Lentvario tremtinių istorijos. Tremtiniai - muzikantai

Iš „Graži tu mano“.

Susijusios žemėlapio žymos:

Eglė Jasiukevičienė


Įvertink straipsnį



Įvertinimas: 5 / 5 (30 balsai)

Skamba metai gimtinės arimais,

Skrenda dienos troškimų arimais,

Vėl grįžtu, kur tėvų palikimas

Pasvajoti tyliais vakarais.

Lyg skubu takeliu aš senuoju,

Kur vaikystėj bėgiojom kasdien.

Vėjas plaukus taip švelniai šukuoja,

Man beieškant skaudžiausios dalies.

Vėl akis vilgo toliai pamėlę,

Kaip kadais - pievos pilnos gėlių...

Kokia man tu brangi, Tėviškėle,

Jei kasdieną užmiršt negaliu...

V. Kaknevičius


Lentvaryje dar gyvena nemažai tremtinių, negalinčių pamiršti tų sunkių Lietuvai laikų. Tai stiprūs, gyvenimo užgrūdinti, ilgaamžiai žmonės. Jie, ištvėrę visus sunkumus, negandas, vargus, neprarado gyvenimo džiaugsmo. Vieni tokių lentvariečiai muzikantai Rumčikai - tėvas Pranas groja armonika, sūnus Edvardas - akordeonu. Anot Rumčikų, muzika įkvepia gyvenimui. Monika Rumčikienė irgi tremtinė, balsinga dainininkė, daug metų dainavusi tremtinių chore. Monika ir pranas Rumčikai yra abu gimę rugpjūčio 15 dieną, tik metų net 10 skiria. Pranui sukako 85-eri, o Monikai - 75-eri. Kitais metais ši šeima švęs savo bendro gyvenimo 50 - metį. Štai ką ši šeima man papasakojo apie savo nelengvą gyvenimą.


Pranas


Pranas Rumčikas gimė Panevežio apskrities, Šeduvos valsčiaus, Žilionių kaime. Šeimoje augo 8 vaikai. Šiuo metu 4 mirę. Tėvai vertėsi žemės ūkiu, o pats šeimos galva buvo eigulys. Tarnybos rusų kariuomenėje karo metu P. Rumčikai pasisekė išvengti - slapstėsi. 1948 m. gegužės 22 d.(Pranas jau buvo 30-ties), kai tėvus, jį, brolį ir seserį, kurie buvo dar vaikai, išvežė į tolimąjį Sibirą. Kiti, vyresni broliai ir seserys buvo vedę, gyveno atskirai ir atsitiktinumo dėka tremties išvengė.

Pranas su Monika ir tėvais Sibire


Rumčikai pateko į Krasnojarsko kraštą. Teko dirbti miške, gyventi barakuose. Pirmieji trys metai buvo labai sunkūs, šeimai teko badauti. Nuo bado dažnai gelbėjo miško grybai. Kartu gyveno ne tik lietuvių šeimų, bet ir ukrainiečių, vokiečių. Išsireikalavus didesnio atlyginimo už sunkų darbą - medžių kirtimą, krovimą, vežimą, gyventi pasidarė lengviau. Prano tėvas mokėjo siūti, buvo iš Lietuvos atsivežęs siuvamąją mašiną, tad rūbus siūdavo ne tik savo šeimai, bet ir svetimiems.


Žmona


Su žmona Monika likimas suvedė Sibire, ten 1954 m. ir susituokė civiliškai. Monika Rumčikienė - Kuodzevičiūtė gimė Trakų apskrityje, Burbinių kaime, ūkininkų šeimoje, kurioje augo 6 vaikai. Graži, guvi Monika Žibikų vidurinėje mokykloje suspėjo baigti tik 6 klases. 1948 metais visą šeimą išvežė į Sibirą, Krasnojarsko kraštą. Gabioji Monika miške dirbo neilgai - buvo pervesta dirbti į valgyklą virėja, vėliau - valgyklos vedėja, apskaitininkė. Toks jau, matyt, žmogaus likimas - reikėjo iškęsti daug skausmo ir vargo, gyvuliniais traukiniais atidundėti į šaltus Sibiro kraštus, kad ten sutiktų mylimą žmogų. Tremtyje gimė ir sūnus Edvardas.


Lietuvoje


1959 metais Pranas su Šeima grįžo į Lietuvą ir apsigyveno Lentvaryje. Apsigyveno Rumčikų šeima pas pažįstamus - Sitnikovus, kurie padėjo ir prisiregistruoti Lietuvoje. Nors Petras dar Smetonos laikais Prastavonių mokykloje baigė tik 4 klases, bet Lentvario ,, Kaitros " gamykloje kroviku dirbo neilgai - buvo paskirtas sandėlininku. Vėliau dirbo Lentvario kilimų fabrike, Vilniaus polimerinių dirbinių gamykloje. Sunkus gyvenimas paliko savo pėdsaką - teko operuoti širdį. Monika Kilimų fabrike įsidarbino 1957 metais ir dirbo iki pat pensijos. 1962 metais šeima gavo nuosavą butą, o 1963 metais naujame bute šeimos laimę papildė dar ir naujagimė dukrelė.

Laimingas gyvenimas, sugrįžus iš tremties, galėtų niekada nesibaigti. Poetiškos sielos Pranas (jo sesuo Bronė Liniauskienė yra išleidusi keletą poezijos knygų) prisimena tremtyje parašytus eilėraščius, pasislėpęs parašo ir naujų, pritaiko žodžiams muziką ir dažnokai pavirkdo savo armonika. Sunkiai visą gyvenimą dirbęs, Pranas dabar ilsisi - skaito Lietuvos spaudą, žiūri televizorių, žodžiu, nėra abejingas Lietuvos gyvenimui. Abu su Monika džiaugiasi tvarkingu savo vaikų gyvenimu ir nuostabiaisiais anūkais.

Linkime šauniesiems jubiliatams ištvermės, sveikatos, ilgų gyvenimo metų.


Jasiukevičienė, Eglė. Tremtiniai - muzikantai. - Iliustr. // Vilnijos kronika. - 2003 m. rugsėjo 12-18 d.

Nuotrauka iš asmeninio archyvo.