Knyga ar fotografija, kas arčiau širdies...

Iš „Graži tu mano“.

Susijusios žemėlapio žymos:

Įvertink straipsnį



Įvertinimas: 5 / 5 (111 balsai)
 Pokalbis su Anykščių Teresės Mikeliūnaitės kraštotyros draugijos nariu Tautviliu Uža



Anykščių Teresės Mikeliūnaitės kraštotyros draugijoje beveik šešios dešimtys narių. Kalbiname tuos anykštėnus, kurie gyvena ne Anykščiuose, tačiau aktyviai dalyvauja anykštėnų kraštotyrininkų draugijos veikloje.


Gerbiamas Tautvili, esate Anykščių Teresės Mikeliūnaitės kraštotyros draugijos narys. Ką Jums reiškia ši narystė?


Pirmiausia, aš labai didžiuojuosi, kad esu šios draugijos narys ir džiaugiuosi, kad nors maža dalimi galiu prisidėti prie jos veiklos. Draugijoje apie 60 kraštotyrininkų, kurie stengiasi savo kraštotyros darbais pateisinti šios draugijos garbingą vardą. Teresė Mikeliūnaitė buvo Lietuvos kraštotyrininkų draugijos Anykščių skyriaus įsteigėja, puiki pedagogė, kultūros organizatorė ir ne tik... Ji nudirbusi daugybę darbų, savo veikla įminusi gilų pėdsaką į Anykščių krašto kultūros istoriją. Man labai miela, kad Anykščių kraštotyrininkų draugija pavadinta jos vardu.


Esate Viešintų Garbės pilietis. Už ištikimybę savo kraštui ir darbus, kurie yra svarbūs ne tik Anykščiams, bet ir visai Lietuvai, esate apdovanotas Lietuvos Respublikos Seimo padėkomis, Jums įteikta ne viena Lietuvos kraštotyros draugijos pirmininko Liberto Klimkos padėka, už savanorišką kultūros sklaidą Lietuvoje esate apdovanotas Lietuvos Respublikos Seimo įsteigto Gabrielės Petkevičaitės-Bitės atminimo medaliu „Tarnaukite Lietuvai“, o už nuopelnus Anykščių krašto kultūrai Jums buvo įteikta Anykščių Teresės Mikeliūnaitės kultūros premija. Kuris apdovanojimas Jums yra svarbiausias?


Kai žmogus kažką naudinga nuveiki, įmini pėdsaką į gimtojo krašto istoriją, už atliktus darbus būni įvertintas, nesvarbu, kokiais apdovanojimais, visi jie pamalonina širdį ir įpareigoja tęsti pradėtą veiklą. O jei įvertinimas ne tik rajono, regiono bet ir respublikinio lygio, tai visai smagu.

Esate nepailstantis savo gimtojo Viešintų krašto kultūros tradicijų puoselėtojas ir visą savo laiką skiriate gimtojo krašto – Viešintų miestelio (Anykščių r. ) ir jo apylinkių populiarinimui. Išleidote savo lėšomis šešias kraštotyros knygas. Kas Jus paskatino tai daryti?

Tėtis ir mama buvo kaimo žmonės. Mane visada džiugino Lietuvos kaimo grožis. Laisvu laiku tėveliams padėdavau buities ir žemės ūkio darbus nudirbti. Gal už tai Viešintų kraštas toks mielas, kad čia lankyta mokykla, čia prabėgo gražiausi vaikystės metai. Tikriausiai meilė gimtajam kraštui ir paskatino leisti knygas apie Viešintas.


Studijavote inžineriją Lietuvos žemės ūkio akademijoje. Taigi, kaip suprantu, kad ne pasirinkta profesija, o tikriausiai iš prigimties potraukis į grožį, į meną, į savo krašto praeities tyrinėjimą, paskatino Jus kraštotyros veiklai. Kokia tai buvo šios veiklos pradžia?


Brolis Vidmantas (vyresnis už mane trejais metais) studijavo Kaune. Nusipirkęs fotoaparatą „Smena“, ėmė fotografuoti. Aš, būdamas 16 metų, susižavėjau tuo. Ačiū jam. Perskaitęs knygą „25 fotografijos pamokos“, nusipirkau fotoaparatą „Zorkij“ ir ėmiau fotografuoti. Fotografuodavau mokslo draugus, gimines, miesto švenčių renginius, ekskursijų akimirkas, gamtos gražius vaizdus. Pats dariau ir nuotraukas, kurios tada tebuvo tik juodai-baltos. Gyvendamas ir dirbdamas Panevėžyje, rašydavau į periodinį leidinį „Panevėžio tiesa“ apie savo darbovietės geriausius darbuotojus, straipsnius papildydavau savo paties darytomis kolegų nuotraukomis.

Gyvendamas Panevėžyje nuolat lankotės Anykščių krašte, dalyvaujate čia

vykstančiuose kultūros ir bendruomenių renginiuose. Kokie renginiai Jus labiausiai domina, ar susiję su knyga, ar su fotografija? Kas yra Jums arčiau širdies?


Pirmiausia, esu nuolatinis lankytojas kraštotyrininkų sambūrių, kurie nuo 2012 metų vyksta Anykščių viešojoje bibliotekoje kiekvieną pavasarį ir rudenį. Esu šio renginio foto metraštininkas, bandau užfiksuoti viską, kas man atrodo svarbu.

Dažnai atvykstu į kitų autorių knygų pristatymus, meno parodų atidarymus. Dalyvauju beveik visuose Viešintų miestelio renginiuose. Ir viską fiksuoju fotoaparatu. Esu pirmas fotografas, nufotografavęs Povilo Jurkšto muziejaus eksponatus. Padariau beveik 90 nuotraukų, o kai kurias eksponavau Anykščių bibliotekoje organizuotoje parodoje, kai man buvo įteikta Anykščių Teresės Mikeliūnaitės kultūros premija.

Sunku net pasakyti, kas arčiau – fotografija ar knyga. Man abu dalykai yra prie širdies.

Dažnas svečias esate Anykščių L. ir S. Didžiulių viešosios bibliotekos Krašto dokumentų ir kraštotyros skyriuje, ieškote informacijos, konsultacijų knygų leidybos klausimais. Ar visada sulaukiate pagalbos, ar gaunate tai, ko ieškote?
Tikrai sulaukiu. Nesu profesionalas knygų leidėjas, todėl visada į pagalbą man ateina Viešosios bibliotekos darbuotojos. Ačiū joms.


Leidžiate knygas savo lėšomis. Ar nebandėte ieškoti rėmėjų?


Nebandžiau. Atkūrus Lietuvoje Nepriklausomybę, gavęs šiek tiek pinigų už tėvelių parduotą žemę, nusprendžiau pinigus panaudoti ne naujesnei mašinai įsigyti, o kilnesniam tikslui –knygų leidimui. Tai man suteikia didesnio malonumo ir taip įprasminu savo kraštotyrinę veiklą.


Su savo knygų ir fotografijų parodomis aplankėte beveik visas Anykščių rajono bibliotekas. Kuri biblioteka paliko geriausią įspūdį? Kokių atsiliepimų sulaukėte iš parodų lankytojų?


Visose su fotografijų paroda aplankytose bibliotekose mano darbai buvo gerai įvertinti, atsiliepimų knygoje lankytojai įrašė daug šiltų komentarų. Iš visų aplankytų bibliotekų geriausią įspūdį paliko Traupio, Viešintų ir Ažuožerių bibliotekos. Pirmą vietą skirčiau Traupio bibliotekininkei Ramūnei Musteikienei už aktyvią veiklą ir renginių įvairovę. Pilna energijos ir mokanti suburti bibliotekoje žmones yra Ąžuožerių bibliotekos bibliotekininkė Daiva Agafanovienė-Varabliauskienė. Labai vertinu tai, ką daro mano mielųjų Viešintų bibliotekininkė Jolanta Mameniškienė. Ji ir kraštotyrininkų ekspedicijose dalyvauja su jaunimu, organizuoja įvairius renginius, padeda visiems apsilankiusiems, ir vaikučiams, ir senjorams, ir dar veda renginius Povilo Jurkšto muziejuje. Šiuo metu jos dėka, mano fotografijų paroda eksponuojama Viešintų bibliotekoje.


Kokie planai ateičiai?


Viešintų kraštą garsina ir kraštotyrininko Povilo Jurkšto muziejus. Atskirų straipsnių apie Viešintų miestelio Poviliuką (taip jį vadina miestelio žmonės) bei apie jo surinktų eksponatų muziejų parašyta yra, tačiau knygos išleistos nėra.... Kas žino? Gal kažką sumąstysiu? Noriu ir ateityje būti naudingas savo kraštui, pateisinti man skirtus apdovanojimus.


Kalbino Linas BITVINSKAS