Kraštotyrininko, fotomenininko Tautvilio Užos asmeninė biblioteka

Iš „Graži tu mano“.

Įvertink straipsnį

Įvertinimas: 5 / 5 (99 balsai)

Tautvilis UŽA, 2013 (Nuotr. Violetos Matelienės)

Sakoma, kad knyga yra geriausia dovana. Dažnai knygas žmonės dovanoja vieni kitiems: autoriai skaitytojams, mokytojai mokiniams, draugai draugams, šeimos nariai vieni kitiems, bendradarbiai kolegoms, kaimynai kaimynams ir t.t. Kiekvieno žmogaus gyvenime knyga palieka savo žymę. Ta žymė ryškesnė, jei žmogus ne tik myli knygą, saugo ją, gerbia, bet suranda galimybę ją sukurti ir išleisti.

Kraštotyrininkas Tautvilis Uža savo gimtajam kraštui įamžinti sudarė ir išleido net tris knygas, paaukodamas tam savo asmenines lėšas. Jis yra kraštotyros leidinių apie Viešintų kraštą ir jo žmones sudarytojas, renka kraštotyros medžiagą apie gimtąjį Viešintų kraštą, fotografuoja įvairius renginius, aktyviai dalyvauja Viešintų bendruomenės veikloje – yra jos narys. Kartu su Viešintų miestelio biblioteka, Moterų klubu Tautvilis organizuoja įvairias šventes, renginius, viską fiksuoja fotoaparatu ir įamžina nuotraukose.

Fotomenininkas domisi ne tik fotografija, jo namuose sukaupta nemaža knygų kolekcija. Jų yra daugiau nei 800 fiz. vnt.

Tautvilio biblioteka išsiskiria iš kitų namų bibliotekų enciklopedijų, žinynų, albumų, mokslo literatūros gausa. Retai pasitaiko, kad namų bibliotekoje būtų sukaupta tiek daug įvairių enciklopedijų. Kraštotyrininko bibliotekoje kelios dešimtys enciklopedijų ir žinynų. Pradedant 1966 m. „Mažąja lietuviškaja tarybine enciklopedija“ ir iki naujausių 2011 m., 2012 m. išleistų storiausių informacinių leidinių. Tai rodo, kad bibliotekos savininkas neleidžia tuščiai laiko, siekia žinių, tobulėjimo, negaili pinigėlių brangioms knygoms įsigyti.

Fotomenininkas dalyvaudamas įvairiuose renginiuose, susitikimuose su knygų autoriais, perka knygas arba gauna dovanų su autografais. Autografai ne tik knygos nuosavybės ženklai, juose užkoduota daug informacijos apie įrašo autorių ir santykių su kitais asmenimis pobūdį (asmeniniai, profesiniai, giminiški, kaimyniški ir pan.), bendravimo kultūrą. Iš dedikacijos, kreipimosi, galima sužinoti apie asmens, kuriam dovanojama knyga, profesiją ar užimamas pareigas.

Štai 2010 m. knygos „Per erškėčius į dilgėles“ autorius Julijonas Kęstutis Malinauskas palieka Tautviliui tokį įrašą:„Žemiečiui, foto menininkui Tautviliui Užai – autorius.
2010 07 29. Kėdainiai “.

Iš įrašo matyti, kad knygos autorius ir T. Uža yra kraštiečiai, nors autografas paliktas Kėdainiuose.

2011 m. J. K. Malinauskas į knygą „Apsvaiginti kedrų sula“ įrašo tokius žodžius:
„Gerb. fotomenininkui, knygos albumo „Viešintiškių pražydinta žemė“ ir knygos „Iš širdies viešintiškiai“ sudarytojui ir leidėjui Tautviliui Užai. Autorius“ /2011 05 17/

Tai tik patvirtina, kad knygos autorius dovanoja knygą kitų knygų autoriui, sudarytojui, leidėjui.

Tokių su įrašais knygų asmeninėje T. Užos bibliotekoje yra nemažai. Daugiausia autografų autoriai yra žymūs Anykščių krašto žmonės. Pavyzdžiui: kraštotyrininkas Raimondas Guobis, fotomeninkas, žurnalistas Jonas Junevičius, kraštotyrininkas ir Tautvilio draugas Algimantas Bekenis, mokslininkas bibliotekininkas Vytautas Rimša, prof. Osvaldas Janonis ir kiti.

Knyga su Raimondo Guobio autografu, 2008 m.

Mokslininko bibliotekininko Vytauto Rimšos autografas, 2012 m.

T. Užos bibliotekoje yra knyga autografuota ne bibliotekos savininkui. Tautviliui ją perdavė mokslo metais nuomoto buto šeimininkė Vanda Aleknavičiūtė, kaip brangiausiam ir artimam žmogui.

Tai 1958 m. Vilniuje išleista knyga „Kolūkietės namų ūkis“, o joje toks įrašas: „Mielai Vandutei Vardo Dienos proga nuo... Panevėžys, 1959.VI. 23 d.“

Tautvilis meilę knygai, tikriausiai, paveldėjo iš tėvelių, kurie taip pat mėgo skaityti, skaitė periodinius leidinius, namų bibliotekoje buvo sukaupę kelias dešimtis knygų. Tai buvo daugiausia mokslinio turinio knygos apie žemdirbystę, gyvulininkystę, sodininkystę, įvairūs kalendoriai, ūkininkų patarimų knygos.

Kraštotyrininkas išsaugojo iš tėvelių bibliotekos 1930 m. „Ūkininko patarėjo kalendorių“. Tai yra vienas seniausių T. Užos bibliotekos leidinių.

Kadangi Tautvilis yra ir bitininkas, jo bibliotekoje tarp seniausių leidinių puikuojasi ir prof. dr. Jono Krikščiūno 1947 m. išleista, 579 puslapių knyga „Bitininkystė“. Tai dovana T. Užos šeimai nuo agronomo-kaimo bitininko Petro Bagdžiūno.

Knygų mylėtojas T. Uža gali pasigirti savo bibliotekoje saugomais labai dideliais savo apimtimi ir formatu leidiniais. Namų bibliotekoje net 1342 puslapių apimties, 2005 m. išleistas „Visuotinis enciklopedinis žodynas“. Taip pat 1280 puslapių apimties „Enciklopedija. Lietuva. T. 1.“

Savo formatu (265x365 mm) didžiausia yra leidyklos „Alma littera“ išleista knyga „Pradingę miestai“.

Labai džiugu, kad bibliotekos savininkas yra sudaręs net vertingiausių knygų sąrašą.

 Pridedame pirmą sąrašo lapą. (Yra 4 lapai)

Kraštotyrininko namų bibliotekoje ne tik knygos – gausus nuotraukų archyvas, įvairūs rankraščiai, laiškai, sveikinimai, apdovanojimai ir kiti dokumentai. Savininkas juos saugo ir brangina. Jis – tikras kraštotyrininkas.

Iš dešinės: Tautvilis, tėvelis Petras, mama Emilija ir brolis Vidmantas, 1963 m. (Nuotr. iš T. Užos asmeninio albumo)

Iš kairės: Tautvilis su klasės draugu Evaldu Baltušiu, 1959 m. (Nuotr. iš asmeninio albumo)

Nuotrauka savininkui brangi, nes toje nuotraukoje jis yra su mokykline uniforma.

Kraštotyrininkas brangina jam skirtus sveikinimus, atvirukus. Visus juos saugo savo namų archyve.

„Meilė knygoms – tai meilė išminčiai. O meilė išminčiai graikiškai vadinama filosofija. Jos vertės negali suvokti joks protas, nes teisingai ji laikoma visų gėrybių motina. Yra įrodyta , kad dvasingai sielai, kurioje dvasia , būdama meile, gimdo meilę, knygos vertesnės už bet kokius turtus ir prabangą“. (Iš knygos „Philobiblon“)

Parengė Audronė BEREZAUSKIENĖ

Kraštotyros ir leidybos skyriaus vedėja

Anykščių L. ir S. Didžiulių viešoji biblioteka