Lentvario tremtinių istorijos. ,,Kilimietis" - tremtinys - veteranas

Iš „Graži tu mano“.

Susijusios žemėlapio žymos:

Eglė Jasiukevičienė

Įvertink straipsnį



Įvertinimas: 5 / 5 (31 balsai)


Gyvybė - mano ginklas,

Užuobėga menka,

Nesibaigiantis ginčas,

Nei karas, nei taika.

Tiek būta, jausta, rėkta,

Kad jau spėliot imi:

O kas gamtos norėta

Įrodyt manimi?

Ko gero, jos mėginta

Visu manim pajust,

Kaip skaudžiai viskas kinta,

Ir kaip aš myliu jus.


Justinas Marcinkevičius


Jau atėjo auksinis ruduo, pradėjo gelsti medžių lapai, sieloje - rudeninė nuotaika. Šiandien - šeštadienis, išeiginė diena. Išeinu į gatvę, einu rudenėjančiu keliu, sugalvoju nueiti į svečius, kilo toks noras pabendrauti. Apsilankau Stanislovo ir Genovaitės Kasperavičių šeimoje. S. Kasperavičių pažįstu jau daug metų kaip buvusi kilimietį veteraną. Šis žmogus šiemet šventė garbingą jubiliejų - 70 - metį. Daug nugyventa, daug pasiekta, daug prisiminimų, daug kančios, truputis laimės, truputis džiaugsmo.

Stanislovo gimtinė netoli - Panošiškių kaimas, Grendavės seniūnija, Trakų rajonas. Šeimopje buvo 7 vaikai - šeši broliai ir sesuo. Vertėsi jie žemės ūkiu, augino gyvulius, kaip ir dauguma Lietuvos žmonių. Tėvas, irgi Stasys Kasperavičius, tarnavo pasienio policijoje, buvo šaulys - savanoris, kurį laiką pavadavo šaulių būrio vadą. Pirmieji vežimai į Sibirą vyko 1941 m. birželio 15 d. Iš 7 vaikų teliko 3, kiti 4 mirė. Tėvą nuo mamos atskyrė, jis pateko į Archangelsko srities Ongelago lagerį. Ten išbuvo tik metus ir nukankintas mirė. Mama su trimis vaikais pakliuvo į Altajaus kraštą, Chobačiovskio rajoną, Uskurinsko safchozą, fermą Nr.3. Stasiukui buvo 8 metai, kai pateko į tolimąjį Sibirą. Ten išbuvo net 16 metų. Būdami Sibire dirbo žemės ūkio darbus. Stasys prisimena, kaip jis Sibire ganė gyvulius - karves ir avis. Pamena kaip buvo susidūręs su vilkais. Ganant karves pamatė vilką, kuris buvo už 3 metrų, tačiau nubėgo išsigandęs karvių. Ganant aveles pamatė, kaip vilkas čiupo avį ir nubėgo į mišką. Aišku, jo nesivijo, nes bijojo.

Gyvenimas iš pradžių buvo labai sunkus: kentė šaltį, badą, vargą, gyveno barakuose. Maisto buvo labai mažai, duonos davinys dienai - 200 g. Badą malšino gaudydami stepių kiškius ir starus. Nuo šalčio apsisaugodavo gyvendami barakuose kartu su gyvuliais: vienoje pusėje būdavo žmonės, kitoje - jaučiai, karvės. Kritus karvei, nusilupdavo odą, uždėdavo ant kojų, aprišdavo maišeliais ir taip vaikščiodavo. Stasys, gyvendamas Sibire, baigė 4 klases, įgijo traktorininko - mašinisto specialybę.

Grįžo 1957 m. į savo tėviškę iš Sibiro su mama. Vyriausias brolis mirė Sibire. Sužinojęs, kad Lentvaryje gyvena buvęs tremtinys Motiejus Č. ir ten yra kilimų fabrikas Stasys, atsiduria Lentvaryje ir įsidarbina jame transportuotoju, o vėliau - šaltkalviu - remontininku.

Su Lentvario kilimų fabriko kolektyvu, Stasys (viduryje)


Dirbo Stasys tame fabrike 36 metus iki išėjimo į pensiją. Jis dirbo apdailos ceche, remontavo kilimų apsiuvimo ,,Overlok" (Vokietija) firmos mašinas, o moterys jomis apsiūdavo žakardinius kilimus. Tai viena iš paskutinių kilimo gamybos operacijų. S. Kasperavičius buvo aktyvus meno saviveiklos dalyvis, grojo armonika, akordeonu, vaidino kilimų fabriko liaudies teatre, dainavo kilimų fabriko mišriame chore, vėliau Lentvario miesto tremtinių chore, o dabar - bažnyčios chore. Ponas Stasys parodė savo nuotraukas, garbės raštus, darbo veterano medalį. Tai istoriniai trofėjai. 1970 m. Stasiui suteiktas meno saviveiklos žiniūno vardas. Šis žmogus pasižymėjo ir tais laikais (tarybiniais) racionalizaciniais pasiūlymais, tobulino kilimų apsiuvimo mašinas, audimo stakles. Už šiuos nuopelnus turėjo geriausio racionalizatoriaus vardą. Už gerą darbą ir visuomeninę veiklą apdovanotas fabriko administracijos, profsąjungos garbės raštais, piniginėmis premijomis. Tai ilgalaikio, sąžiningo darbo įvertinimas. Stasys Kasperavičius 1963 m. sumainė aukso žiedus, turi du sūnus, kurie gyvena Lentvaryje, du anūkus. Žmona Genovaitė kilusi iš Žiežmarių, Kaišiadorių rajono. Ji dirbo Lentvaryje pardavėja. Ten jie ir susipažino. Ši moteris visada buvo šalia savo vyro, palaikė jį, augino sūnus. Abu patyrė bendrą gyvenimo džiaugsmą, kai 1980 m. gavo butą. Dabar Genovaitė - pensininkė, kartu su vyru mėgsta dirbti sode, augina gėles, daržoves, vaismedžius, vaiskrūmius. Stasys pats stebisi, kaip išgyveno Sibire tokiomis sunkiomis sąlygomis, tačiau dabar džiaugiasi gyvenimu Linkime S. Kasperavičiui daug šviesių gyvenimo akimirkų, giedros rudeniškos nuotaikos, o žmonai - prisirinkti daug grybų, paruošt įvairių patiekalų iš rudens gėrybių, priruošt atsargų žiemai. Sėkmės Jums.


Jasiukevičienė, Eglė. ,,Kilimietis" - tremtinys - veteranas. - Iliustr. // Vilnijos kronika. - 2003 m. spalio 17-23 d.