Lietuvos tūkstantmečiui. Istorijos negandos taujėniškių nepalaužė

Iš „Graži tu mano“.

Susijusios žemėlapio žymos:

Įvertink straipsnį



Įvertinimas: 0 / 5 (0 balsai)

Kęstutis Griškevičius


Mintimis keliaudami į pirmuosius nepriklausomos Lietuvos ir tautinio atgimimo metus, žvilgtelėkime, kuo jie pasižymėjo Taujėnuose. Carinės Rusijos laikais gyvenvietė buvo valsčiaus centras ir priklausė Ukmergės apskričiai. 1903 metais juose gyveno apie 360 gyventojų. Sprendžiant iš kitų duomenų, rodančių, kad 1897 metais Taujėnuose buvo tik 151 gyventojas, galima spėti, kad amžių sandūroje miestelis sparčiai augo.


Kaip ir kitose vietovėse, lietuvybės daigai Taujėnuose sparčiau, nors ir nelengvai, stiepėsi jau po 1863 metų sukilimo. Po jo miestelyje veikusi mokykla, kuria rūpinosi pranciškonai ar bernardinai, buvo surusinta. 1866 metais Taujėnų filialo klebonas kunigas Masalskis skundėsi žemaičių vyskupui Motiejui Valančiui, raštu jį informuodamas, kad mokytojas rusas St. Mozolskis rugsėjo 7 dieną miestelio bažnyčioje atiminėjęs iš žmonių maldaknyges, kitus netgi užpuolė šventoriuje ir apstumdė. Tuo metu gyvenvietėje ir apylinkėse draudžiamas lietuviškas knygas platino vietiniai ir iš kitur atkeliavę knygnešiai. 1905 metų pabaigoje revoliucinio sąjūdžio metu valsčiaus gyventojų susirinkimas priėmė nutarimą įkurti Lietuvos valstiečių sąjungos skyrių. 1906 metų sausio mėnesį Taujėnuose pasirodė rusų dragūnų ir žandarų būrys, kuris pridarė vietiniams gyventojams daug žalos, pagrobdamas nemažai jų turto. Tais pačiais metais į Lietuvos dūmos atstovus buvo išrinkti vietos gyventojai Antanas Smetona ir seniūnas Pūkas. 1909 metais Taujėnuose veikė berniukų ir mergaičių mokyklos, kuriose mokėsi daugiau nei 80 mokinių. Mokytojavo lietuvis Germanavičius. Mokyklos buvo įsikūrusios geruose pastatuose, Taujėnuose mokėsi ir pirmasis Lietuvos prezidentas A. Smetona.


Praėjusiais metais išleistoje knygoje “Vidurio Lietuvos miestai ir miesteliai” jos autorius Algimantas Miškinis rašo, jog 1915 metų vasaros pabaigoje Taujėnus užėmė Vokietijos kariuomenė. Okupacijos metais miestelio ir apylinkių gyventojai patyrė daug sunkumų, tačiau mokykla tebeveikė. 1918 metų vasario 16-ąją paskelbus atkurtą Lietuvos nepriklausomybę, o tų metų lapkričio mėnesio 13 dieną Laikinosios vyriausybės atsišaukimą sudaryti vietos valdžios organus, tą patį mėnesį išrinktas valsčiaus komitetas. Tąkart mokytojas Kazys Gorinas savo iniciatyva sušaukė mitingą. Jis vyko sekmadienį prie valsčiaus valdybos namų (dabar mokykla). Tame mitinge kalbėjo mokytojai Juozas Pukas, Jonas Griganavičius ir kiti. Komiteto pirmininku buvo išrinktas J. Pukas, o nariais - S. Katliorius, V. Raudonikis ir Rudminas.


Komitetas tvarkė valsčių neilgai - 1919 metų sausio pabaigoje-vasario pradžioje Taujėnus užėmė Raudonosios armijos daliniai. Komitetas buvo išvaikytas, įkurtas revkomas. Kitais duomenimis, bolševikai miestelyje neapsistojo - čia buvo jų pereinamasis punktas. 1919 metų gegužės 2 dieną Lietuvos kariuomenės 1-asis pėstininkų pulkas išstūmė bolševikus. Vėl buvo organizuota vietos valdžia, o pirmuoju valsčiaus viršaičiu tapo Kazys Kačinskas iš Punių kaimo, dirbęs 1919-1920 metais. Po jo viršaičio postą užėmė Rapolas Žižys iš Gaivenių kaimo, Juozas Grigaliūnas iš Žibučių kaimo, Jonas Marazauskas ir kiti.


Vietinės valdžios darbas pirmaisiais nepriklausomybės metais buvo nelengvas: nebuvo galiojančių įstatymų, pinigų, kiekvienas dirbo kaip išmanė. Reikėjo rūpintis valsčiaus, apskrities, kariuomenės reikalais. 1919 metų gruodžio 7 dieną sudarytas raitosios milicijos būrys. Tvarkos darbuotojai buvo vadinami milicijantais, pirmuoju Taujėnų milicijantu buvo Kirkus. Milicijantai buvo renkami iš vietos ištikimų žmonių su savu arkliu. Mėnesio alga buvo nustatyta 500 auksinų.


Lapkričio mėnesį valsčiaus valdyba priėmė sprendimą sujungti berniukų ir mergaičių mokyklas, suremontuoti pastatą. 1920 metais įkurtas “Vienybės” kooperatyvas, atidaryta jo krautuvė, vaistinė. Tais metais buvo išparceliuotas Taujėnų dvaras (matininkas Fugalevičius). Paskutiniam dvaro savininkui Konstantinui Radvilai buvo paliktas centras ir 80 hektarų žemės.


1923 metais miestelyje surašyti 38 kiemai su 350 asmenų, kaime (juo pavadinta gyvenvietės dalis kelyje į Ukmergę) - 7 kiemai ir 55 žmonės, dvaro sodyboje - 183 gyventojai, malūne - 5. Taujėnus tuo metu sudarė du statybiniai kompleksai: miestelis su kaimu ir dvaro sodyba su malūnu. 1926 metais atidaryta antroji kooperatyvo krautuvė “Galybė”, o po dvejų metų buvo jau 7 krautuvės, iš kurių 5 priklausė žydams, aludė, 3 vilnų karšyklos. 1928 metais (kitais duomenimis 1929-1930 metais) miestelio aikštėje pastatytas nepriklausomybės paminklas - granito kolona su metaliniu kryžiumi.


Knygelėje apie Taujėnus, kuri skirta miestelio 410 metų jubiliejui (jis minėtas 2005 metais - aut.), apie paminklą rašoma: “Ten, kur dabar atstatytas paminklas (anksčiau stovėjęs arčiau plento), iki 1940 metų buvusi Dariaus ir Girėno aikštė: žinią apie drąsuolių lakūnų žuvimą kaip tik pranešę čia pat stovinčioje bažnyčioje, pamaldoms pasibaigus. Suteikiant aikštei vardą, dalyvavo pats prezidentas A. Smetona (turgaus aikštei prieš bažnyčią Dariaus ir Girėno vardas suteiktas 1933 metais -aut.). Keturiasdešimtųjų metų valdžiai aikštės pavadinimas nepatiko. Vėliau užkliuvo ir pats paminklas. Kaip byloja užrašas ant autentiškos paminklo dalies, tai buvo Taujėnų auka pirmajam Lietuvos valstybingumo jubiliejui: tada, 1928 metais, šią sukaktį minėjo visas kraštas. Nugriovus paminklą, viršutinioji jo dalis - kryžius - dingo. Postamentą ir koloną tuometinis vykdomojo komiteto pirmininkas Vytautas Pučinskas aptiko pas taujėniškius Pauliną Kuojienę ir Veroniką bei Joną Gaidamavičius. Tikra tiesa pasakyta paminklo atšventinimo iškilmėse: tauta, žudyta, bauginta ir gniuždyta, neprarado dvasios stiprybės ir keliasi atgimimui be pykčio ir pagiežos už praeitį. Aikštė, kurioje atstatytas paminklas mena Taujėnų apylinkių žiaurų pokarį, aplaistytą krauju - čia nesyk gulėjo išniekinti kūnai, pro šią vietą buvo vežami tremtiniai”...


Atstatytą paminklą, ant kurio išsiskiria Vytis ir Gedimino stulpai, 1989 metais atšventino Taujėnų parapijos klebonas Jonas Voveris. Grįždami į miestelio istoriją sužinome, kad 1930 metų birželio 23 Taujėnuose įsteigta parapija. Kitų metų vasaros pradžioje kaimu pavadintoje Taujėnų dalyje nuo žaibo sudegė 3 sodybos, liepos mėnesį -dar 5. Ketvirtajame dešimtmetyje be anksčiau buvusios mokyklos, pašto ir kooperatyvo atidaryta pieninė, lentpjūvė, biblioteka-skaitykla, sveikatos ir veterinarijos punktai, smulkaus kredito draugija. 1936 metais penktadieniais, vėliau - ir trečiadieniais rinkdavosi nedidelis turgus, buvo surašyta 15 žydų namų ir jų mokykla. 1937 metais buvo sudarytas miestelio planas, kuriame užfiksuota tikroji užstatymo būklė, paplatintos gatvės.


Prieš karą Taujėnuose veikė Pavasarininkų draugija, kurios vieni iš organizatorių buvo kunigas Severinas Buteikis ir bažnyčios vargonininkas Kazimieras Mačikėnas. 1938 metų birželio mėnesį 30 dainininkų pavasarininkų choras, kuriam vadovavo K. Mačikėnas, dalyvavo Kaune vykusiame jubiliejiniame “Pavasario” kongrese.