LIETUVOS SĄJŪDIS MARIJAMPOLĖJE

Iš „Graži tu mano“.

Susijusios žemėlapio žymos:

Svarbiųjų įvykių datos

1988 m. liepos 13-tą dieną – pirmasis Sąjūdžio mitingas Marijampolėje, vykęs Rygiškių Jono gimnazijos (tada – Jono Jablonskio vidurinės mokyklos) stadione.

1988 m. spalio 30 dieną ant Marijampolės (tada – Kapsuko) pašto pastato iškelta Lietuvos tautinė valstybinė trispalvė vėliava.

1988 m. lapkričio 28 dieną pradėtas leisti Sąjūdžio laikraštis “Varpo aidas”, kuris buvo leidžiamas iki 1989 metų gruodžio 23 dienos. Redaktorius – Lionginas Šepkus. Išleisti 23 numeriai.

1989 m. kovo 21 dieną po įvykusios apklausos miestui (buvusiam Kapsukui) grąžintas Marijampolės vardas.

1990 m. vasario mėn. rinkimus į Aukščiausiosios Tarybos Atkuriamąjį Seimą Marijampolės apygardoje laimėjo Sąjūdžio remiamas kandidatas Virgilijus Čepaitis.

1990 m. kovo 24 dieną rinkimuose į tada vadinamą Marijampolės miesto liaudies deputatų tarybą Sąjūdis laimėjo daugumą ir Tarybos pirmininku buvo išrinktas Sąjūdžio atstovas Algirdas Bajarkevičius.

Lietuvos Sąjūdžio Marijampolės skyriaus vadovai 

Stasys Daugėla – dar neformalios Sąjūdžio (tada – LPS) grupės koordinatorius (1988-1989 m.);

Algirdas Bajarkevičius – Lietuvos Sąjūdžio (tada – LPS) Marijampolės skyriaus tarybos pirmininkas (1989 – 1991 m.);

Vincas Kumeta – Lietuvos Sąjūdžio (LS) Marijampolės skyriaus tarybos pirmininkas (1991—1992 m.);

Ona Varnagirytė – LS Marijampolės skyriaus tarybos pirmininkė (1992-1993 m.);

Rimantas Bernotas – LS Marijampolės skyriaus tarybos pirmininkas (1993-2001 m.);

Gražina Trimakaitė – LS Marijampolės skyriaus tarybos pirmininkė (nuo 2001 m.).

LIETUVOS SĄJŪDŽIO VEIKLA ŠIANDIEN

Lietuvos Sąjūdžio Pirmininkas (nuo 2001 - metų) yra Rytas Kupčinskas.

Lietuvos Sąjūdžio tarybos pirmininkas (nuo 2009 metų) yra Vidmantas Žilius, Šalčininkų Lietuvos tūkstantmečio mokyklos direktorius.

Lietuvos Sąjūdžio veiklos pobūdis, vaidmuo ir įtaka visuomenei yra žymiai pasikeitusi. Buvo kitaip, kada jis buvo bene vienintelė patriotinė ir demokratijos bei nepriklausomybės siekianti organizacija. Beveik kartu su Sąjūdžiu buvo atsiradusi panašių tikslų siekianti Lietuvos Demokratų partija, šiek tiek vėliau Krikščionių demokratų partija , dar vėliau panašius tikslus pradėjo skelbti ir nuo TSKP atsiskyrusi Lietuvos komunistų partija, vėliau pasivadinusi LDDP.

Šiuo metu yra daug demokratiškų patriotinių organizacijų, politinių ir nepolitinių. Daug Sąjūdžio funkcijų perėmė jo įkurtoji politinė partija -Tėvynės Sąjunga ( dabar – TS-LKD ). Kurį laiką atrodė, kad Sąjūdis nebebus reikalingas, ir jo veikla silpnėjo. Vėliau įsitikinta, kad jo veikimui yra daug sričių. Dabar jau nekyla abejonių, ar Sąjūdis yra reikalingas. Dažniau girdime sakant, kad reikalingas naujas sąjūdis, dar kitų – jaunimo Sąjūdis. Tad naujas ar tas pats , bet matomas patriotinės nesavanaudiškos veiklos reikalingumas. Sunku valstybei būti stipriai be pačios visuomenės ėjimo atgimimo, o ne išsigimimo kryptimi. Sąjūdis stengiasi skleisti atitinkamą dvasią , nukreipdamas reikalavimus valdžiai, kreipdamasis į visuomenę , o kaip į jos dalį – ir į pačius save, žadindamas savo dvasią bei keldamas ir sau reikalavimus. Sąjūdis yra išlaikęs organizacinį ir idėjinį tapatumą. Dalis jo veiklos yra skirta ir atminčiai išsaugoti. Dalis – bendram darbui su panašių tikslų siekiančiomis organizacijomis. Savo įkurtąją TS-LKD Sąjūdis ir remia, ir kelia jai reikalavimus.

Lietuvos Sąjūdis yra atviras naujoms idėjoms, naujiems žmonėms, bet tai pačiai krypčiai – darbui dėl lietuvių tautos ir Lietuvos valstybės išlikimo. Žinodamas, kad išliks tik tobulėjanti tauta ir stipri valstybė, pats dirba ir kviečia ta kryptimi veikti visus Lietuvos žmones.

Marijampolės skyriaus svarbiausia darbo kryptis – istorinės atminties išsaugojimas. Atidengta atminimo lenta Rygiškių Jono gimnazijos muziejuje; pastatyta kompozicija pirmajam Sąjūdžio mitingui atsiminti Rygiškių Jono gimnazijos kiemelyje. Beveik kiekvienais metais organizuojamos konferencijos ne tik savo vidaus problemoms spręsti, bet ir bendromis temomis pažinimui ir patriotizmui ugdyti. Sąjūdžio aktyvas dalyvavo Sausio 13-osios išvakarių minėjimuose prie parlamento; buvo išvykęs į tradicinę piligriminę eiseną Tytuvėnai – Šiluva. Marijampolės sąjūdiečiai dalyvauja Lietuvos Sąjūdžio suvažiavimuose.


Parengė Lietuvos Sąjūdžio Marijampolės skyriaus pirmininkė Gražina Ligija Trimakaitė