Lentvario tremtinių istorijos. Aukštaitija - Sibiras - Lentvaris - ,,Kilimai"

Iš „Graži tu mano“.

Susijusios žemėlapio žymos:

Eglė Jasiukevičienė

Įvertink straipsnį



Įvertinimas: 4,7 / 5 (54 balsai)


Vaclovą Rukšėną pažįstu jau labai seniai. Tai tvirtas, stiprus žmogus, užgrūdintas Sibiro šalčių. Vacys - visų gerbiamas lentvarietis, buvęs ,,kilimietis", darbo veteranas, atidavęs kilimų fabrikui 35 - erius metus. Štai ką man papasakojo šis žmogus apie savo nelengvą gyvenimą.

Gimęs ežeringame Ignalinos rajone, Vaišiūnų kaime, gausioje ūkininkų šeimoje, 7 vaikų būryje - 3 broliukų ir 4 sesučių. Tėvas anais sunkiais laikais buvo išvykęs anapus Atlanto uždarbiauti. Praėjusiame amžiuje didžiausias visų žmonių turtas buvo žemė. Kas turėjo žemės, tas buvo turtingas. Šiais laikais žemė taip nevertinama, tačiau neseniai mūsų šalyje prasidėjo žemės atgavimo, pirkimo etapas.

Taigi Vaclovo tėvas, uždirbęs Užatlantėje ir grįžęs į Lietuvą, nusipirko žemės. Taip šeima praturtėjo. Mykolinės pradinėje mokykloje V. Rukšėnas baigė 4 skyrius, tačiau daugiau baigti nespėjo, nes sutrukdė karas, o po karo 1951 m. kartu su tėvais, seserimi ir 2 broliais pateko į tolimąjį Krasnojarsko kraštą, Novosidovo rajoną. Viena iš seserų slapstėsi ir taip liko Lietuvoje, o dar 2 sesės vėliau pateko į tą patį Krasnojarsko miestą dirbti statybose. Vaclovui teko gyventi barakuose, dirbti kolūkyje žemės ūkio darbus, taip pat dirbti Sibiro taigos miškuose - kirsti medžius, vežti juos pasikinkius arklius. Vacys prisimena vieną įvykį kertant medžius, kai teko susidurti su mirtimi. Taigoje teko kirsti egles, pušis. Vieną kartą Vacys pamatė, kad tiesiai į jį krenta pjaunama eglė. Jis virto į sniegą ir pradėjo šliaužti, bet medis ant žemės nenukrito. Pasirodo, eglė nukrito ant pušies ir, kol ta pušis nulinko, ir eglė baigė nulūžti, Vacys spėjo pakilti iš pusnies ir pabėgti iš mirties nagų. Vaclovas sako, kad tai likimas, kuris išsaugojo jį tolimesniam gyvenimui. Toliau gyvenimas klostėsi lengviau, nors Sibire teko ir badauti, nes nebuvo ko valgyti, teko kęsti ir šaltį, bet šis žmogus viską ištvėrė ir 1957 m. artu su tėvais, broliu bei seserimis grįžo į Lietuvą, į savo tėviškę, kur turėjo iš Valstybės išsipirkti savo buvusį namą. Vienas Vaclovo brolis liko Sibire, paskui tarnavo Tarybinėje armijoje Maskvoje, kur ir šiuo metu tebegyvena.

958 m. Vaclovas atvyko į Lentvarį, kur įsidarbino ,,Kaitros" gamykloje, kuri gamino vonias. Ten 5 mėn. dirbo vonių formuotoju, po to perėjo dirbt į Lentvario kilimų fabriką, kur tuometinis direktorius buvo Staugaitis, o padėjo įsidarbinti vyr. mechanikas E. Strazdas ir audimo cecho viršininkas A. Kairiūnas. Pastarasis taip pat buvęs politinis kalinys, užjaučiantis tremtinius.

Pirmiausia p. Vacys dirbo juostelinių kilimų audimo staklių šaltkalviu. Nuo 1959 m. audimo cecho pameistriu, vėliau tapo padėjėju, prižiūrėjo kilimų audimo stakles. Dirbdamas mokėsi vakarinėje mokykloje, baigė 8 klases ir profesinę technikos mokyklą Vilniuje, kur įgijo šaltkalvio specialybę. Įdiegus fabrike žakabrines kilimų audimo stakles V. Rukšėnas tapo šių staklių meistro padėjėju, kur dirbo iki išėjimo į pensiją (iki 1993 m.).

1959 m. Lentvaryje Vaclovas sumainė žiedus su Marija Bžozovska iš Pilialaukio kaimo. Ji dirbo fabrike audėja. Tai vienintėlė ir tikroji Vaclovo gyvenimo meilė. 1961 m. susilaukė šeima sūnaus, kuris ir dabar gyvena Lentvaryje. Rukšėnų šeima džiaugiasi 2 anūkais - Tomu ir Edita.

Vaclovas su žmona, marčia ir anūku

Už ilgametį ir sąžiningą darbą p. Vaclovas apdovanotas Darbo veterano medaliu, fabriko administracijosir profsąjungos garbės raštais, piniginėmis premijomis. V. Rukšėnas yra sukūręs per 300 racionalizacinių pasiūlymų ir yra išradimo autorius. JIs patobulino audimo stakles, kad geriau ir kokybiškiau būtų audžiami kilimai. O Lentvario kilimai visada garsino Lietuvą tuometinėje Tarybų Sąjungoje. Galima didžiuotis, kad p. Vaclovas tiek daug metų dirbo tokiame žymiame visame Pabaltyje kilimų fabrike. Kadangi p. Rukšėnas gyveno Aukštaitijoje, ežeringame ir gražia gamta pasižyminčiame miškingame krašte, Vaclovo hobis yra žvejyba, kuria užkrėtė ir savo sūnų. Tai abiems praskaidrina nuotaiką, gyvenimą, suteikia daug malonių akimirkų. Laisvalaikiu Vacys dar žaidžia šaškėmis, šachmatais.

P. Vaclovas ir p. Marija mėgsta ir pakeliauti. 2 žmonos seserys gyvena Lenkijoje, todėl labai dažnai atvyksta pasisvečiuoti, o Rukšėnai vyksta pas jas. P. Marijos giminės gyvena ir Australijoje. Kartais visa giminė (iš Lietuvos, Lenkijos ir Australijos) susitinka Lenkijoje.

Vaclovas Rukšėnas širdyje visada jaunas, besidžiaugiantis savo gyvenimu, visada linksmas, draugiškas, niekada neprarandantis optimizmo. Linkime p. Rukšėnui ir jo žmonai laimingo gyvenimo, optimizmo, daug gražių akimirkų.


Jasiukevičienė, Eglė. Aukštaitija - Sibiras - Lentvaris - ,,Kilimai". - Iliustr. // Vilnijos kronika. - 2003 m. spalio 31 d.

Nuotrauka iš šeimos archyvo.