Naminio alaus gamyba Piniavos krašte

Iš „Graži tu mano“.

Susijusios žemėlapio žymos:

Įvertink straipsnį



Įvertinimas: 4,5 / 5 (139 balsai)

Pasakojo Povilas Kripaitis, gyvenantis Piniavoje, Panevėžio rajone


Mano tėvelis buvo kaimo aludaris. Kai paaugau, aš padėdavau tėveliui gaminti alų. Taip ir pats išmokau. Alų darydavo iš miežių arba iš kviečių. Reikia pasidaryti salyklą. Gaminant salyklą, grūdai supilami į kubilą, užpilami drungnu vandeniu ir laikomi 4 paras. Po to nupilti vandenį, plonai paskleisti ir užkloti linine paklode ir daiginti 4-5 paras. Geriausia, kai daigas vos prasikalęs, o šaknys apie du centimetrus ilgio. Sudygusius grūdus reikia išpurenti ir apie tris paras džiovinti vėsioje vietoje, o vėliau – karštoje krosnyje. Išdžiuvęs salyklas išsijojamas per sietą, stambiai sumalamas. Prieš darant alų, reikia paruošti kubilus, dezinfekuoti. Išplauti beržo vanta su verdančiu vandeniu. Tekinimo kubilas ruošiamas taip: smulkiai priskaldyti juodalksnių malkų ir pridėti ant dugno tankiai, ant pagaliukų – rugienių šiaudų, kūliu apsukti volą, įkišti į skylę. Salyklas pilamas į kubilą ir užpilamas karštu vandeniu (50 kg salyklo – 3 kibirai vandens) ir laikomas uždengtas 4 valandas. Kad greit neatvėstų, dedama įkaitintų akmenų. Taip vyksta cukravimosi procesas. Salyklas virsta tiršta, lipnia mase. Pasak mano tėvelio, pradėjus virti alų, reikia persižegnoti, laikytis tylos, nebarškinti kibirais, neleisti artyn vaikų. Kol alus neišrūgo, jo negalima ragauti, ir jei linksmas alų gaminsi, svečiai jį ragaudami bus linksmi. Išsicukravusi masė supilama į tekinimo kubilą su skyle, ant tos masės pilamas užvirintas vanduo. Palaikius 4-6 valandas, kaištis sukiojamas, kad nubėgtų ta misa. Tai būna aitroko, saldoko skonio misa, nerūgęs alus. Pirmą kartą nuleistas alus vadinamas ,, pirmoku“, yra pats stipriausias. Antrą kartą užpylus vandeniu ir perfiltravus - ,,antrokas“, jis silpnesnis, o ,,trečiokas“ prilygsta girai, kurios duodavo atsigerti per talkas. Perfiltruota misa aušinama iki 30 laipsnių, dedamas cukrus, apyniai, mielės ir rauginama. Temperatūra neturi būti aukšta, nes puta pradės lipti ,,lauk“. Rūgsta maždaug 24 valandas. Jei nori įsitikinti ar alus išrūgęs – uždegti degtuką, jei užgeso, alus dar rūgsta. Kai puta sukrenta ir pasidaro paviršius lyg veidrodis, rūgimo periodas baigėsi ir alus jau padarytas. Tokį alų pilame į ąžuolo statines, kad sustiprėtų. Ragauti galima jau po trijų dienų. Seniau kaime buvo labai populiarus naminis alus, bet kiekvienas aludaris darydavo alų pagal savo receptą.


Užrašė Zina Juzėnienė