Mykolas ir Gediminas Karkos
Iš „Graži tu mano“.Susijusios žemėlapio žymos:
Mykolas Karka septynias dešimtis metų atidavė Panevėžio miesto kultūrai. Nuo pirmosios Lietuvos dainų šventės 1924 m. jis – nepamainomas chorų organizatorius ir dirigentas, Panevėžio operetės liaudies teatro krikštatėvis. Scenai visą gyvenimą paskyrė ir Mykolo Karkos sūnus Gediminas, teatro ir kino aktorius. Mykolas ir Gedimimas Karkos. Nuotr. K. Vitkaus, "Panevėžio rytas", 1992-11-28.
Mykolas Karka
1912 m. Vilniuje baigė J. Montvilos piešimo ir muzikos mokyklos choro ir vargonų skyrių. Per Pirmojo pasaulinį karą plėtė žinias Peterburge (1914 – 1918), kur 1915 m. subūrė „Spindulio“ darbininkų chorą. Vildamasis rasti ramų profesiniam darbui ir šeimai prieglobstį, M. Karka 1918 m. grįžo į Panevėžį. Muziką dėstė gimnazijoje (1919-1944 m.), mokytojų seminarijoje (1927-1935) ir amatų mokykloje (1938-1944 m.). Visur steigė muzikos būrelius, organizavo chorus ir orkestrėlius, rengė jų pasirodymus. 1944 – 1960 buvo Panevėžio muzikos mokyklos choro dirigavimo ir kitų disciplinų dėstytojas, moksleivių choro studijos vadovas, 1944 – 1950 direktorius. Dėstė muziką ir dainavimą miesto pedagoginėje mokykloje, 1958 – 1962 vadovavo darbo veteranų mišriajam chorui. 1960 – 1975 buvo Panevėžio operetės teatro muzikos vadovas ir dirigentas.[1] 1955 m. jam suteiktas nusipelniusio meno veikėjo garbės vardas. [2]
Mykolo Karkos sveikinimai Troškūnų krašto žmonėms (1971-12.28)
Veikla1919 m. kartu su I. Jakavičiumi (buvusiu „Rygos naujienų“ redaktoriumi) pastatė „Blindą, o vasarai baigiantis kartu su Panevėžio inteligentais atgaivino „Aido“ meno ir muzikos draugiją. Prie jo susibūrė vaidintojų kuopelė „Šikšnosparnis“: literatas P. Stanikūnas (Žemės Dulkė), gydytojas A. Didžiulis, rašytojas K. Jasiukaitis, būsimasis poetas Kazys Inčiūra, gimnazistas (vėliau generolas) A. Urbšas bei kiti. Per keletą metų pastatė apie 41 dramos veikalą, muzikinių vaizdelių. 1924 m. suorganizavo pirmąją Panevėžio miesto dainų šventę. 1926 – 1940 m. vadovavo „Dainos“ draugijos Panevėžio skyriui, statė muzikinius veikalus, vadovavo mėgėjų chorams, aktyviai dalyvavo Lietuvos muzikų draugijos veikloje. Chorus parengė 1924 m,, 1928 m. ir 1930 m. visos Lietuvos dainų šventėms Kaune ir buvo 1924-ųjų šventės dirigentas. 1938 m. Klaipėdoje vykusiai dainų šventei parengė Panevėžio katedros 42 dalyvių chorą ir Panevėžio „Dainos“ draugijos 34 dalyvių chorą. 1939 m. apdovanotas „Šaulių žvaigžde“. 1940 m. suorganizavo Panevėžio muzikos kursus ir jiems vadovavo. Karo metais (1943 m. birželio 6 d.) Panevėžyje surengė dainų šventę. Jo iniciatyva pastatyta R. Planquette'o komiška opera „Kornevilio varpai“ (1960), J. Miliutino operetė „Čanitos pabučiavimas“ (1964), B. Gorbulskio operetė „Naujametinis karnavalas“ (1965), K. Millöckerio operetė „Gasparonė“ (1966), A. Riabovo muzikinė komedija „Vestuvės Malinovkoje“ (1967), D. Sostakovičiaus muzikinė komedija „Maskva – Čeriomuškos“ (1969), E. Skarpetos muzikinė komedija „Beprotnamis“ (1967) ir kt. M. Karka buvo Panevėžio miesto meno mėgėjų apžiūrų ir dainų švenčių organizatorius ir vyr. dirigentas. Sukūrė muziką S. Čiurlionienės-Kymantaitės, Moliėre'o, N. Pogodino dramos veikalams, operetę „Šviesutė“, operą „Miškelio pasaka“, muzikinį vaidinimą „Sniego karalaitė", parašė dainų ir giesmių, harmonizavo liaudies dainų chorams.[3] Gediminas Karka ir jo vaidmenysGediminas Karka gimė1922 m. lapkričio 26 d. Panevėžyje. Baigęs pradinę mokyklą, 1933 – 1941 m. mokėsi berniukų gimnazijoje. Nuo 1941 m. lankė Panevėžio dramos teatro vaidybos studiją, vadovas Juozas Miltinis, nuo 1941 m. šio teatro aktorius. Tame pačiame teatre vaidino penkiasdešimt metų. Sukūrė 120 vaidmenų teatre, 30 vaidmenų kine, Panevėžio dramos teatre režisavo spektaklių. Juozo Miltinio mokinys visuose spektakliuose sugebėdavo likti savimi – menininku, kuriam svarbiausia suprasti ir būti suprastam, išgirsti ir būti išgirstam. Jis buvo bene pats užimčiausias Panevėžio dramos teatro aktorius. Kine debiutavo 1962 m. nedideliu Jokūbo vaidmeniu R. Vabalo filme „Žingsniai naktį“. Jo vaidyba santūri, tikroviška, paremta improvizacija. Režisieriai troško su juo dirbti, aktoriai džiaugėsi juo kaip partneriu. G. Karka buvo Lietuvos patriotas, sąjūdžio dalyvis, miesto tarybos deputatas. Gediminas Karka mirė 1991 m. gegužės 7 d. Panevėžyje. [4]
Žingsniai naktį, 1962 m., rež. Raimondas Vabalas; Marš, marš, tra-ta-ta!, 1964 m., rež. Raimondas Vabalas; Surask mane, 1967 m., rež. Algirdas Araminas; Kai aš mažas buvau, 1968 m., rež. Algirdas Araminas; Jausmai, 1968 m., rež. Algirdas Dausa, Almantas Grikevičius Jurgaitis, Birželis, vasaros pradžia, 1969 m., rež. Raimondas Vabalas; Vyrų vasara, 1970 m., rež. Marijonas Giedrys Tėvas – Maža išpažintis, 1971 m., pagal V. Bubnį, rež. Algirdas Araminas; Akmuo ant akmens, 1971 m., rež. Raimondas Vabalas; Alepsis – Herkus Mantas, 1972 m., rež. Marijonas Giedrys; Laimingas laimės neradęs, 1973 m., rež. Algirdas Araminas; Mikchelis Raunas – Išlipti į krantą, 1973 m., rež. Kalju Kijskas Sadūto tūto, 1974 m., rež. Almantas Grikevičius; Nerami rudens diena, 1975 m., rež. Algimantas Kundelis; Smokas ir Mažylis, 1975 m., rež. Raimondas Vabalas ; Pasigailėk mūsų, 1978 m., rež. Algirdas Araminas; Mitkus – Rungtynės nuo 9 iki 9, 1980 m., rež. Raimondas Vabalas; Andrius, 1980 m., rež. Algirdas Araminas; Neatmenu tavo veido, 1988 m., rež. Raimundas Banionis; Juozapas – Žalčio žvilgsnis, 1990 m., pagal S.T. Kondrotą, rež. Gytis Lukšas; Išakėtas krantas, 1992 m., rež. Tomas Donela.
1992 m. Panevėžyje, ant pastato A. Smetonos gatvėje Nr.4, buvo atidengta memorialinė lenta, kuri primena čia gyvenusius: 1958-1984 m. – Mykolą Karką ir 1980-1991 m. – Gediminą Karką. Namas yra įtrauktas į Lietuvos Respublikos nekilnojamųjų kultūros vertybių registrą ir saugomas valstybės Šaltiniai1. Bielskytė, Milda. „Linkiu sielos giedrumo...“ // Mykolo Karkos gimimo 100-osios metinėms. — Panevėžio rytas, 1992 lapkričio 11 d. 2. Zdanavičienė, Aleksandra. Troškūnai. — Kaunas, 1996. — p 87. 3. Tapinas, Laimonas. Lietuvos kinematografininkai. — V.: Mintis, 1986. — p. 50. 4. Gabrėnas, Giedrius. Jis pakils ir pasakys. — Panevėžio rytas, 1992 lapkričio 12. 5. http://www.anykstenai.lt/asmenys/asm.php?id=159 6. http://www.paneveziomuziejus.lt/get.php?f.1235 7. http://www.paneveziomuziejus.lt/get.php?f.1370 |