Kurtuvėnai

Iš „Graži tu mano“.

Susijusios žemėlapio žymos:

Įvertink straipsnį



Įvertinimas: 4,4 / 5 (36 balsai)
Žemaitijos istorija

Įvertink straipsnį



Įvertinimas: 4,4 / 5 (36 balsai)
Kurtuvėnai Rašytinuose šaltiniuose Kurtuvėnai minimi nuo XIII a. Žinoma, kad čia 1495 m. buvo pastatyta medinė bažnyčia. 1498 Kurtuvėnų savininkas Mikalojus Jaugelavičius (Jawgielowicz) dovanojo Kurtuvėnų bažnyčiai kaimą su 6 gyventojais . Manoma, kad jis Kurtuvėnuose turėjo dvarą. Dvarai Lietuvoje susiformavo kaip tik XVa. II pusėje. Kurtuvėnų dvarą galima priskirti prie seniausiųjų dvarų Lietuvoje. Šis Žemaitijos miestelis , įsikūręs Ventos ir Dubysos upių takoskyroje tarp kalvų, miškų ir vandens telkinių istoriniuose šaltiniuose žinomas jau XVI a. Istorijoje gausu Kurtuvėnų dvarą valdžiusių savininkų pavardžių. Su Kurtuvėnais susiję nemažai didikų giminių. Ilgą laiką Kurtuvėnai priklausė Nagurskių giminei. Paskutiniai Kurtuvėnų dvarininkai buvo lietuvių tautinį sąjūdį palaikę grafai Pliateriai. 1862 metais Kurtuvėnų dvarą nupirkus grafui Henrikui Pliateriui Kurtuvėnai tapo kultūros centru. 1902-1903 m. čia gyveno Povilas Višinskis, kuris mokė grafo Pliaterio vaikus . Pas P.Višinskį lankydavosi J.Biliūnas, Žemaitė, Marija Pečkauskaitė –Šatrijos Ragana. J.Biliūnas grožėjosi Kurtuvėnų miškais, kloniais, žilos senovės ąžuolu, po kuriuo, kaip pasakojama, jis kalbėdavosi su P. Višinskiu. Šito ąžuolo drevėje spaudos draudimo laikais buvo slepiama spauda. Kurtuvėnai buvo svarbus knygų platinimo ir knygnešių veiklos centras . Išliko tik senesnių žmonių pasakojimai, kad prie įvažiavimo į Kurtuvėnus , ant kalnelio stovėjo senas ąžuolas. Jis buvęs toks storas, kad apkabinti galėjo tik keliese. Ąžuole buvo drevė. Čia knygnešiai atnešdavo , palikdavo, ar pasiimdavo knygas. Taip buvo pasikeičiama knygomis. Dabar šio ąžuolo nebėra. Yra žinoma, kad slėptuvių būta ir Girnikų kalne. Knygų pristatymu pasirūpindavo knygnešys Jurgis Bielinis. Nebijodami žandarų grasinimų, knygas Kurtuvėnuose platino knygnešiai : Ona Butkaitė, Vitkauskis, Meškauskis, Gedgaudas, kun. Tuskevičius, Jonas Butkus. Knygas jiems pristatydavo Povilas Višinskis. Kurtuvėniškiai gerbė ir mylėjo P.Višinskį. Mylėjo už jo paprastumą, nuoširdų žodį, už lietuvišką laikraštį ar knygą, už parašytą laišką, ar gerą patarimą. P.Višinskio ir kitų Lietuvos švietėjų atminimui 1976 metais Kurtuvėnuose prie mokyklos pastatyta medžio skulptūra su žodžiais „Kilk ir kelk“ (autorius skulptorius V. Lukošaitis). Kiekvienais metais, minint knygnešio dieną ,prisimenami šviesuolių vardai. Kiekvieną rugsėjo 1-ąją mokyklos bendruomenė pakviečia mokinius prie šio paminklo įsiamžinti, įsijausti į šių žodžių prasmę. Šviesuolio Povilo Višinskio vardu pavadinta pagrindinė Kurtuvėnų miestelio gatvė.



Šaltiniai: 1) St. Butkus „Kai kurie Kurtuvėnų apylinkės knygnešiai“ Varpai: Lit. visuom. almanachas – V,: Periodika, 1990 ;

2) J. Čepulytė  „Kurtuvėnai saugo P.Višinskio atminimą“ Leninietis , Šiauliai, 1975-05-28 ;

3) V. Lopeta „Kurtuvėnų Pliaterio dvaras“ -(pasakojo P.Koskus) Kraštotyrinių informacijų archyvas 4) L. Ščegauskaitė „Kurtuvėnai : žmonės ir paminklai“ (diplominis darbas) 1997;




                                                             Irena Pluščiauskienė