ir pupelėms. Paskaninti lauro lapeliais, spirgintais lašinukais su svogūnais, galima virti mėsą su pupelėmis ir kruopomis, tada nereikia spirginti. Albina Vokietaitytė – Bieliauskienė, Kazlų Rūda

Juka (skerstuvių sriuba) Paskerdę kiaulę, išverda kauliukų, išvirusius išgriebia. Baigiant virti kaulams, prideda džiovintų obuolių. Į dubenėlį įpila 0,5-1 stiklinę šviežio kraujo, sumaišo su smulkiai pjaustyta juoda duona ir supila į sultinį. Paverda apie vieną minutę ir valgo su bulvėmis, virtomis su lupenomis. Elena Adelė Mykolaitytė – Naujokienė, Kazlų Rūda

MĖSOS GAMINIAI

Skilandis Kiaulieną supjaustydavo stambiais gabalais, įpjaustydavo lašinių, pridedavo prieskonių: pipirų, lapelių, česnako. Stipriai pasūdydavo ir kietai prikimšdavo kiaulės skrandį, o jo skyles, per kurias buvo kemšama, užsiūdavo vilnoniu siūlu. Tada suspausdavo skilandį tarp balanų ir pakabintą rūkydavo. Kas kelios dienos su brūkliais jį paverždavo. Skilandis buvo laikomas pačiu vertingiausiu mėsos gaminiu. Jį išlaikydavo iki rugiapjūtės – jei prapjaudavo anksčiau, tai tik esant dideliam reikalui. Kai virdavo barščius su skilandžiu, visas kiemas kvepėdavo. O. Mainelytė - Arminienė

Kraujiniai vėdarai (kraujinė dešra, judošius) 0,5 kg. miežinių miltų arba kruopų (arba kvietiniai miltai, kraujas, spirgai), 1 svogūno galvutė, pipirai, lauro lapai, druska, kraujas. Miltai užplikomi karštu vandeniu ir palaikomi, kol pabrinksta, tada supilamas kraujas, dedama pakepintų svogūnų, pipirų. Lauro lapų, druskos pagal skonį. Viskas gerai išmaišoma ir kemšama į žarnas. Kepama pečiuje (orkaitėje) 30-40 min. kad žarnos kepant nesutrūkinėtų, prieš dedant į orkaitė subadomos virbalu. Aldona Kavaliauskaitė – Bigelienė, Salaperaugio k.

BULVIŲ PATIEKALAI

Blynai ant džiovintų kopūstų lapų 2 kg bulvių, 200g. lašinukų, 2 svogūnai, 1 stiklinė grietinės, druska, pipirai, susmulkinti lauro lapai. Bulves sutarkuoti, truputį nusunkti, sudėti prieskonius, viską gerai išmaišyti. Tarkę su mediniu šaukštu pilti ant drėgnų džiovintų kopūstų lapų ir kepti gerai iškūrentame pečiuje arba orkaitėje. Blynams iškepus, kopūstų lakštus nuimti. Į dubenį sudėti supjaustytus norimo didumo blynus. Ant keptuvės pakepti lašinukų supjaustytų mažais gabalėliais. Baigiant spirgėti lašinukams, dėti supjaustytus svogūnus, grietinę, prieskonius, dar truputį pakepintį ir užpilti ant blynų. Uždėti dangtį ir palaikyti šiltai. Po pusės valandos galima valgyti. Kopūstų lapai skinami rudenį, džiovinami gerai vėdinamoje patalpoje. Prieš ruošiant maistą, lapai mirkinami vandenyje. I. O. Draugelytė - Svitojienė

Klegakošė Šią košę kitur vadindavo klegakoše ir virė ne puode, o keptuvėje. Keptuvėje pakepinti lašinių (rūkytų ar šviežių). Nuskustas bulves sutarkuoti, į keptuvę su spirgučiais įpilti šiek tiek vandens. Kai užverda, supilti tarkius ir išmaišyti. Teofilija Žemaitytė, Marijampolė

Šaltiniai

Kazlų Rūdos krašto tradiciniai valgiai. - Marijampolė, "Piko valanda" leidykla. - 2005