Navickas Aleksas - literatas poetas, prozininkas

Iš „Graži tu mano“.

Susijusios žemėlapio žymos:

Įvertink straipsnį



Įvertinimas: 5 / 5 (190 balsai)

Aleksas Navickas (Nuotrauka iš asmeninio archyvo)

[1] Pasaulio anykštėnų tinklapis


Literatas Aleksas Navickas šešiasdešimt metų gyveno Anykščių krašte. Gal šio krašto gamta, o gal iš prosenelio Antano Baranausko paveldėtas talentas paskatino Aleksą kūrybinei veiklai. Literatas išleido septynias savo kūrybos prozos ir poezijos knygas. 2005 m. už apsakymų knygą "Gandro mirtis" A. Navickas apdovanotas IX Rytų Lietuvos literatų konkurso pirmąja premija.

Turinys

Apie Aleksą Navicką

Aleksas Navickas gimė 1928 m. gruodžio 25 d. Pavartyčių k., Radviliškio rajone pasiturinčių ūkininkų šeimoje. Būdamas šešerių metų iš savo motinos išmoko skaityti. Baigęs Pavartyčių kaimo pradžios mokyklą, eksternu mokėsi Šeduvos progimnazijoje. Pats Aleksas prisimindamas mokslus sako: „Mokytis buvo nelengva, trūko vadovėlių, o be to, reikėjo namuose dirbti. Vasaros metu ruošiausi savarankiškai, o rudenį laikiau egzaminus eksternu. Per dvejus metus baigiau keturias gimnazijos klases, o vėliau – dar dvi“.

Apie gimtinę Radviliškio rajone, A. Navickas savo autobiografijoje rašo: „ Mano kaimas, kaip ir kiti vidurio Lietuvos kaimai, nepasižymėjo įdomia, vaizdinga gamta. Nebuvo čia upių, ežerų ar didesnių kalnų. Tai lygumų su nedidelėmis kalvomis, upeliais ar krūmokšniais kraštas. Jame nebuvo kilusių ir labai garsių žmonių – kaip rašytojų, kunigų ar kitų, to meto vadinamų inteligentų. Čia gyveno darbštūs, linksmi žemės artojai, kurie mėgo darbą ir miežinį alų, mėgo per vestuves padainuoti, o per laidotuves – pagiedoti. Visose sodybose augo apiniai ir miežiai, kuriuos naudodavo alaus gamybai“.

Tačiau literatas tame paprastume sugebėjo įžvelgti darbščių kaimo žmonių nepaprastumą ir tai puikiai atsispindi jo kūryboje.

Nuo vaikystės Aleksas domėjosi grožine literatūra, mėgo skaityti Br. Buivydaitės, K. Binkio, A. Kazanavičienės knygas. Vėliau susipažino su rusų klasikų A. Puškino, M. Lermontovo, L. Tolstojaus, S. Jesenino kūryba. Ypač mėgo Maironio ( tikroji pavardė Jonas Mačiulis) poeziją. Jaunystėje sekdamas A. Miškinio, P. Vaičiūno ir kitų poetų kūrinius, eiliavo pats, tačiau tų eilėraščių neišsaugojo, nes praėjus kuriam laikui, jam jie atrodė menkos vertės ir niekam nereikalingi.

Aleksas Navickas Anykščių krašte

1949 m. A. Navickų šeima persikėlė gyventi į Alekso mamos tėviškę – Rubikius (Anykščių r.). Aleksas mokėsi ir baigė Klaipėdos buhalterinės apskaitos technikumą, įgijo buhalterio išsilavinimą. 1950 m. jis buvo pašauktas atlikti privalomąją karinę tarnybą sovietinėje kariuomenėje, tarnavo 16-ojoje Lietuviškoje divizijoje. Tarnybą baigė 1953 m. kaip artilerijos pabūklo vadas. 1954-1955 m. A. Navickas gyveno Dūkšte (Ignalinos r.) ir dirbo Dūkšto mašinų-traktorių stotyje buhalteriu. 1955 m. sukūręs šeimą persikėlė gyventi į Anykščius. Nuo 1965 m. Aleksas dirbo Anykščių kelių valdyboje specialistu, vėliau kelių taisymo punkto viršininku. Dirbdamas jis neakivaizdžiai baigė Lietuvos žemės ūkio akademiją, įgijo agronomo – ekonomisto išsilavinimą.


Alekso ir Birutės Navickų šeima 1966 m. Iš kairės: žmona Birutė, duktė Vilma, sūnus Sigitas ir Aleksas Navickas.


Gal graži Anykščių krašto gamta, o gal iš prosenelio Antano Baranausko paveldėtas talentas paskatino Aleksą kūrybinei veiklai. Aleksas Navickas kartu su Domicele Juodžiūnaite, Janina Aleknavičiene, Janina Cibiene rinkosi į Anykščių centrinę biblioteką ir ten skaitė savo kūrybą. Jo asmeninėje bibliotekoje saugoma knyga su įrašu:

Literato pirmieji kūrybos bandymai

1981 m. rajoniniame laikraštyje „Kolektyvinis darbas“ pasirodė pirmasis spausdintas literato eilėraštis „Pūga“. 1982 m. rajoninio laikraščio skaitytojai jau ne viename numeryje galėjo susipažinti su A. Navicko kūryba. 1983 m. Anykščių centrinės bibliotekos darbuotojos Stasės Tankūnienės parengtame apie anykštėnus kūrėjus kraštotyros darbe spausdinta vienuolika iki to laiko niekur neskelbtų literato eilėraščių. Tai posmai apie tėviškę, metų laikų grožį, meilę žmonai Birutei : "<...>Ir dabar, kai metų tiek praėjo,–

Plaukus puošia rudenio šarma,

Tu atrodai man nepasenėjus,

Tokia pat , kaip ir anksčiau, jauna

Dienos bėga, jų nesuskaičiuoji –

Trūksta laiko, maža lyg erdvės.

Lenkiu galvą prieš Tave, mieloji,

Tu man DRAUGAS – iš didžios raidės.<...>“

Literato A. Navicko kūryba


1997 m. pasirodė pimoji autoriaus apsakymų knyga – "Gandro mirtis“. 1999 m. A. Navickas pats iliustravo ir išleido savo eilėraščių knygą "Pirmosios vagos". 2005 m. išėjo eilėraščių knyga "Artima toluma", o 2006 m. eilėraščiai vaikams „Eigulio trobelė“. [Navickas Aleksas - rašantis po Anykščių šilelio saule]

2007 m. literatas skaitytojus pradžiugino eilėraščių knyga "Mano uosis". A. Navicko kūryba taip pat spausdinta rinkiniuose: 1994 m., 1995 m. Lietuvos liaudies kultūros centro poezijos rinktinėse „Eiliavimai“, 1996 m. Anykščių viešosios bibliotekos darbuotojų išleistoje literatų klubo narių kūrybos rinktinėje „Marčiupys“, 2005 m. taip pat Anykščių literatų klubo "Marčiupys" narių kūrybos sutelktinėje ir 2007 m. Anykštijos autorių meilės lyrikos sutelktinėje "Išpažįstame šį jausmą ir meile vadiname". Aleksas yra vienas tarp pirmųjų Anykščių literatų klubo "Marčiupys" narių, kurie nuo 1981 m. rinkosi Anykščių bibliotekoje, bendravo, skaitė savo kūrybą. (Oficialiai klubas įkurtas 1986 m.). Lengvai plunksną valdantis anykštėnas dalyvavo Anykščių rajono laikraščio skelbtuose rašinių konkursuose ir du kartus užėmė prizines vietas. Jam buvo paskirtos premijos. 2005 m.už apsakymų knygą "Gandro mirtis" literatas apdovanotas IX Rytų Lietuvos literatų konkurso pirmąja premija. Savo kūryboje A. Navickas daug dėmesio skiria gėriui, grožiui išryškinti, žmogaus gerumui pagarsinti.

Aleksas Navickas Anykščių L. ir S. Didžiulių viešojoje bibliotekoje savo jubiliejiniame renginyje. (Nuotrauka iš Viešosios bibliotekos skaitmeninio foto archyvo).


2008 m. minėdamas savo 80-metį Aleksas skaitytojams padovanojo naują savo poezijos knygą „Tarp pradalgių", kuri spinduliuoja meile artimui, tėviškei, parskrendančiam paukščiui, lauko gėlei ir net tam mažam žemės vabalėliui. Jei sužavi ar sujaudina gyvenimo įvykis, knygos autorius ima į rankas plunksną ir stengiasi išlieti mintis. Tie žodžiai išplaukia iš jo paties noro kitiems daryti gera. Kvietimas prasmingai gyventi skamba jo eilėraščiuose, o metams bėgant tolyn, mintimis grįžimas į praeitį atrodo neišvengiamas:

„<...> Ar seniai čia birželis viešėjo,

Duzgė bitės, žydėjo linai

Ir bangavo kaip jūra nuo vėjo,

Bebrandinantys grūdą javai.

Lankose pradalgiuos džiuvo šienas –

Nuo jo kvapo apsvaigo galva

Liepos snigo žiedais mėnesienoj,

Nuo žiedų žemė tapo gelsva“. [Eil. „Ruduo“]

2009 m. prieš Šv. Kalėdas ir Alekso Navicko gimtadienį pasirodė jo nauja eilėraščių knyga "Atvėsęs židinys".

Eilėraštis „Pūga“iš knygos „Atvėsęs židinys“.

Snigo visą naktį iki ryto.

Nešė vėjas sniegą į pusnis.

Visos miesto gatvės užpustytos.

Sniego kalnas užvertė duris.

<...>

Man gražu, kai sniego pusnys auga,

Susilieja su žeme dangus,

O už lango baltos pūgos staugia.

Šaltis puošia gėlėmis stiklus.


Tušti namai. Atvėsęs židinys.

Iš čia turbūt seniai išėjo žmonės.

Užkurki jį ir vėl karšta ugnis

Rankas sušildys grįžus iš kelionės.

<...>

[ Eil. "Atvėsęs židinys"]


2011 m. kūrėjas išleido savo autobiografinę knygą "Metai – tartum viena diena".

Autobiografinėje literato knygoje skaitytojai ras A. Navicko prisiminimus nuo vaikystės iki šių dienų. Taip pat knygoje spausdinami rašytojų Rimanto Vanago, Vygando Račkaičio, bibliotekininkės Romualdos Bražėnienės, muziejininko Tautvydo Kontrimavičiaus, šviesaus atminimo rašytojo Kęstučio Arlausko ir kitų autorių straipsniai apie A. Navicką. Knygos tekstus pagyvina nuotraukos iš autoriaus asmeninio šeimos albumo bei Anykščių rajono savivaldybės L. ir S. Didžiulių viešosios bibliotekos nuotraukų archyvo. Pateikiama bibliotekininkės Ligitos Matulienės sudaryta literato gyvenimo ir kūrybos bibliografija.

xxx

Kai vasaros saulėlydžiai užgęsta
Ir sutemos ateina pamažu,
Jaučiuos pavargęs, tartum sunkią naštą
Per visą dieną nešęs ant pečių.


O ta našta kasdieną vis sunkėja,
Lėtėja žingsniai ir su jais skuba...
Į praeitį dešimtmečiai nuėję
Man buvo jie tartum viena diena.
(A. Navickas)




2011 m. gruodžio 19 d. pavargo plakusi literato poeto, prozininko Aleksandro Navicko širdis.

http://www.anyksta.lt/index.php?m=1&s=19828&page


Šaltiniai

1.Anykštėnų biografijų žinynas [interaktyvus], [žiūrėta 2009 birželio 3 d.]. Prieiga per internetą: <http://www.anykstenai.lt/asmenys/asm.php?id=1118>

2. BEREZAUSKIENĖ, Audronė. Vyskupo Antano Baranausko ainio, literato Alekso Navicko autobiografinė knyga [interaktyvus], Anykščiai[žiūrėta 2011 04 05]. Prieiga per internetą:

http://www.anyksciuvb.lt/go.php/lit/Vyskupo_Antano_Baranausko_ainio_literato/345
3. BEREZAUSKIENĖ, Audronė. Apie autorių. Iš: NAVICKAS, Aleksas. Tarp pradalgių.– 2008, Utena, p.3-4.


Parengė Audronė BEREZAUSKIENĖ