Kazys Inčiūra

Iš „Graži tu mano“.

Susijusios žemėlapio žymos:

Įvertink straipsnį



Įvertinimas: 3,5 / 5 (130 balsai)

Kazys Inčiūra - rašytojas, poetas, aktorius, dramaturgas, prozininkas, operų libretų autorius, vertėjas, radijo diktorius, skaitovas. Jo kūrybinio palikimo globėjas, raštų rinkinių sudarytojas, poetas, vertėjas E. Matuzevičius 75-ųjų rašytojo jubiliejaus paminėjime Vidugiriuose 1981-09-25 kalbėjo: „Man atrodo, kad taip susiklostė, ne visai teisingai, K. Inčiūros gyvenimas. Galbūt jam gyvam esant, jo kūryba per mažai buvo skelbta... Aš laikau, kad galbūt K. Inčiūros literatūrinė ir kultūrinė reikšmė dar ne visai pilnai yra įvertinta ir iškelta. Man atrodo, kad jam priklauso mūsų literatūroje, mūsų kultūroje labai iškili ir labai savita vieta."

Turinys

Biografija

Kazys Inčiūra gimė 1906 m. rugsėjo 25 d. Vidugirių vienkemyje netoli Troškūnų. Tėvai – Petras Inčiūra ir Eleonora Rimavičiūtė-Inčiūrienė. Šeimoje augo dar trys seserys ir trys broliai. Motina buvo puiki dainininkė ir pasakotoja, kuri senatvėje išbandė ir plunksną, o jos sukurtų dainų pluoštelis pateko ir į spaudą. Troškūnų kapinėse, antkapyje, iškalti jos pačios sukurti žodžiai (1953 m.)

Eičiau per girias tūkstanti mylių,

Eičiau per tamsias nakteles,

Ar neužeičiau, ar neprieičiau,

Kur mano jaunos dienelės.


1913-1916 m. mokėsi Vašuokėnų [1] ir Troškūnų [2] pradžios mokyklose, 1916-1925 m. – Panevėžio gimnazijoje. Baigęs gimnaziją K. Inčiūra atsisakė namiškių paramos, įstojo į Kauno Vytauto Didžiojo universiteto Humanitarinių mokslų fakultetą , studijavo lituanistiką, 1925-1930 m. lankė Valstybės teatro vaidybos studijas pas A. Sutkų.

1930 m., baigęs Valstybės teatro Vaidybos mokyklą, pradeda dirbti šiame teatre. 1929-1930 m. K. Inčiūra dirbo ir savaitraščio "Vienybė" redaktoriumi.

1934-1939 m. jis buvo Kauno radiofono diktorius.

Nuo 1939 m. gyveno Vilniuje ir nepaprastai pamilo šį miestą. 1944 m., po 13 metų pertraukos vėl grįžo į teatrą.

Iki 1950 m. K. Inčiūra buvo Lietuvos rašytojų sąjungos narys. Tačiau po Antrojo pasaulinio karo jis buvo kritikuojamas rašytojų plenumuose ir susirinkimuose už tai, kad tarybinėje Lietuvoje nesukūrė nieko naujo.1950 m. pabaigoje buvo pašalintas iš rašytojų organizacijos kaip nutraukusį literatūrinę veiklą, o 1951 m. sausio 6 d. Rašytojų sąjungos valdyba šį nutarimą patvirtino.

1951 m. K. Inčiūra buvo nuteistas 25 metams nelaisvės ir 1951-1956 m. ištremtas į Tavdos lagerį (Sverdlovsko sritis, Rusija).

1956 m., grįžęs į Lietuvą, visas jėgas skyrė literatūriniam darbui. Poetas, dramaturgas nemažai jėgų skyrė poezijos propagavimui. Būdamas puikus skaitovas, aplankė daugybę kaimų, miestelių, mokyklų, miestų.

1967 m. vėl buvo priimtas į Rašytojų sąjungą.

K. Inčiūros poetinis darbas nenutrūko ligi pat mirties - 1974 m. lapkričio 30 d. "Liks liūdnos knygos, nebaigtos liks eilės,,," - rašė jis viename eilėraštyje.

1976 m. iškilmingai paminėtas K. Inčiūros 70-metis, jo tėviškėje, Vidugiriuose, sodyboje, išaugusioje šalia buvusios poeto gimtosios trobos atidengta memorialinė lenta, įrengtas kambarys, kur saugomi K. Inčiūros daiktai, knygos, kuklūs baldai. Ant sienų, kaip ir jo buvusiame bute, kabo gero K. Inčiūros draugo dailininko V. Kosciuškos kūriniai. Šiuo palikimu iki šių dienų rūpinasi poeto brolio dukters Irenos Uzdrienės šeima.
K. Inčiūra ne tik mintimis dažnai grįždavo į savo gimtinę, artimai ir su meile bendravo su savo krašto žmonėmis, negailėdamas atverdavo jiems savo poetinį pasaulį.

Poeto atminimas gyvas jo kūryboje ir kraštiečių širdyse. 1999 m. Troškūnų vidurinei mokyklai [3] buvo suteiktas Kazio Inčiūros vardas, įkurtas muziejus [4].

Ir Vidugiriuose, irTroškūnuose minimos Kazio Inčiūros gimimo ir mirties metinės. [5], [6]. 100-osioms poeto gimimo metinėms Anykščių r. savivaldybės L. ir S. Didžiulių viešoji biblioteka spaudai parengė ir išleido knygą.

Kūryba

Literatūros kritikai teigia, jog K. Inčiūros „poetinis kelias prasidėjo tada, kai lietuvių poezijoje temą davė simbolistai ir keturvėjininkai“ (V. Galinis). Jo kartos poetai - neoromantikai bėgo nuo tikrovės, ieškojo gėrio ir grožio pradų. Ta gėrio šalis jaunam poetui Kaziui Inčiūrai buvo tėviškė, šio krašto žmonės, jų šventės ir kasdienybės, tradicijos. ("Tėvelis surūkė tabaką", "Gavėnas", "Ripka" ir kt.)

Ypač brangūs mums tie poeto posmai, kurie atskleidžia mūsų apylinkės vaizdus, šviesiomis emocijomis patraukia gamtos piešiniai. ("Vidugirių eglinėly", Tėvyškės duona", "Viešintų ežere", baladė apie Juostiną).

Jo eilėraščiuose vyrauja idiliški ir džiugūs tonai, šviesios spalvos. Eilėraščių skambūs ir melodingi, tartum girdim aktorių-skaitovą, gerai jaučiantį žodžio melodiją.

K. Inčiūrai nesvetimas buvo ir epiškumas, siekimas paversti eilėraštį poetinių pasakojimu.("Paskutinis monologas", "Misterija""Odė aktoriams"). Todėl neatsitiktinai nuo pat savo kūrybinio darbo pradžios K. Inčiūrą rašė ir sakmes bei padavimus, poetines pasakas.

Poezijos rinkinyje „Prie Kauno marių“ vyrauja sovietinės ideologijos požiūriu parašyti kūriniai.

Apsakymuose daugiausia vaizduojamas teatralų gyvenimas.

Prozai būdingas sentimentalumas, puošnus, egzaltuotas stilius.

Nemaža K. Inčiūros raštų skirta scenai ("Gražina". "Trys talismanai", istorinės tematikos veikalas "Vincas Kudirka"). Ypač poetą traukė liaudies ir heroiniam epui artimos formos bei temos ("Margiris", "Eglė žalčių karalienė", tautosakiniais motyvais gimė "Broliai juodvarniai").

Atkūrus Lietuvos nepriklausomybę išleistuose eilėraščių ciklų kūriniuose apmąstomi sovietinės okupacijos padariniai, laisvės ir vergijos, gyvybės ir mirties temos. Dalis kūrinių liko rankraščiuose.

Bibliografija

Su jaunyste, eilėraščiai, 1928 m.

- Fatima burtininkė, apsakymai, 1929 m.

- Tyliųjų saulėlydžių žemėj, eilėraščiai, 1930 m.

- Ant ežerėlio rymojau, romanas, 1930 m.

- Mylinčios moterys, apsakymai, 1931 m.

- Padavimai, eilėraščiai, 1936 m.

- Obelys žydi, apsakymai, 1937 m.

- Baltieji raiteliai, eilėraščiai, 1938 m.

- Prie Kauno marių, eilėraščiai, 1962 m.

- Stirnų Šaltinis, raštai, Vilnius, 1979 m.

- Gulbės giesmė, raštai, Vilnius, 1981 m.

- Beržai už sodo, raštai, Vilnius, 1985 m.

- Nelaisvės psalmės, eilėraščiai, parašyta 1956 m., išleista 1990 m.

- Motulės sakmės, poema, išleista 1995 m.

- Kūčių kelionė, poema, parašyta 1946 m., išleista 1999 m.

- Akmenys verkia, eilėraščiai, parašyta 1939-1946 m., išleista 1996 m.


Dramos

- Painiava, 1929 m.

- Savanorio duktė, 1929 m.

- Vincas Kudirka, pastatyta 1934 m., 1940 m., išleista 1944 m.

- Gimtoji žemė, pastatyta 1936 m., pavadinimu „Gimtojoj žemėj“ pastatyta 1942 m.

- Tykiai Nemunas teka, 1942 m.

- Margiris, 1946 m.

- Eglė žalčių karalienė, 1964 m., pastatyta 1967 m.

- Broliai juodvarniai, 1968 m.

- Gulbės giesmė, pastatyta 1975 m.

- Žemaitė, pastatyta ir išleista 1964 m.

- Petras Kurmelis, inscenizacija pagal Žemaitės apysaką, su A. Rūku, pastatyta 1945 m.

- Mūšis prie Nemuno, apie Kauno HE statybą, parašyta 1959-1962 m.


Libretai

- Gražina, pastatyta 1933 m., 1949 m., 1968 m., kompozitorius Jurgis Karnavičius

- Trys talismanai, pastatyta ir išleista 1936 m., kompozitorius Antanas Račiūnas

Pilna Kazio Inčiūros kūrybos bibliografija Anykščių rajono savivaldybės L. ir S. Didžiulių viešosios bibliotekos internetinėje svetainėje [7]

Eilėraščiai

Viešintų ežere

Tokios skaidrios pilys

Kyla į dausas -

Plaukiam plaukiam, tylim -

Žvaigždės, tu ir aš.


Sielvartus ir kančią

Rytdiena atneš, -

Šiandien tyliai švenčiam -

Žvaigždės, tu ir aš.


Neramioj šioj žemėj

Kas ramybę ras? -

Tyliai plaukiam ramūs -

Žvaigždės, tu ir aš. (1937)


Išeidamas

Išeidamas nepasiimsiu saulės,

Nė vieno žiedo iš visų žiedų, -

Paliks nepaliestas ir kupinas pasaulis

Linksmybės, lobių, grožio ir aidų.


Nepasiimsiu net ir tavo meilės

(Tai visa, ką laimėjęs čia esmi), -

Liks liūdnos knygos, nebaigtos liks eilės,

Tiktai mana kančia išeis su manimi. (1956)


Jaunajai pamainai

Iš knygų, scenos, iš ekrano

Sutvisko gaivūs spinduliai.

Žibuoklėm žvelgiate žvaliai,

Jauni draugai, bičiuliai mano!


Saulužė bėga tekina.

- Gyventi! - pumpuras sušuko.

Ir kalvos neriasi iš rūko, -

Sveika, jaunoji pamaina! (1958)


Vakaras

Atėjo vakaras. Jo žalzganuosius plaukus

Apkrito žvaigždės, rankoje - delčia.

Kaip man išeit, tavęs ir jo tiek laukus?

Jau per kalvas jisai artėja čia.


Jei būčiau vakaras - ilgiau tau leisčiau žaisti,

Paskui per lieptą žengtumėm sykiu.

Apsaugotų tave žvaigždėta mano skraistė

Nuo negandų ir nesėkmių sunkių.


Pavydžiu vakarui. Jisai palangėj rymos -

Nė šuo nelos, kaimynai bart nedrįs,

Ir liesis iš tamsos į kambarį dvelkimas,

Pakol užges tavasis žiburys. (1959)


NELAISVĖS PSALMĖS

         I. Degu kaip žvakė

Degu kaip žvakė vidury nakties

ir nežinau, o Viešpatie, kada

ateisi tu manęs užpūsti.

Vidur nakties man Tavo veidas švies,

o mano ašarų nuskaidrinta malda

nugins ir mano negales, ir mano priešų rūstį.

Aš - kaip liepsnelė, blaškoma audros, -

bedugnėn virs kalnai, ir vandenys mauros,

jei su manim nebūsi.

Jei būsi, tai akimirka audra nurims,

žingsniuosiu jūra ir kalbėsiu vandenims,

ir kaip balandį prie širdies priglausiu vėjo gūsį.

Tikiu Tavim vidur tamsios nakties:

vidur nakties man Tavo Meilė švies,

vidur nakties viltis ramins ir kvies,

ieškos Tavęs Paties -

aš kaip gėlė, kaip žiedas prie bedugnės atviros.

O neateiki, Viešpatie, ir nenuskinki jos,

kol nebaigta pjūtis, kol vandenys mauros,

kol nesugrįšim savo žemėn.

Kai ligi dugno bus atlyginta skriauda

ir kai užgis melų išdeginta žaizda,

tiktai tada, o Viešpatie, o Tėve, tik tada

ateik užpūsti žvakės. Amen. (1956)

Šaltiniai

Straipsniui panaudoti informaciniai šaltiniai:

1. Inčiūra K. Gulbės giesmė: Dramaturgija / Parengė E. Matuzevičius. - V.: Vaga, 1981.

2. Inčiūra K. Stirnų šaltinis: Poezijos rinktinė / Parengė E. Matuzevičius. - V.: Vaga, 1979.

3. Inčiūra K. Akmenys verkia: eilėraščiai / Kazys Inčiūra. - Vilnius: Vaga, 1996. - 190 p.

4. Poeto, dramaturgo K. Inčiūros 70 - ųjų gimimo metinių minėjimas Vidugiriuose ir Troškūnuose. (Kraštotyros darbas, 1976, Anykščių r. savivaldybės L. ir S. Didžiulių viešoji biblioteka Troškūnų padalinys. Medžiagą surinko Troškūnų m. bibliotekos darbuotojai. Pavardės nenurodytos. Darbo apimtis - 54 lapai.)

4. Poeto, dramaturgo K. Inčiūros 75 - ųjų gimimo metinių minėjimas poeto gimtinėje Vidugiriuose ir Troškūnuose. (Kraštotyros darbas darbas, 1982, Anykščių r. savivaldybės L. ir S. Didžiulių viešoji biblioteka Troškūnų padalinys, darbą parengė ir apipavidalino vyr. bibliotekininkė S. Vareikaitė. Medžiagą padėjo surinkti mokytoja O. Bartulytė, Troškūnų kultūros namų direktorė R. Sadauskaitė ir vyr bibliotekininkė S. Baronaitė. Darbo apimtis – 50 lapų).

5. http://www.anykstenai.lt/

6. http://www.xxiamzius.lt/

7. http://lt.wikipedia.org

8. http://www.anyksciuvb.cjb.net/

Straipsniui naudotos nuotraukos iš:

1. 1. Inčiūra K. Gulbės giesmė: Dramaturgija / Parengė E. Matuzevičius. - V.: Vaga, 1981.

2. Poeto, dramaturgo K. Inčiūros 70 - ųjų gimimo metinių minėjimas Vidugiriuose ir Troškūnuose. (Kraštotyros darbas, 1976, Anykščių r. savivaldybės L. ir S. Didžiulių viešoji biblioteka Troškūnų padalinys)

3. Poeto, dramaturgo K. Inčiūros 75 - ųjų gimimo metinių minėjimas poeto gimtinėje Vidugiriuose ir Troškūnuose. (Kraštotyros darbas darbas, 1982, Anykščių r. savivaldybės L. ir S. Didžiulių viešoji biblioteka Troškūnų padalinys).

4. Knygos viršelis

Prisiminimai apie Kazį Inčiūrą / sudarė Audronė Berezauskienė. - Utena: Utenos spaustuvė, 2006.- 164 p.: iliustr. - Tiražas 300 egz.