Nevėžis
Iš „Graži tu mano“.Susijusios žemėlapio žymos:
Kur išteka Nevėžis Iš pat pirmų šaltinių, Čia pats Lietuvos grožis, Čia traupiečių tėvynė.
Koks buvo Nevėžis prieš 70 metų, galime sužinoti paskaitę profesoriaus S.Kolupailos užrašus, kai jis 1935 m. keliavo Nevėžio upe nuo pat jos santakos su Nemunu iki pradžios ir nustatęs, kad Nevėžio ilgis 218,7 kilometro: 218,7 – Nevėžio pradžia 215,1 – medinis tiltas, dešinėje kaimas Grybeliai, kairėje kaimas Gobijas 212,4 dešn.vnk. Nevėžka 210,7 – dešn.k Nevėžninkai 208,9 medinis tiltas, dešn.k.Nevėžka, kerta Troškūnų – Traupio vieškelį 205,4 – dešn. Intakas, pirmas posūkis į pietus 204,4 – medinis tiltas, kairėje k. Girelė, dešn. k. Laukagalis 202,2 – dešn. dvaras Laukagalis, kair. Dvaras Žerkiškiai 201,3 – kair. Dvaras Žerkiškiai 200,2 – iš kairės intakas Traupė ir dvaras Traupis. Čia jį sutinka smėlio kalvos, kurias Nevėžis lenkia palikęs senvagę. Dvare yra kūdra, gausių versmių maitinama. 200,1 – medinis tiltas (Traupio – Kavarsko) vieškelis, intakas Pienia 198,3 – gelžbetoninis tiltas Traupio bažnytkaimyje. Traupio tiltas gelžbetoninis, balkinės sistemos su masyviais ramtais ant polių, bendro ilgumo 15 m., platumo 5,7 m., aukščio 2,3 m.,viena anga 10 m. Projekto inžinierius K.Germanas, 1922m. statyba kainavo 14320 Lt. 195,3 – dešn. dvaras Janapolė 193,6 – gelžbetoninis tiltas, dešn. Sen.Levaniškių k., kairėje – N.Levaniškių k. Levaniškių tiltas, anga 11 m., ilgis 19 m., plotis 5,7 m.,aukštis 3 m. Projekto inžinierius K.Germanas, 1932 m. statyba. Kainavo 12000 Lt. 189,4 – dešn. k. Vėžiškiai, kair. K. Vilkaičiai 187,5 – dešn. k.Krytiškiai 186,5 – gelžbetoninis tiltas, k. Raguva, dešn. Raguvos ferma. Nevėžio ištakų mįslę panoro įminti ir prof. Česlovas Kudaba. Jis teigia, kad Nevėžis išteka iš Dievaraisčio pelkės. Girių pietinė dalis, esanti Kavarsko apylinkėje, kur prasideda Nevėžis, vadinama Raistu arba Dievaraisčiu. Nenuostabu, nes čia nepaprastai drėgna ir pelkėta. Čia išteka du Nevėžio aukštupiai, du lygiareikšmiai – Nevėžis ir Nevėžė ( jis ir ji) – susitinka, lyg suteka, ir tada trumpa skersine pertaką patenka į Pienios aukštupį, o čia į vakarus, link Levaniškių, teka jau tikrasis Nevėžis. Šimtmečiais Nevėžio vandenyse traupiečiai girdė gyvulius, gaivindavosi vandens vėsa karštomis vasaros dienomis, kuojas ir šapalus, lydžius ir ešerius iš vandens traukė, vėžiais, kurių čia knibždėte knibždėjo, smaguriavo, medį trobų statybai plukdėsi. O koks Nevėžis dabar? Deja, jis pasikeitęs ne į gerąją pusę, pasenęs. Neberasime čia matytų medinių tiltų, juos pakeitė gelžbetoniniai, ar tiesiog sukloti vamzdžiai. Nebėra ir triupio. Upių vagas melioratoriai ištiesino. Dabar Nevėžė įpuola į Pienią, kuri už kokio 100 m susiduria su Nevėžiu. Nebėra ir aprašytos smėlio kalvos, šalia buvusių Traupio dirbtuvių – jos vietoje dauba, likusi iškasus čia žvyrą, panaudotą Kavarsko – Traupio vieškelio platinimui, pasikeitęs ir Napoleono kalnelis. Nebesiraito Nevėžis ir jo intakai smulkiais vingiais, nebeišsilieja pavasariais iki 200 m, net iki krantų retai prisipildo. Nuseko, sumenko žilasis Nevėžis, nusausinus balas ir pelkes, neteko maitinimo, įkištas į tiesius griovius džiūsta, vasarą galima laisvai jį perbristi. Nevėžiui vandens tenka skolintis iš Šventosios[3], tada jo gylis truputį pakyla. Liūdna, bet traupiečiams teikusi daug džiaugsmo upė Nevėžis pamažu merdėja.
 Vešlioje žolėje skęsta Nevėžio srovelė Naudotos literatūros šaltiniai1. KOLUPAILA, S. Nevėžis.- 1936 2. OBELEVIČIUS, Sigutis. Nevėžis// Žiburys, 1995, nr.7 3. KUDABA, Česlovas. Kalvotoji Aukštaitija.- V.: Mintis, 1988.-P.148 Nuotraukos: Deivinos Musteikytės Daugiau informacijos: 1. Kudaba Č. Kur pradžią ima Nevėžis//Kolektyvinis darbas.- 1986,lapkr.27,p.3,4 2. Telksnytė M., Račkaitis V. Kur prasideda Nevėžis//Kolektyvinis darbas.- 1988,rugpj.6, p.3,4 |
