Molainiai

Iš „Graži tu mano“.

Susijusios žemėlapio žymos:

Įvertink straipsnį



Įvertinimas: 3,8 / 5 (21 balsai)

Molainiai – kaimas Panevėžio rajone 4 km. į pietvakarius nuo Panevėžio m., abipus kelio Panevėžys – Upytė ir Molainos upelio. Istoriniuose šaltiniuose Molainių kaimas minimas jau XIV amžiaus pradžioje, tačiau tiksli data pažymėta tik Livonijos kronikose - 1368 metais. Žymus lietuvių istorikas Teodoras Narbutas (1784-1864), tirdamas senosios Lietuvos istoriją, prie senųjų gyvenviečių – Upytės, Ramygalos, Raguvos priskyrė ir Molainius. Kaimo, priklausiusio Upytės žemei, likimas glaudžiai siejasi su pačios Upytės likimu. Daug žinių apie Upytę, tuo pačiu ir apie Molainius, XIV amžiuje pateikia Hermanas Vartbergė Livonijos kronikose. Jose rašoma apie ordino žygius į Upytės žemę, kurių metu buvo nuniokota visa eilė kaimų, tame tarpe ir Molainiai. H.Vertbergė užregistravo 11 ordino žygių į Upytės žemę, kurių metu buvo nusiaubtos 58 vietovės, tame tarpe Molainių kaimas niokotas 5 kartus, nes buvo gausiai gyvenamas ir pakankamai turtingas. 1638 m. vasario 3d. Upytės dvaro inventoriaus surašymo duomenimis Molainių kaime buvo 30,5 valako žemės.

Per pirmąjį pasaulinį karą beveik visiškai sudegintas kaimas po 1922m. žemės reformos vėl pakilo tartum feniksas iš pelenų. 1923m. gyventojų surašymo duomenimis Molainiuose gyveno 281 žmogus.1918-1920 metais pradėjus kurti šalies kariuomenę į ją įstojo savanoriais ir molainiečiai Kazimieras Ramoška, Vincas Ramoška, Tadas Kirdeikis ir prie pat Molainių prisišliejusio Panendrės vienkiemyje gyvenę trys broliai Balčai – Stasys, Vladas ir Balys. Jie visi buvo pirmieji Jono Variakojo įkurto Karaliaus Mindaugo pulko savanoriai.

Molainių pradinė mokykla veikė jau XIX amžiaus pabaigoje. Kur ir kokia ji tuo metu buvo, niekas nebeprisimena. Žmonės pasakoja, kad caro laikais Molainiuose veikė kaimo daraktorių mokykla(minimas daraktorius Bronius Glebavičius). 1920-1936 m. mokykla buvo įsikūrusi Mykolo Daunoro senajame name.

Nuo 1920m. iki 1949 m. Molainių pradžios mokykloje mokytojavo: Bandžiulytė, Meškauskaitė, Keibienė, Paulauskienė, Dobrovolskienė, Ivanauskas, Aižinienė, Volodkaitė. Nuo 1973 m. net 23 metus mokykloje dirbo Kazimieras Rokas. 2005 metais sumažėjus mokinių skaičiui mokykla buvo uždaryta. Po metų mokyklos patalpose buvo atidarytas Panevėžio rajono viešosios bibliotekos filialas.

2008 m. kaimas šventė 640 metų jubiliejų. Į šventę atvyko buvę molainiečiai, susirinko šiuo metu gyvenantys šiame kaime žmonės.

Bendraudami tarpusavyje dalijosi mintimis apie senąjį kaimą. Vanda Kutavičiūtė prisiminė, kad senieji molainiečiai negali pamiršti savo gimtojo kaimo ir padeklamavo šviesios atminties inžinieriaus Antano Ramoškos eiles apie Molainius, parašytas 1992 m., kurios geriausiai atspindi senųjų molainiečių jausmus:

Jau neužmiršiu niekados

to tilto per upelį

ir kaimo kertančio perpus

vingiuoto plataus kelio...


Tas kelias išvedė mane

į platųjį pasaulį,

tačiau nerimstu aš jame

man Molainiai-tai saulė!..


Žmonės


Liaudies išmintis byloja, kad molinga žemė yra labai derlinga ir čia viskas auga. Molainiai nuo seno buvo turtingi ne tik derlingos žemės išaugintų gėrybių, čia buvo gabių, išsimokslinusių žmonių, vėliau tapusių žinomais ne tik Lietuvoje, bet ir toli už jos ribų.

Dar cariniais laikais molainietis JONAS GIEDRIKIS Peterburge įgijo aukštąjį humanitarinį išsilavinimą ir tapo profesoriumi.

Tarpukario Lietuvos pirmasis molainietis gydytojas su aukštuoju medicininiu išsilavinimu buvo JUOZAS KRIŠČIŪNAS.

ANTANĖ VAITELYTĖ- MAČIUKIENĖ, gydytoja odontologė, visuomenininkė,1919m. dirbo gailestingąja seserimi savanore Raudonojo kryžiaus ligoninėje Panevėžyje. Vėliau emigravo į Vokietiją, o iš ten į JAV.

Pokario metais molainietis JONAS KIRDEIKIS, garsus chirurgas, dirbo Biržų ir visos šiaurės Lietuvos gydytoju-konsultantu.

ALGIRDAS ANTANAS KRIŠČIŪNAS, žymus psichiatras, kurio išleistomis knygomis „Psichikos ligos ir mes“, „Neurozė“, „Psichiatrija“ ir kitomis naudojasi ir dabartiniai medicinos studentai. Minėtos knygos yra leidžiamos pakartotinai. Tai ne tik gydytojas, bet įvairiapusiais talentais apdovanotas žmogus. 1956 m. nutapė paveikslą „Jaunystės jūra“, povestuvinės kelionės atminimą.

BRONISLOVAS VAIDUTIS KUTAVIČIUS- kompozitorius, profesorius, kuriam 1982 m. suteiktas Lietuvos nusipelniusio meno veikėjo garbės vardas,1987 m. apdovanotas Lietuvos valstybine premija ir dar visa eile premijų Lietuvoje ir užsienyje, o 1999 m.- Gedimino IV laipsnio ordinu ir 2003 m. ordinu „Už nuopelnus Lietuvai“. Kompozitoriaus kūriniai nuolat skamba koncertuose, konkursuose ir šiuolaikinės muzikos festivaliuose tiek Lietuvoje, tiek ir užsienyje: Lenkijoje, Didžiojoje Britanijoje, Suomijoje, Danijoje, Vokietijoje, Prancūzijoje, JAV, Meksikoje, Rusijoje ir kitur.

JONAS ENRIKAS GURSKIS, gimęs 1926 m., baigęs Panevėžio berniukų gimnaziją ir įstojęs į Kauno medicinos institutą, kurio tuo metu nebaigė, nes buvo ištremtas į Sibirą. Ten dirbo gydytoju. Svajojo grįžti į Lietuvą ir baigti Kauno medicinos institutą. Svajonė išsipildė tik 1959 m. Institutą baigė su pagyrimu ir įsigijo pediatro specialybę.Ilgametis Respublikinės Panevėžio ligoninės vyriausiojo gydytojo pavaduotojas Vaikų poliklinikos reikalams daug jėgų, energijos ir širdies atidavė naujos vaikų poliklinikos statybai.

Naujovių ir pažangos puoselėtojas Jonas Gurskis efektyvią vaikų grūdinimosi priemonę – kūdikių plaukymą 1979 metais įdiegė ir Panevėžio naujojoje vaikų poliklinikoje. Tai buvo neeilinių organizacinių gabumų, subtilaus mokėjimo bendrauti su kolegomis, mažaisiais pacientais ir jų tėvais žmogus. J.Gurskis buvo aukščiausios kvalifikacijos gydytojas, kurį ir dabar su nostalgija prisimena ne vienas panevėžietis.

Remiantis žemiau nurodytais rašytiniais šaltiniais ir senųjų molainiečių Vandos Kutavičiūtės, Palmiros Kirdeikytės, Vlado Tvarkūno, Kazimiero Roko, Vytauto Jono Kirdulio, Alberto Gurskio, Onos Vilčinskaitės, Eugenijos Tvarkūnaitės-Snieškienės, Audronės Gurskytės Žvikienės prisiminimais Molainių kaimo bendruomenė sudarė ir išleido dvi knygutes apie kaimo istoriją.Tai „ Iš praeities per dabartį į ateitį“ ir „Abipus Molainos“. Jas išleisti padėjo Nyderlandų fondai, Panevėžio kredito unija, kaimo teritorijoje įsikūrusios bendrovės, verslininkai, ūkininkai, privatūs asmenys.

Parengė Janina Zlatkienė.

Šaltiniai: Juknevičius, Petras. Ką galima sužinoti iš XII amžiaus inventoriaus. Upytės dvaro 1638 metų inven- torius // Tėvynė, 2004, geg. 19, p. 6. Kutavičius, Bronislovas, Vaidutis // Zubrickas B. Lietuvių kompozitoriai: enciklopedinia žinynas. Vilnius, 2004, p. 228-231. Latvis, Hnrikas; ir Vartbergė, Hermanas. Livonijos kronikos. Vilnius, 1991, p. 197.