Marijampolės fotografijos istorija

Iš „Graži tu mano“.

Susijusios žemėlapio žymos:

Įvertink straipsnį



Įvertinimas: 4,6 / 5 (17 balsai)

Įvertink straipsnį



Įvertinimas: 4,6 / 5 (17 balsai)
Autobusų stotis (apie 1937-1938 m.). Fotografas nežinomas

Nuotrauka iš Stanislovo Sajausko rinkinio


"Po Marijampolę atvykėliui pravartu pasivaikščioti su istoriku - daugybė faktų priverstų kitaip pažvelgti į įprastą ir kasdienišką miesto veidą. Sukilimai ir karai, gaisrai ir kitokios negandos brėžė jame raukšles, o atkaklaus žmonių darbo metai jas lygino ir glaistė... Po miestą reikėtų pasivaikščioti su poetu. Gal jis geriau mokėtų paaiškinti, kaip šis miestas, jo atmosfera veikė Vincą Mykolaitį-Putiną ir Vincą Pietarį, Kazį Borutą ir Salomėją Nėrį... Pagaliau - pasivaikščiokime po miestą su fotografu. pažiūrėkine, koks tas miestas prie Šešupės, ne tik mūsų pačių, bet ir kito žmogaus akimis..." /Nijolė Treinytė/ ...Pasivaikščiokime po miestą su praeities fotografais. Pažvelkime į nematytą miesto veidą. Paieškokime senojo miesto vaizduose pažystamų bruožų...


Marijampolės gimnazistai. Centre sėdi J. Basanavičius. L. Anšero 1873 m. fotografija (manoma jog tai seniausia žinoma Marijampolėje daryta fotografija )


1839 m. Lietuvoje padaryta pirmoji degerotipinė fotografija. 1863 m. Lietuvos teritorijoje jau veikė septynios fotoatelje. Manoma, jog maždaug tuo metu fotografija atkeliavo į Marijampolę. Pirmasis Marijampolės fotografas buvo Leonas Anšeras. Lietuvių kalbos ir Literatūros institute saugoma 1873 m. daryta grupės gimnazistų su J. Basanavičiumi centre paviljoninė nuotrauka, antroje pusėja atspausta vinjetė „Leon Ancher, photograf. Maryampol“. Tarp tuo metu dirbusių Marijampolės fotografų sutinkamos Piotrovičiaus , V. Homano (dirbusių drauge) ir J. Verchonovičiaus pavardės.

Miesto sodas. Dabar Vytauto parkas 1928 m. (kitur 1917 m.) Fotografas nežinomas

Nuotrauka iš Stanislovo Sajausko rinkinio


Devyniolikto amžiaus pabaigoje Marijampolėje buvo atidarytas Marijos Bžozovskos (Maria Brzozowska] ateljė filialas, kuriam vadovavo jos vyras Jozefas. Nuo XIX a. pabaigos iki 1906 metų veikė Suvalkuose įsikūrusios M. Karvovskos [M. Karwowowska] ateljė filialas, kurio savininku vėliau tapo V. Benešas [W. Benesz]. Pirmieji atvirukai su Marijampolės (kaip Suvalkų gubernijos miesto) vaizdais pasirodė XIX a. pabaigoje. Juos spausdinti pradėjo Varšuvos, vėliau Suvalkų gubernijos leidėjai. Marijampolėje tuo užsiėmė knygyno savininkas I. Veisbergas. I-ojo Pasaulinio karo metu pasirodo Vokietijoje leisti atvirukai su miesto vaizdais. Tai daugiausia karo fotografų darbai, iš kurių tarpo vaizdo gyvumu išsiskiria Alfredo Kuhlevindo nuotraukos.

„Zingerio“ siuvimo mašinų kompanija Marijampolėje. 1913 m. Fotografas M. Buchalteris

Nuotrauka iš Stanislovo Sajausko rinkinio


Apie 1890-1892 metus savo veiklą pradeda garsiausias Marijampolės fotografas Moisiejus Buhalteris (Movšė Buchalteris) [1868-1941], kilęs iš miesto knygrišių dinastijos. Jis mokėsi Marijampolės gimnazijoje, vėliau Vilniaus piešimo amatų mokykloje. Buhalteris buvo gabus portretistas. Fotografuodavo ne tik klientus studijoje, bet ir elgetas, šiaip ryškius tipažus, meniškus miesto vaizdus. Seniausi išlikę jo darbai yra iš 1894-1897 metų – tai P. Vaičaičio portretas, grupinė gimnazistų nuotrauka. 1909 metai Milano parodoje Buhalteris buvo apdovanotas didžiuoju aukso medaliu ir garbės kryžiumi.

Marijampolės apskrities ligoninė. Fotografija - Z. Tezbos

Nuotrauka iš Stanislovo Sajausko rinkinio


Buhalteris išugdė ne vieną fotografą, dirbusį tarpukario Marijampolėje ir Užnemunėje. Pas Buhalterį pirmuosius žingsnius žengė pasaulinio garso fotomenininkas Izraelis Bidermanas-Iziz. Vienas žymesnių jo mokinių Jakovas Vindsbergas kurį laiką dirbo su savo mokytoju, vėliau įkūrė savo ateljė „Naujoji fotografija“, dirbo kruopščiai ir išradingai. Jis garsėjo reiklumu sau ir klientui, netgi savotišku ekscentriškumu. Kartais fotografuojamą asmenį išlaikydavo pora valandų arba, kurį laiką atidžiai stebėjęs žmogų, liepdavo ateiti kitą kartą. Kitas jo mokinys Abramas Pimšteinas, įsikūręs Marijampolės centre (Bažnyčios g. 1), savo klientus viliojo naujausia aparatūra ir iškaba „Elektrofotografija Modern“. Specialistas jis buvo prastas, bet iš mokinių imdavo bene didžiausią mokestį Lietuvoje – 500 Lt. Aktyviausiai tuo metu Marijampolėje dirbo Judelis Fridbergas, užfiksavęs itin daug miesto įvykių ir retų vaizdų.

Vaikų choras prie Mokytojų seminarijos. 1930 m. Fotgrafas I. Fridbergas

Nuotrauka iš Stanislovo Sajausko rinkinio


XX a. pradžioje Marijampolėje dirba fotografas Jokūbas Skrinska (1883-1963), gimęs ir augęs Marijampolėje, manoma, buvo arba Anšero arba Homano mokinys. Jis 1905 metais rusišką vinjetės užrašą pakeičia į Lietuvišką – „Fotografijų įstaiga. J. Skrinska. Senapili. Bažnytinė gatvė“ (kiti Marijampolės fotografai savo vinjetėse, iki tol, naudojo rusų, lenkų, prancūzų, vokiečių kalbas). Marijampolėje J. Skrinska gyveno iki 1915 m. Vėliau dirbo Prienuose, Birštone, Kaune, leido foto albumus. J. Skrinska laikomas kinematografijos pradininku Sūduvoje ir Marijampolėje. 1903 m. įsigijo kinoprojektorių ir ėmė demonstruoti filmus.

Miesto centro vaizdas iš lėktuvo. 1923 m. Fotografas J. Miežlaiškis

Nuotrauka iš Stanislovo Sajausko rinkinio


Tobulėjant fototechnikai, XX a. pradžioje greta profesionalių fotografų atsiranda mėgėjų bei reportažinė fotografija. Yra žinoma Jono Basanavičiaus fotografija su Marijampolės Šv. Mykolo Arkangelo bažnyčios vaizdu. Advokato Andriaus Bulotos fotografijose įamžinta jo globota Žemaitė. Savo pėdsaką mėgėjiškoje fotografijoje paliko ir cukraus fabriko direktorius čekas Prochaska, agronomas Vincas Totoraitis, teatro režisierius J. Sabolis. Reikia paminėti nepriklausomos Lietuvos įvykių metraštininką, fotožurnalistą Julių Miežlaiškį, kuris pirmasis užfiksavo Marijampolę iš paukščio skrydžio

Ateitininkų šventė Marijampolėje. Vytauto g-vė.1925 m. Fotografas I. Fridbergas

Nuotrauka iš Stanislovo Sajausko rinkinio


II-ojo Pasaulinio karo ir pokario laikotarpį (maždaug 15 metų) Marijampolės fotografijos istorijos tyrinėtojai įvardija „balkšva dėme regiono fotografijos istorijoje“. Visi žymiausi tarpukario Marijampolės fotografai – M. Buhalteris, A. Pimšteinas, J. Vindsbergas, J. Fridbergas, Z. Tezba – žuvo 1941-aisiais, o bombos ir ugnis sunaikino tūkstančius negatyvų. Iš gausaus Marijampolės profesionalių fotografų būrio gyvas liko tik Stasys Rūškys (A. Pimšteino mokinys), tačiau jo ateljė ir negatyvai pražuvo karo metu.

J. Basanavičiaus aikštė švenčiant Lietuvos nepriklausomybės 20-metį. 1938 m. vasario 16 d. fotografas nežinomas

Nuotrauka iš Stanislovo Sajausko rinkinio


1957 fotografijos entuziastai, siekdami išsaugoti tai, kas išlikę, sudominti visuomenę fotografijos amatu ir menu, susibūrė į fotoklubą „Sūduva“. Klubo steigimo iniciatorius ir pirmasis vadovas buvo Romualdas Pačėsa. Nuo 1966 metų klubo vairą į savo rankas perėmė žurnalistas Vytautas Žukauskas, nuo 1975 klubui vadovavo inžinierius Romas Linionis, nuo 2005 - Reda Brazytė. 1973 surengta pirmoji humoristinių fotografijų paroda. Iki 2004 buvo surengta 10 respublikinių humoristinės fotografijos ir 4 karikatūrų parodos.

9-ojo pėstininkų pulko kareivinės Marijampolėje. Fotgrafas I. Fridbergas

Nuotrauka iš Stanislovo Sajausko rinkinio


Tarp pirmųjų klubo narių buvo Stasys Rūškys, Alfonsas Čeponis, muzikos mokytojas Viktoras Gurmanas, parašęs Sūduvos fotografijos istoriją (1830-1941), inžinierius Antanas Senkaitis, sukaupęs unikalų senosios Marijampolės negatyvų ir fotografijų rinkinį, chirurgas Petras Zaronskis (1922-200x), mokytojas Kostas Kriščiukaitis, profesionalūs fotografai Jonas Šidlauskas, Antanas Malažinskas (1907-1985) - ne vieną įsimintiną istorinį įvykį įamžinęs karo metais iš kurių mažai kas tepasiekė šių dienų žmonių akis, Viktoras Žilovas, Juozas Rudvalis, Tomas Zableckas, Romas Rūsteika.... Taip pat buvo visa virtinė jaunesnės kartos fotografijos meno mėgėjų ir profesionalų, garsinančių savo darbais Marijampolę Sūduvoje, Lietuvoje, Pasaulyje: Bronius Krakauskas, Algirdas Asipauskas, Baltijos jūrą irkline valtimi perplaukęs Gintaras Paulionis, Kostas Smelčis, Valentinas Ulevičius, Sigitas Povilas Krivickas, Zenonas Nekrošius, Algis Palionis, Valentinas Juraitis, Remigijus Pačėsa, Ričardas Pasiliauskas, Laimutė Kraukšlienė, Gintaras Kandrotas, Ramunė Pigagaitė... Šiuo metu „Sūduvos“ fotoklubas vienija didžiulį būrį Sūduvos fotomenininkų, kurių gretose keturi Lietuvos fotomenininkų sąjungos nariai, dviems – R. Linioniui ir K. Linkevičiui – suteiktas AFIAP (Tarptautinės fotomenininkų federacijos) nario vardas.

Marijampolės fotografų vinjetės ir spaudai iki 1941 m.

Šaltiniai

1. Marijampolės senieji vaizdai: fotografijos iš Stanislovo Sajausko rinkinio: [lankstinukas] / parengė S. Sajauskas, L. Skinkienė– Marijampolės: Petro Kriaučiūno viešoji biblioteka, 2008

2. Sūduvos fotoklubas, 1957-2007 : tradicijų puoselėjimas ir tęstinumas/ sud. R.Brazytė, D Katkuvienė, V.Juraitis, N. Linionienė, R. Linionis. - Vilnius : Studija "Vyzdys", 2008. - 56 p.;

3. Kairiajame Nemuno krante / K. Skłodowski.– Suwałki, 2006;

4. Juodakis, V. Lietuvos fotografijos istorija, 1854-1940 / Virgilijus Juodakis ; dail. Vilius Armalas ; sudaryt. Stanislovas Žvirgždas. - Vilnius : Austėja, 1995 - 166, [2] p.;

5. Budrytė Z. Lietuvos fotografų darbai XIX a. – 1915 m. Vilnius, 1985

6. Dr. Jonas Basanavičius. 1851–1927. Vilnius, 2003;