Mažieji Taujėnų krašto kaimeliai

Iš „Graži tu mano“.

Įvertink straipsnį

Įvertinimas: 4,9 / 5 (329 balsai)

Įstojus Lietuvai į Europos Sąjungą, mūsų šalis tapo graži, laisva, modernėjanti.Vis daugiau žmonių keliauja po įvairias šalis. Tačiau pripažįstama, kad tik pas mus dar yra išlikę unikalūs kaimeliai, vienkiemiai. Tokių yra ir Taujėnų krašte.

Šiukštiškėlių kaimo (Taujėnų seniūnija) gyventojų Aldonos ir Algirdo Žemaičių kiemas. 2007 m. Nuotrauka iš bibliotekos kraštotyros fondo.

Garbėnų kaimas

Yra 2 sodybos – 14 gyventojų (2000 m., dalis kaimo priklauso Taujėnų seniūnijai, Ukmergės r., kita dalis Kavarsko seniūnijai Anykščių raj.). 1923 m. kaime buvo 22 sodybos – 120 gyventojų. 1934 m. kaimas išskirstytas į vienkiemius, tuomet turėjo 250,49 ha žemės. 1945 m. liepos 18 d. NKVD kariuomenė Garbėnų miške apsupo Didžiosios Kovos apygardos "B" rinktinės partizanų būrį. Kautynių metu žuvo 7 partizanai. 1949 m. Garbėnų kaime buvo vykdomi trėmimai, apie tai pasakoja tuo metu gyvenusi Genovaitė Grigaliūnaitė – Kaziūnienė, dabar gyvenanti Taujėnų miestelyje. 1951 m. šiame kaime Petro Morkūno sodybos kieme buvo nužudyti du partizanai Petras ir Jonas Sinkevičiai , kilę iš Taujėnų miestelio. 1953 m. birželio 30 d. Garbėnų miške MGB agentai-smogikai nužudė paskutinį Butageidžio kuopos partizaną Praną Jurkėną-Eimutį. 1950 m. kaimas buvo įjungtas į Kirovo vardo kolūkį (vėliau – Staškūniškio tarybinį ūkį, Svirnų kolūkį). Priklauso Taujėnų (Ukmergės r.) parapijai. Senosios kaimo kapinės veikiančios, jose laidojama. Šiuo metu Taujėnų seniūnijai priklausančioje kaimo dalyje gyventojų nėra.

Literatūra ir šaltiniai :

1.Prieiga per internetą. http://www.anykstenai.lt/vietoves/vietove.php?id=155

2.Žižys Stasys. Jaunystę atidavėm tėvynei, Ukmergė, 1998m., p.90.

3.Žukauskienė Gražina. Kaziūnienė Genė:„ Kai neturėjau tėvų, tai paskui man buvo labai labai brangūs vaikai“. Tėviškėlė, 2006m.Nr. 3, p.3

Gaivenių kaimas

Gaivenų kaimo jaunimas apie 1960 m.

Keliaujantys autostrada iš Vilniaus į Panevėžį ties 85 – uoju kilometru pravažiuoja mažą kaimelį „Gaiveniai“. Iki 1975 m. kaime buvo 5 kryžiai. Įsukant į Gaivenių kaimą buvo Juodasis kryžius, ties Juozo Žižio kiemu – Mėlynasis Pavasarnykų kryžius, kiti stovėjo Kamarauskų, Mikoliūnų, Žižienės kiemuose. Pavasarį žmonės apeidavo visus kryžius giedodami –tai buvo vadinamosios Kryžiavos dienos. Iki 1939 m. čia buvo didelis kaimas, kurį sudarė 30 sodybų .1993 m. A. Bundonio iniciatyva buvo organizuotas šio kaimo susitikimas, pastatytas ir pašventintas (klebonas J. Voveris) kryžius, kurį padarė taujėniškis kryžių meistras Kostas Tulušis, padedant Jonui Mikoliūnui ir Remigijui Ivoškai. Dabar kaime yra 6 sodybos, gyvena 10 žmonių .

Gaivenių kaimo gyventojos Petronienės sodyba 2007 m. Nuotrauka iš Taujėnų bibliotekos kraštotyros fondo.

Partizanas Mikoliūnas Povilas kilęs iš Gaivenių kaimo 1947 m. žuvo Valų kaime. 1952 m. Gaivenių kaime žuvo partizanas Kostas Morkūnas - Perkūnas. Manoma, kad Gaivenių kaimo pavadinimas kilęs iš žodžio „gavėnia“ arba „gavėnas“. Šiame kaime yra raistas, senovėje buvęs ežeras, vadinamas „Šilaliu“. Minimas Kalnas į pietus nuo kaimo, prie Blauzduvės vienkiemi, kur „seni žmonės pasakoja, kad senovėje ant kalvelės Kirkizų šventikas laikydavo pamaldas“. Savo prisiminimų knygą parašė Pranas Krikštaponis, kuris daug rašo apie Gaivenių kaimą.

Literatūra ir šaltiniai :

1.Ivoškaitė, Inga, Aistė Masonytė, Alvina Žižytė. Sunykusių kaimų takais, Gimtoji žemė, 2004m. Nr. 87, p. 4

2.Žižys Stasys. Jaunystę atidavėm tėvynei, Ukmergė, 1998 m. p.84.

3.Taujėnai, sudarė Žukauskienė , Gražina, Ukmergė, 2005 m., p. 45.

4.Vaitkevičius, Vykintas, Senosios Lietuvos šventvietės, Aukštaitija, Vilnius, 2006 m., p.156., p. 174.

5.Krikštaponis, Pranas, Aš niekad nepamiršiu..., Vilnius,2008 m.

Kaspariškių kaimas

Kaimas Kavarsko seniūnijoje už 10 km į pietvakarius nuo Kavarsko. Ribojasi su Vilpišių, Pagojės, Bugeniškio kaimais, įsikūręs netoli Laviškio ežero. Yra 15 sodybų – 30 gyventojų (2000 m., dalis kaimo priklauso Taujėnų seniūnijai, Ukmergės r.). 1933 m. kaimas išskirstytas į vienkiemius, tuomet turėjo 301,36 ha žemės. 1949 m. vasario 1 d. kaimas buvo įjungtas į kolūkį "Šviesusis kelias" (vėliau – Kirovo vardo kolūkį, Staškūniškio tarybinį ūkį, Svirnų kolūkį). Priklauso Taujėnų (Ukmergės r.) parapijai. Kapinių nebuvo. Kaspariškiuose 1908 m. gimė gydytojas Juozas Petrikas. Minimas „Laukas Šventoris“. Nurodomas 2 km į šiaurę nuo kaimo.

Literatūra ir šaltiniai:

1.Prieiga per internetą. http://www.anykstenai.lt/index.php

2.Vaitkevičius, Vykintas, Senosios Lietuvos šventvietės, Aukštaitija, Vilnius, 2006 m., p.160.

Mažeikių kaimas

Mažeikių kaime minimas „Akmuo su pėdomis“. Šis akmuo randasi 0,7 km. į pietvakarius nuo kelių Taujėnai - Ramygala ir Vilnius – Panevėžys sankryžos. Nuo A. Čeponio sodybos 0,32 km į šiaurės rytus, kanalizuoto Kamšos upelio vakariniame krante, vadinamame Meškatrakyje. Akmuo vidutinio grūdėtumo, melsvai balkšvas, suskeldėjęs, netaisyklingos formos granitas, žmonių pasakojama, kad ant akmens esančios žmogaus, šuns, ožkos „pėdos“.

Literatūra ir šaltiniai : 1.Ukmergės rajono Taujėnų krašto vietovardžiai / parengė Silvija Baronaitė. Aistė Masonytė; Ukmergės rajono Taujėnų vidurinė mokykla. - Taujėnai. 2006 -10 p.

2.Vaitkevičius, Vykintas, Senosios Lietuvos šventvietės, Aukštaitija, Vilnius, 2006 m., p.167.

Paąžuolių kaimas

Minimas šaltinis, kuris tryško į pietvakarius nuo kaimo kapinių, 0,11 km į vakarus nuo Ringės upelio pralaidos kelyje Taujėnai – Ukmergė, Ringės upelio kairiajame krante. Šaltinio akies būta maždaug 1 m. skersmens, joje nuolat virė vanduo. 2005 m. Taujėnų kultūros namai vykdydami projektą „Maži kaimeliai - didelė dvasia “, finansuojamą Lietuvos Kultūros ministerijos, čia suorganizavo kraštiečių susitikimą, kuriame dalyvavo kraštiečiai iš Pamūšio, Paąžuolių, Šlėnių ir kitų aplinkinių kaimų. Yra veikiančios kapinės.

Literatūra ir šaltiniai :

1.Vaitkevičius, Vykintas, Senosios Lietuvos šventvietės, Aukštaitija, Vilnius, 2006 m., p.169.

2.Jančiauskaitė, Laima. Sugrįžo į gimtą kraštą. Ukmergės žinios, 2005 m. gegužės 7 d.

Pamūšio kaimas

Pamūšis – kaimas Ukmergės rajono šiaurinėje dalyje, prie kelio Ukmergė-Taujėnai. Pro kaimą teka Mūšia (dešinysis Šventosios intakas), pagal kurią ir pavadintas kaimas. Iš šio kaimo kilęs Juozas Dalinkevičius (1893-1980) – geologas, Lietuvos mokslų Akademijos narys. Sukūrė Lietuvos geologijos kartografavimo mokslo pagrindus, sudarė 11 Lituvos geologijos žemėlapių. 2001 m. balandžio mėnesį prie Vandos ir Boleslovo Dalinkevičių sodybos buvo pašventintas kryžius, amžinai priminsiantis Pamūšio kaimo žmonių kančias. Pamūšio kapinynas yra 0,1 km. į pirtvakarius nuo kaimo, 0,25 km. į pietryčius nuo Mūšios ir Armukšnos santakos, Mūšios kairiajame karante. Įrengtas žemoje smėlio kalvelėje. Spėjama, kad kapinyne laidota II tūkstantmečio viduryje. 2005 m. Taujėnų kultūros namai vykdydami projektą „Maži kaimeliai - didelė dvasia “, finansuojamą Lietuvos Kultūros ministerijos, čia suorganizavo kraštiečių susitikimą, kuriame dalyvavo Pamūšio, Paąžuolių, Ilgatrakio, Albickėlių, Radeckų ir kt. kaimų gyventojai.

Literatūra ir šaltiniai  :

1.Visuotinė Lietuvių enciklopedija. VI t., Vilnius , 2003 m. p. 431.

2. Kultūros paminklų enciklopedija. Rytų Lietuva. II t. , Vilnius, 1998 m. p.107.

3. Dalinkevičienė, Vanda, Kančių metai gimtinėj,Ukmergės žinios, sausio 10 d.p.2, iliustr.

4. Jančiauskaitė, Laima. Sugrįžo į gimtą kraštą. Ukmergės žinios, 2005 m. gegužės 7d.

Radeckų kaimas

Kaimas Kavarsko seniūnijoje už 11 km į pietvakarius nuo Kavarsko. Ribojasi su Ukmergės rajono Kaspariškių ir Taujėnų kaimais, Laviškio ežeru. Išnykęs kaimas (2000 m., dalis kaimo teritorijos priklauso Ukmergės r. Taujėnų seniūnijai). 1923 m. kaime buvo 26 sodybos – 136 gyventojai. 1923 m. taip pat minimas Radeckų palivarkas – 1 sodyba, 9 gyventojai. 1949 m. kaimas buvo įjungtas į kolūkį (vėliau – Staškūniškio tarybinį ūkį, Svirnų kolūkį). Priklausė Taujėnų (Ukmergės r.) parapijai. Yra veikiančios kapinės. Radeckuose 1891 m. gimė kariškis Vaclovas Griganavičius.

Literatūra ir šaltiniai :

1.Prieiga per internetą: http://www.anykstenai.lt/index.php

Radžiūnų kaimas

Radžiūnų kaimo gyventojas Petras Pačinskas pasakoja kad, kaimo pavadinimas kilęs iš pavardės Radžiūnas. Manoma, kad šis kaimas įsikūręs XVI – XVII a. Apie 1700 m. čia gyveno kunigaikštis Žiogelis, kuris palaidotas Radžiūnų kapinėse. Paminklas ant šio kapo, išsiskiria iš kitų savo didumu. Didžiausias kunigaikščio nuopelnas kaimui buvo 1750 m. medinė bažnyčios pastatymas. 1940 m. kaime buvo 33 kiemai, iš viso 151 gyventojas. Pokario metais žuvo 9 šio kaimo gyventojai. Kaime buvo renkami seniūnai, buvo puikių amatininkų. Pradėjus kurtis kolūkiams, net kolūkio „Artojas“ pirmininkas buvo paskirtas iš šio kaimo. Šiuo metu kaime gyvena 11 gyventojų. Yra veikiančios kapinės. Kalnas Saulės Krėslas ir Alkupis yra rytinėje kaimo pusėje, 0,15 km į rytus nuo J. Martikonio sodybos, pelkėtoje žemumoje. Kalvos pietinėje pusėje nuo seno stovi medinis kryžius, o šiaurinėje pusėje matyti užslinkusi įduba ( laužavietė).Manoma, kad ten buvo senovės lietuvių aukuras. Radžiūnų kaimo pakraštyje, pelkėtoje žemumoje yra pailga, plokščiu viršumi kalva apie 1 - 1,3 m aukščio šlaitais. Kalvos pietinėje pusėje nuo seno stovi medinis kryžius, o šiaurinėje pusėje matyti 1 m skersmens užslinkusi įduba ( laužavietė). Vietiniai žmonės sako : „ Ten visą dieną saulė „sėdi“ ( šildo) kaip ant krėslo“. Kadangi kalvoje ir ariant jos pakraščius buvo randama degėsių, anglių ir akmenų, manoma, jog Saulės krėsle buvo „senovės lietuvių aukuras“.

Ant Saulės Krėslo dar XX a. viduryje per Sekmines buvo meldžiamasi, kūrenamas laužas ir puotaujama : „Susitinkam, ten Seminės buva prie kryžio. Švenčia, laužą kūrena. Pirmųdien Sekminių, pavakary sueina žmonės kaima. Bendrai, draugai susirenka. Ty lašinių, ty kiaušinių, ty kepa, ty gėrimo kokio atsineša“.

Radžiūnų kaimo metraštininkas Petras Pačinskas

Petro_Pačinsko_prisiminimai_apie_Radžiūnų_kaimą.doc

Literatūra ir šaltiniai :

1.Žukauskienė, Gražina, Petro Pačinsko prisiminimai apie Radžiūnų kaimą. Tėviškėlė, 2007 m. Nr. 1.

2.Vaitkevičius, Vykantas, Senosios Lietuvos šventvietės, Aukštaitija, Vilnius, 2006 m. p. 173, iliustr.

Šalnų kaimas

Šalnų kaimo kryžius 2004 m. Nuotrauka iš Taujėnų bibliotekos kraštotyros fondo.

Šalnų kaimas yra šalia autostrados Vilnius – Panevėžys. Apie 1920 metus Šalnų kaime buvo 45 kiemai, tai buvo vientisas, didelis kaimas su keliom gatvėm. Dabar likusi tik viena gatvė – Uličgalys. Apie 1907 m. kaime buvo pradinė mokykla, vaikus mokydavo pas žmones, nes tam skirto pastato nebuvo. Po karo buvo dvi mokyklos . Viena - pas Čekauską, kita - N. Girnytę. Pokario metais 25 vyrai iš šio kaimo išėjo į mišką, jiems vadovavo Lietuvos kariuomenės kapitonas Juozas Krikštaponis, kuris kartu su 17 savo štabo vyrų žuvo Užulėnio miške. . Iš Šalnų kaimo kilę du kunigai, tai Vincas Ulinskas ir Česlovas Auglys. Taip pat čia 1909 m. sausio 3 d. gimė pedagogas, žodynininkas Vaclovas Baravykas. Vincė Marazauskienė pasakoja, kad prieš karą Šalnose buvo 12 kryžių, prie kurių melsdavosi visas kaimas per „kryžiavas dienas“. Apie Šalnų kaimą sukūrė eilėraščius Apolonija Grigonytė „Šalnų kaime“ ir vietinė poetė Vincė Marazauskienė „Nerūpestingoji vaikystė“.

Vincės_Marazauskienės_prisiminimai_apie_Šalnų_kaimą.doc

Literatūra ir šaltiniai :

1.Žižys , Stasys, Jaunystę atidavėm tėvynei, Ukmergė, 1998 m. p.99, iliustr.

2.Taujėnai, sudarytoja Žukauskienė, Gražina, Ukmergė, 2005 m. p.42.

3. Čekauskaitė –Bilevičienė, Genė, Gimtojo sodžiaus šviesa, Ukmergės žinios, 2004 m. kovo 4 d.

4.Grigonytė , Apolonija, Atgajos, Ukmergė, 2004 m. p. 32.

Ilgatrakio kaimas

Ilgatrakio kaimas yra 8 km nuo Taujėnų į pietvakarius. Iki 1998 m. priklausė Vidiškių seniūnijai. Minimas „Jaunuomenės kalnas“, nurodomas 0,9 km. į vakarus nuo kaimo, tarp balų; 0,5 ha ploto. 2002 m. nelokalizuotas. „Pasakojama, kad senais laikais į tą neprieinamą kalnelį sueidavo lietuviai pasilinksminti ir savo dievams padėkoti.“

Literatūra ir šaltiniai :

1. Vaitkevičius, Vykantas. Senosios Lietuvos Šventvietės. Aukštaitija, Vilnius, 2006 m. p.157.

Taujėnėlių kaimas

Taujėnėlių kaimas randasi nuo Taujėnų į vakarus apie 3 km. Seni žmonės šį kaimą vadina Taujankais, nes seniau ten gyveno dvarponis lenkas Taujanskas. Kaime gyventojų nebėra, dar stovi dvi trobos. 2004 metais Taujėnų kultūros namai ir biblioteka vykdė projektą „Maži kaimeliai – didelė dvasia“, kurį finansavo Lietuvos Kultūros ministerija. Šio projekto tikslas buvo sukviesti kraštiečius į gimtinę, kilusius iš Taujėnėlių, Tulušių, Ungurių ir kitų aplinkinių kaimų. Kraštiečių susitikimas vyko Taujėnėlių kaime prie B. Krikštaponio sodybos.

Literatūra ir šaltiniai  :

1. Jančiauskaitė, Laima. Būkite sugrįžtančiais paukščiais, Ukmergės žinios, 2004m. birželio 10 d.

2.Taujėnai, sudarytoja Žukauskienė, Gražina, Ukmergė, 2005 m. p.44.

Tulušių kaimas

Tulušių kaimo gyventoja V. Krikštaponienė su pačios austais ir siūtais tautiniais rūbais. Nuotrauka iš V. Krikštaponienės albumo.

Tulušių kaimas randasi apie 3 km į vakarus nuo Taujėnų, šalia Taujėnėlių kaimo (kitoje gatvės pusėje). Šiuo metu gyvena 2 gyventojai. Prieš karą Tulušiuose buvo 10 kiemų. Gyveno daugiausiai Tolušiai, todėl ir kaimą taip pavadino. 2004 metais Taujėnų kultūros namai ir biblioteka vykdė projektą „Maži kaimeliai – didelė dvasia“, kurį finansavo Lietuvos Kultūros ministerija. Šio projekto tikslas buvo sukviesti kraštiečius į gimtinę, kilusius iš Taujėnėlių, Tulušių, Ungurių ir kitų aplinkinių kaimų. Kraštiečių susitikimas vyko Taujėnėlių kaime prie B. Krikštaponio sodybos.

Literatūra ir šaltiniai  :

1.Ivoškaitė, Inga, Aistė Masonytė, Alvina Žižytė. Sunykusių kaimų takais, Gimtoji žemė, 2004m. Nr. 87, p. 4

2.Taujėnų apylinkių vietovardžiai ir jų kilmė, parengė Zdanienė, Loreta, 2006 m.p.9

Namikių kaimas

Namikių kaimas randasi 1 km. į vakarus nuo Taujėnų. Kaimo pavadinimas kilęs iš čia gyvenusių gyventojų pavardės Namikis. Kaime stovi pavasarininkų statytas kryžius. Cementinis, jį padarė Vaclovas Žeruolis. Tarybiniais metais kryžius buvo apdaužytas, dabar vėl atstatytas. Pavasarininkai rengdavo gegužines Namikių kaime.

Literatūra ir šaltiniai apie vietovę:

1.Taujėnai, sudarytoja Žukauskienė, Gražina, Ukmergė, 2005 m. p.18.

2.Taujėnų apylinkių vietovardžiai ir jų kilmė, parengė Zdanienė, Loreta, 2006 m. p. 9.

Ungurių kaimas

Ungurių kaimas randasi už 6 km į pietvakarius nuo Taujėnų. Šio kaimo pavadinimas kildinamas iš posakio „ant gūro“ – ant aukštumos. Kaimas buvo išsidėstęs abiejose kelio pusėse.1905 m. kaimas sudegė, liko tik keli namai. Šiuo metu kaimas jau išnykęs. Yra veikiančios kapinės, kuriose yra XIX A. pabaigos stogastulpis, vienaukštis, savitos kompozicijos. Palyginti laibo kvadrato skerspjūvio liemens viršuje įtaisytas piramidinis skardos stogelis. Pastogėje priekinę liemens plokštumą praplečia simetriškai pritaisytos įmantraus kontūro lentelės, sudarančios dekoratyvų skydą Nukryžiuotojo skulptūrai pritvirtinti. Poetė Apolonija Grigonytė yra parašiusi eilėraštį „Unguriai“.

Literatūra ir šaltiniai :

1.Taujėnai, sudarytoja Žukauskienė, Gražina, Ukmergė, 2005 m. p.44.

2.Kultūros paminklų enciklopedija. Rytų Lietuva II, Vilnius, 1998 m. p.132, iliustr.

3.Grigonytė , Apolonija, Atgajos, Ukmergė, 2004 m. p. 32.

Užupušių kaimas

Užupušių kaimas randasi į vakarus nuo Taujėnų apie 3 km , važiuojant Ramygalos kryptimi.

Anicetas Baronas Užupušių kaimo metraštininkas. 2003 m.

Kaip rašė vietinis metraštininkas Anicetas BaronasUžupušių_kaimo_istorija.doc, šis kaimas jau buvo žinomas XVII – jo šimtmečio pabaigoje. Kaime buvo įsikūrę 14 šeimų , kurios valdė 18 valakų žemės. Kaimo žemė ribojosi su Užugirio ir Taujėnų miškais, netoli liulo Varnalaukio pelkės. Sausinant šias pelkes buvo iškasti didžiuliai pušų rąstai, kurie bylojo apie tose vietose buvusį didelį pušyną. Manoma , kad ir šio kaimo pavadinimas kilęs nuo žodžio pušis . 2003 metais Taujėnų kultūros namai ir biblioteka vykdė projektą „Maži kaimeliai – didelė dvasia“, kurį finansavo Lietuvos Kultūros ministerija. Šio projekto tikslas buvo sukviesti kraštiečius į gimtinę, kilusius iš Užupušių, Mažeikių, Namikių ir kitų aplinkinių kaimų. Susitikimas vyko prie buvusios Mažeikių pradinės mokyklos. Minimas Raganos akmuo, kurį taip vadino dėl to, kad ant jo buvęs raganos atvaizdas. Kur dabar tas akmuo niekas negali nurodyti. Perkūno kalnelis yra 0,65 km. Į vakarus nuo kaimo kapinių, 0,38 km Į šiaurė rytus nuo Genienės sodybos. Kalva ilgus metus ariama. Pasakojama, kad čia vaidendavosi, naktigoniai negalėję šioje vietoje gulėti- kažkas ištraukdavęs pagalves, griebdavęs už galvos. Gal ten ir trankėsi perkūnas. Kalnelyje randama akmenų , įvairių plytgalių. Yra veikiančios ( pagrindinės Taujėnų ) kapinės, kuriose palaidotas taujėniškis poetas, mokytojas Virgilijus Kaziūnas.

Literatūra ir šaltiniai :

1.Baronas, Anicetas. Baronų giminės medis, 1998 m. Ukmergės Vlado Šlaito bibliotekos Taujėnų filialo kraštotyros fondas.

2.Taujėnai, sudarytoja Žukauskienė, Gražina, Ukmergė, 2005 m. p.44 - 45.

3.Jančiauskaitė, Laima. Kaime iki šiol nėra kitataučių. Gimtoji žemė, 2003 m. gegužės 24 d. , iliustr.

4.Eik pas Moką pasimokyt...:Ukmergės krašto padavimai ir pasakojimai. – Ukmergė, 2007 m. -19 p.

5.Vaitkevičius, Vykantas. Senosios Lietuvos Šventvietės. Aukštaitija, Vilnius, 2006 m. p.183.