Kazys Zupka Kecioris

Iš „Graži tu mano“.

Susijusios žemėlapio žymos:

Įvertink straipsnį



Įvertinimas: 5 / 5 (79 balsai)

Kazys Zupka - Kecioris


Kazys Zupka - Kecioris


Pirmoje eilėje (iš kairės): Mykolas Ginkevičius, Stasius Būdavas, antroje eilėje – Klemensas Dulkė, Alė Sidabraitė, Vytautas Sirijos Gira, Kazys Zupka


Išeini į pievą – visos gėlė žydi. Kam gi pasakysi kaip gyvent gražu. Žemė – tavo kraujas, žemė – tavo meilė Ir dėl jos galėtų visa kita žūt.


Sodyboje prie Vadoklių, Panevėžio rajone, stovi aukštas koplytstulpis su užrašu: "70. Mokytojui. Mokiniai". Dabar šis koplytstulpis įtrauktas į kultūros paminklų sąrašą. Poetas gimė 1911 metais sausio 13 dieną (kitais duomenimis poetas gimęs 1910 m. gruodžio 31 dieną) Zatūniškio kaime Vadoklių valščiuje (Panevėžio r.). Jis augo gausioje ir pasiturinčių ir darbščių ūkininkų šeimoje.


Tėviškėje būsimas poetas išmoko dirbti žemės ūkio darbus, bitininkauti. Mokėsi Vadoklių pradžios mokykloje, Raguvos ir Ramygalos progimnazijose, Panevėžio gimnazijoje. Joje mokydamasis, pradėjo siuntinėti eilėraščius į moksleivių žurnalų redakcijas. Į Kauno kunigų seminariją įstojo 1927 metais. Tada jai vadovavo prelatas Jonas Mačiulis-Maironis.


Kol seminarijai vadovavo Maironis, viskas buvo gerai. Bet poetas mirė, o nauja vadovybė ne taip palankiai vertino klierikų literatūrinius bandymus. Pasklido kalbos, kad K. Zupka ir M. Linkevičius nebus įšventinti į kunigus. Abu klierikai nuėjo pasitarti pas Juozą Tumą-Vaižgantą. Žilagalvis dvasininkas, lietuvių literatūros patriarchas paguodė, kad ne visiems Dievo skirta tapti kunigu, ir patarė palikti seminariją. 1931–36 studijavo germanistiką VDU. 1935–38 redagavo žurnalus Ateitis, Kariūnas. Po karo Kauno žemės ūkio technikumo dėstytojas.


Išėjo trys jo poezijos knygelės: "Žuvėdros bangose" (1931 m.), "Balsas žemei" (1935 m.) ir "Mergaitė su žibuoklėm" (1938 m.). 1933 metais "Sakalas" išleido eilėraščių knygą "Septyni". Joje, be K. Zupkos, buvo išspausdinta liberaliajam katalikiškos krypties literatų sparnui atstovaujančių autorių - Stasiaus Būdavo, Klemenso Dulkės, Mykolo Linkevičiaus, Alės Sidabraitės, Vytauto Sirijos Giros ir Stepono Zobarsko - eilėraščiai.


Zupka daug rašė to meto periodikai. Šviesius, lyrinius jo eilėraščius mėgo to meto jaunimas. Jie dažnai būdavo deklamuojami kaimų mokyklose, parapijų salėse, jaunimo vakarėliuose. Į vakarus, rengiamus įvairiuose Lietuvos kampeliuose, K. Zupka dažniausiai važiuodavo su B.Brazdžioniu, S.Būdavu ir M. Linkevičiumi.


Zupkos poezijai būdinga neoromantizmo stilistika, graudoku tonu apdainuojamas gimtojo kaimo grožis. Adoracija ir melancholija reiškiama vienodos ritmikos, refreniškai atsikartojančių žodžių, simetriškos grafikos ketureiliais, kuriems stigo individualios stilistikos. Kai rusai Lietuvą okupavo antrąkart, K. Zupka pasitraukė iš literatūrinio gyvenimo, džiuaugėsi, jog išvengė tremties į Sibirą. Du jo broliai pateko pas ,,baltaisiais meškas”, o jaunesnysis Pranas, vienas iš Lietuvos partizanų vadų, 1946 – aisiais okupantų ir stribų apsaupty žuvo Taujėnų miške netoli Ukmergės.


Kompozitoriui Antanui Račiūnui paprašius, K.Zupka parašė kantatos "Suvienytai Lietuvai" žodžius. Transliuojant šį kūrinį per radiją, pavadinimas buvo pakeistas - "Kantata Tarybų Lietuvai". Neatsiklausus autoriaus, ji užbaigta žodžiais: "Stalinui šlovė!" K.Zupka iki mirties buvo įsitikinęs, kad tuos žodžius parašė Petras Cvirka... Šlovinti Stalino K.Zupka neturėjo už ką. Sibiro jis išvengė tik todėl, kad geri žmonės jį perspėjo apie gresiantį išvežimą. Poeto jaunesnis brolis Pranas buvo partizanas, vadovavo Vadoklių "miško brolių" būriui. Jam paprašius, K.Zupka parašė "Partizanų maršą", kurį dainuodavo Panevėžio ir Ukmergės apskričių partizanai. Pranas žuvo 1946 metais Taujėnų miške, kaudamasis su SSSR kariniu daliniu. "Maršo" tekstas pirmą kartą išspausdintas 1996 metais Kauno leidyklos "Atmintis" išleistame lankstinuke.


Po incidento su "Kantata" K.Zupka savo kūrinių redakcijoms nebesiuntė. Tik "Valstiečių laikraščiui" retsykiais ką nors parašydavo apie bitininkavimą. Iki mirties jis išsaugojo Vinco Mykolaičio-Putino pasirašytą Lietuvos rašytojų draugijos nario bilietą. Ką parašydavo - dėdavo į stalčių.


Gyveno Kaune K. Zupka, susilpnėjus sveikatai. "Atminties" leidykla išleido Roberto Keturakio parengtą dvylikos 1946 m. poeto parašytų eilėraščių rinkinėlį "Derliaus varpos". Apie jo gyvenimą ir kūrybą papasakojo miesto laikraštis "Kauno diena" ir rajoninis "Tėviškės žinios". O rašytojos Marijos Macijauskienės publicistikos knygoje "Lyg visa Lietuva" yra apybraiža "Meilės poetas ir Gamtos dievaitis", skirta K.Zupkai. Vytauto Didžiojo universiteto studentė J.Akstinaitė apgynė diplominį darbą "Kazys Zupka - meilės poetas".


K. Zupka mirė Kaune 1999 birželio 18 dieną ir palaidotas jis Vadoklių kapinėse (Panevėžio rajone Vadoklių seniūnijoje). Archyvą, kuriame yra ir paskutiniaisiais gyvenimo metais parašytų, niekur nespausdintų eilėraščių, saugo jo sūnus Faustas, dėstantis Kauno kolegijoje. Šis archyvas laukia tyrinėtojų. Juk K. Zupka negali nugrimzti į užmarštį. O geriausias jo atminimo įamžinimas - išleista jo kūrybos rinktinė.


Naudota literatūra iš spaudos:

,,Dienovidis” 1996 m.

,,XXI amžius” 1996 m. Lapkričio mėn.

,,Kauno diena” 1999 m. Nr. 142

,,Tėvynė” 1999 m. Nr.54

,,Tėviškės žinios” 1996 m. Gruodžio mėn


Parengė J. Burokienė