Kudirkos paminklas

Iš „Graži tu mano“.

Susijusios žemėlapio žymos:

Įvertink straipsnį



Įvertinimas: 4,6 / 5 (53 balsai)


1998 m. gruodžio 16 d. iš Vilniaus menininkų dirbtuvių V. Kudirkos biustas buvo atgabentas į Vilkaviškį ir iki vakaro sumontuotas. Triūsė statybininkai. Savo kūriniui paskutines ,,kosmetines“ korekcijas atliko ir rūpinosi, kad viskas iki galo būtų padaryta kaip reikiant, jį atlydėjęs skulptorius Antanas Žukauskas. Vienas pirmųjų pasikalbėti su kūrėju ir pasidžiaugti įkūnyta idėja atėjo rajono meras Jonas Mačys. Minint Vinco Kudirkos 140-ąsias gimimo metines skverelyje netoli savivaldybės 1998 12 18 atidengtas tautos atgimimo žadintojo paminklinis biustas. Į iškilmes atvyko Seimo pirmininkas Vytautas Landsbergis. Kartu su rajono meru J. Mačiu atidengęs paminklą pastebėjo, jog teisingai yra sakoma, kad geriausia pasaulyje konstitucija yra dešimt Dievo įsakymų, bet ,,Tautiška giesmė“ yra kaip dešimt V. Kudirkos Įsakymų Lietuvai. Todėl, kad joje kalbama apie motiną Tėvynę ir jos vaikus, apie tai, kad turime gyventi remdamiesi dorybės dėsniais, dirbti žmonių naudai. Ir kai galėsime nors dalį jų įgyvendinti, Lietuva taps šviesi, graži. Profesorius pasidžiaugė, kad V. Kudirką pirmiausia pamini tas kraštas, kuriame jis gyveno ir veikė. Iš čia jis kaip negęstantis žiburys, tamsią carizmo priespaudos naktį švietė visai Lietuvai. Ta šviesa, kurią jis paskleidė tada, liko kaip švytėjimas virš Lietuvos. Prieš šventindamas paminklą prelatas V. Gustaitis pastebėjo , jog V. Kudirka buvo lietuvis, kuriam nepatiko ir kritišku žodžiu pliekė sulenkėjusius dvasininkus bei dvarininkus. Kalbėjo, kad šventindamas paminklą, laimina ir visus, kurių rankos jį sukūrė bei pastatė, visus, kurie vardan Lietuvos dirba ir gyvena. Žodį taręs apskrities viršininkas padėkojo Savivaldybės vadovams, kurie rado ryžto, jėgų ir lėšų įamžinti V. Kudirkos atminimą. Miesto seniūnas A. Birgiolas sakė, kad V. Kudirkos idėjos, kaip reikia mylėti tėvynę ir gerbti žmogų , gyvos ir šiandien, o kad paminklas iškilo Vilkaviškyje – miestui didelė garbė. Skulptorius A. Žukauskas padėkojo Savivaldybės vadovams ir statybininkams už realizuotą projektą. Pridūrė, jog ne šiaip sau nuspręsta plokštėje įrašyti himno žodžius. Juk dabar Lietuvos miestai perpildyti visokios reklamos, o ,,mes turime ir gražius žodžius, 100 metų nepasenusius, gal dažniau juos perskaitę susimąstysime, kokie jie prasmingi“. Kultūros rūmų scenoje skulptorius buvo pagerbtas tautine juosta ir gėlėmis. Rajono meras Savivaldybės padėkos raštus įteikė ,,Vilkastos“ statybininkams. Pranešimą apie V. Kudirką padaręs Švietimo skyriaus vedėjas A. Serneckas pabaigoje palinkėjo, kad būtų reikšmingiau, jei paminklą V. Kudirkai pastatytume ir puoselėtume savo širdyse. Žodį tarė V. Kudirkos brolio Motiejaus anūkė Z. Ruočkuvienė, meras J. Mačys, V. Kudirkos jubiliejinių renginių respublikinės komisijos narys A. Vaičiūnas.


Naudota literatūra Semaška A. Po Lietuvą. – V.: ,,Algimantas“, ,,Tėviškės trauka“. – 2002 – p. 629. Vincas Kudirka – Vilkaviškyje //Santaka. – 1998, gruodžio 19 p. 1. Nenėnienė B. ,,Kaip švytėjimas virš Lietuvos...“ / Birutė Nenėnienė // Santaka. – 1998, gruodžio 22, p. 1.