Nepriklausomybės paminklas Daukšiuose

Iš „Graži tu mano“.

Susijusios žemėlapio žymos:

Įvertink straipsnį



Įvertinimas: 3,3 / 5 (34 balsai)
Nepriklausomybės paminklas Daukšiuose „Dievui ir Tėvynei“


Paminklas - tiltas, jungiantis praeitį su ateitimi ir kartu skatinantis rūpintis visos Lietuvos ateitimi. Tautos atmintis atsiveria paminklais, prisikelia dvasine jėga. Atgimimo laikotarpiu pradėti atstatyti sovietmečiu nugriauti senieji paminklai.

Daukšių paminklo šventinimo iškilmės 1932 metais.

(Nuotrauka iš Ksaverinos Brusokienės asmeninio archyvo)



1932 metais Daukšių šaulių būrio vadas Petras Jaškevičius pasiūlė pastatyti paminklą žuvusiems už laisvę ir nepriklausomybę pavadinumu „Tėvynei ir Dievui“. Paminklas pastatytas už pačių šaulių suaukotas lėšas gražioje vietoje prie Dovinės upės šalia buvusios mokyklos. Prie jo atlaidų, tautos švenčių metu vykdavo įvairūs renginiai, buvo giedamas tautos himnas. Daukšių kaimo jaunimas paminklą papuošdavo pačių nupintais vainikais, kuriuos dėdavo ant paminklo, buvusio kryžiaus viršūnėje, kad atrodytų iškilmingiau. Mokiniai pradėdami mokslo metus čia ateidavo su gėlėmis, kurias padėdavo prie šio paminklo.

1960 metais Kapsuko rajono Vykdomojo komiteto milicijos viršininko įsakymu paminklą nutarta susprogdinti. Tačiau netoli buvo sodybos, gyveno žmonės ir sprogdinti buvo pavojinga. Todėl buvo nutarta iškasti duobę ir į ją įversti paminklą. Vertimo metu dalis paminklo buvo nulaužta, dalis nuvirto į Dovinės upę.


Paminklo atstatymas 1988 metų rugsėjo 28 d.

(Nuotrauka iš Ksaverinos Brusokienės asmeninio archyvo)



1988 rudenį prasidėjo paminklo ieškojimo darbai. Nors buvo daug gyvų liudininkų, mačiusių, kurioje vietoje buvo užkastas paminklas, tačiau paieškų dieną visi tą vietą galėjo nurodyti tik apytiksliai. Paieškas sunkino ir tai, kad kolūkių laikotarpio metu buvo šiek tiek pakeista Dovinės upės vagos vieta, paminklo vietoje buvo įkurta Kęstučio ir Natalijos Bagdonų sodyba, todėl dalis paieškų vietos atsidūrė medžiais apaugusio sodo teritorijoje. Galiausiai tikslią paminklo palaidojimo vietą nurodė daukšietis Sigitas Okleiteris . Paminklą iškasti ir surasti padėjo Sąjūdžio nariai, parapijiečiai, Dovinės kolūkio pirmininkas Pranas Šertvytis, Igliaukos apylinkės viršaitis Algimantas Tamkevičius, Vitas Slenzoka, Vidas Drandžilauskas iškėlė paminklą su kranu. Paminklas buvo iškastas 1988-ųjų rugsėjo mėn. Deja labai nuniokotas, nebuvo kryžiaus. Marijampolietis architektas paminklą atrestauravo, apdailino liaudies meistras Vitas Slenzoka.

Parapijos klebonui Antanui Diškevičiui pasiūlius paminklą statyti prie šventoriaus pritarė daukšiečiai, Kapsuko rajono architektas bei bažnyčios komiteto nariai. Parapijos klebono Antano Diškevičiaus ir bažnyčios komiteto pirmininko Jurgio Glaveckos dėka paminklo pavadinimas buvo pakeistas į pavadinimą „Dievui ir Tėvynei“

1988 spalio 8 dieną Daukšiuose vyko atstatyto paminklo šventinimas. Renginys prasidėjo Šv. Mišiomis bažnyčioje, po Šv. Mišių didelius būrys daukšiečių ir svečių rinkosi prie paminklo. Bažnyčios komiteto pirmininkas Jurgis Glaveckas pažymėjo, kad mes visi esame istorinio įvykio liudininkai – po daugelio metų vienas pirmųjų Lietuvoje atstatytas ir pašventintas Nepriklausomybės paminklas Daukšiuose. Šiandien mes žemai lenkiame galvas paminklui, kuris yra autentiškas senajam.

Paminklo šventinimas 1988 metų spalio 08 d.

(Nuotrauka iš Ksaverinos Brusokienės asmeninio archyvo)


Šaltiniai: Ksaverinos Brusokienės,Jurgio Glaveckos, Zenono Meškelevičiaus, Onutės ir Vytauto Šeimių pasakojimai. Užrašė: Daukšių fil. bibliotekininkė Irma Leonavičienė, 2010-05-20