Laisvės Paminklas

Iš „Graži tu mano“.

Susijusios žemėlapio žymos:

Įvertink straipsnį



Įvertinimas: 4,8 / 5 (21 balsai)

Atgimę paminklai Kaune 1988 – 1991 m.


Laisvės paminklas 2010 m.


Paminklo kūrėjas skulptorius Juozas Zikaras atsiminimuose rašė, kad dar tebevykstant kovoms dėl nepriklausomybės 1920 - 1921 m., gimė idėja sukurti Laisvės paminklą. Projektas baigtas 1921 m. Paminklo sumažinta kopija eksponuota senajame Karo muziejuje. Vėliau skulptūra buvo nugabenta į Berlyną ir nulieta bronzinė. Paminklas atidengtas 1928.05.14, architektas Vladimiras Dubeneckis. Jis suprojektavo ir postamentą. Paminklas stovėjo priešais muziejaus senąjį bokštą ir pagrindinį įėjimą. Sutraukiusio grandines ir laikančio vėliavą angelo laisvės simbolio bronzinė skulptūra stovėjo ant aukšto kvadratinio postamento, panašaus į obeliską ar piliorių. Postamentas stovėjo ant laiptuotos pakylos.

Laisvės paminklas 1930 m. [1]


Pagal projektą ant pakylos turėjo stovėti patrankos, bet jos buvo išdėstytos prie Žuvusių už Lietuvos laisvę paminklo. 1936 m. pastačius naująjį Vytauto Didžiojo muziejaus pastatą, Laisvės paminklas buvo pastatytas sodelio rytinėje dalyje prie Vienybės aikštės ant naujo didesnio betoninio, tinkuoto postameno. Projekto autorius inžinierius Karolis Reisonas, o į apatinę dalį įmontuotos senojo obelisko bronzinės plokštės su įrašais. Paminklo statybą vykdyti pavesta konkursą laimėjusiam P. Baleniūnui. Per vokiečių okupaciją, tuometinio muziejaus direktoriaus Vlado Nagevičiaus dėka, skulptūra buvo išgelbėta nuo hitlerininkų reikalavimo atiduoti ją į spalvotųjų metalų laužą. Paminklas nugriautas 1950 m. vasarą. Skulptūra perduota į Istorijos muziejaus fondus, 1966 m. restauruota skulptoriaus Broniaus Petrausko ir perduota Čiurlionio dailės muziejui, eksponuota Vitražo ir skulptūros galerijoje.

1988 m. pradžioje Lietuvos kultūros fondo Kauno taryba tapo paminklo užsakove ir finansuotoja. Atstatymo projektą padarė architektas Algimantas Sprindys. Kasant paminklo pamatų duobę, buvo rastas lynas, kuriuo manoma verstas paminklas ir senojo pamato kampas. Pagal jį nustatyta tiksli paminklo vieta. Paminklas atstatytas iš granito plokščių, kurias parūpino susivienijimas „Granitas", armatūrą, betoną tiekė, mechanizmais aprūpino Kauno komunalinio ūkio valdyba. Sunaikintos keturios bronzinės plokštės su įrašais buvo nulietos Kauno „Centrolito" liejykloje. Atstatyto paminklo aukštis su Laisvės statula 12,35 m.. Iškilmingai atidengtas 1989.11.16.

Naudota literatūra

1. Nukentėję paminklai / sudarė ir redagavo M. Skirmantienė, J. Varnauskas. - Vilnius : Mokslo ir encikl. l-kla, 1994. 52-54 p.