Kiek kainuoja partija?

Iš „Graži tu mano“.

Susijusios žemėlapio žymos:

Įvertink straipsnį



Įvertinimas: 4,7 / 5 (1 130 balsai)

Jonas Šimonėlis


Kalbėdamas su kokiu partijos veikėju, neretai išgirsti gilų atodūsį; šitiek dirbame, viskas ant mūsų pečių, o atlyginimai elgetiški. Tikrai, mūsų mylimą partiją jau nuo 1940-ųjų metų užgriuvo sunki našta: šitiek žmonių reikėjo ištremti (viską reikėjo padaryti slaptai, skubiai, nedarbo laiku ir be didelio triukšmo), reikėjo suorganizuot masines tarpusavio pjautynes (vadintas „klasių kova“), reikėjo suvaryti į kolūkius, dabar dvarais vadinamus… Ir viską reikėjo padaryti mažomis jėgomis, be priekaištų, visur viršijant planus…

Ir dirbo partija vardan šviesaus komunistinio rytojaus nesavanaudiškai, nors partijos planai - liaudies planai. Dirbom, dirbom ir, pro uždangos plyšį pažvelgę pamatėm, kad kai kur žmonės per dieną uždirba tiek, kiek mes per mėnesį… Ogi ,rodos, vadovavo partija, kuri neturi kitų tikslų – tik siekti liaudies gerovės.

Sako , kad darbas priklauso nuo atlyginimo. Galgi partija yra ta Pelenė, kuriai muilui pinigo stinga…

LKP Utenos rajono komitete darbuojasi maždaug 25 įvairaus rango darbuotojai. Tai rajono komunistų partijos avangardas. Per 1988 metus šitas avangardas išleido 186,455 rublius ir 19 kapeikų. Atlyginimams išmokėta 139,591 rb., ryšiams (gal daugiausia telefoniniams pokalbiams) 2155 rb., naftos produktams – 3500 rb., visuomeniniam maitinimui (vaišėms) – 767 rb., buitinėms paslaugoms – 207 rb. Pravesta šiek tiek pinigų dar knygynui, universalinei parduotuvei ir kt. Kiek kainavo trijų aukštų partijos komiteto pastatas su baldais ir kita įranga – nesužinojom, bet kokį milijoną tai kainavo.

Kainuoja butai (partijos komiteto darbuotojai iš savo kuklaus atlyginimo kooperatinių butų nesistato, o butų eilėse ilgai nestovi), kainuoja gydymas (kai kas naudojasi ir spec. ligoninėmis), poilsio namai, kurortai…

Kadaise, sako, komunistai pirmieji eidavo į ataką, dabar pirmieji pro užpakalines universalinės duris… Negi vadovaujantis darbuotojas vaikščios kaip ubagas!

Sudėjus žinomas ir tik nujaučiamas išlaidas, LKP Utenos rajono komitetas suvalgo ir suvirškina apie 300 tūkstančių rubliukų. Betgi komitetas – tik pusė išlaidų, nes rajone yra 21 kolūkis ir tarybinis ūkis, kur liaudies labui pasiaukojamai dirba tiek pat etatinių partinių organizacijų sekretorių. Tokių sekretorių yra visose stambesnėse įmonėse, o kur oficialiai apmokamų nėra – jie apiforminti elektrikais, meistrais, technologais ar kitais specialistais, kad gautų padorų atlyginimą. O partijos sekretoriai vertinami labiau kaip direktoriai ar kiti vadovai. Partinės organizacijos sekretorius net telefonų knygelėse rašomas visur pirmuoju numeriu. Pridėkime šitiems veikėjams dar po 300 tūkstantėlių ir pamatysime, kad rajono partijos aparato išlaikymui reikia kokių 600 tūkstančių.

Iš kur imami tie tūkstančiai? Pirmas šaltinis – nario mokestis. Rajone yra apie 4,5 tūkstančio komunistų, nemaža jų – pensininkų. Jeigu vidutiniškai iš partijos nario kas mėnesį būtų surenkama po 3 - 3,5 rublio, tai per metus rajono komitetas nesurinktų nė 200 tūkstančių rublių. Tokiu būdu rajono partijos aparato išlaikymui reiktų iš biudžeto kasmet pridėti po 400 tūkstančių rublių. Keturi šimtai tūkstančių rublių Utenai – jau pinigas! O kiek darbuotojų dejuoja, kad algos mažos. Ar ne geriau būtų tuos pinigėlius paskirti pensininkams, kurie, praradę sveikatą, negauna nė 50 rublių. Kadangi šiais laikais liaudies planai – partijos planai, gal avangardinė partija susiprastų…

Tai rajono reikalai. Bet panaši padėtis, matyt, ir respublikoje.

Č. Juršėnas per vieną spaudos konferenciją užklaustas, ar nereikėtų nario mokestį palikti pirminėms organizacijoms, pasakė: 30 procentų partijos įnašų prilygsta 0,5 milijono rublių. Taigi, vienos partijos narių metinės įmokos sudarytų beveik 17 milijonų.

Kadangi nario mokestis tenkina tik trečdalį partinių organų poreikių, be to, prie KP CK irgi didžiulis aparatas, aukštoji partinė mokykla, institutas ir kitos institucijos, tai partijos funkcionavimui reikia ne mažiau kaip 60 milijonų rublių. Ar tai maža Lietuvos mastu.? Kiek milijonų pareikalauja partijos aparatas Sąjungos mąstu? O ar negalėtų partijos aparatas tenkintis lėšomis, surinktomis iš nario mokesčio? Juk liaudies planai – partijos planai.

Aukštaitis, 1989, gegužė