Nevėžis

Iš „Graži tu mano“.

Susijusios žemėlapio žymos:

Įvertink straipsnį



Įvertinimas: 4,9 / 5 (62 balsai)

Kur išteka Nevėžis

Iš pat pirmų šaltinių,

Čia pats Lietuvos grožis,

Čia traupiečių tėvynė.


Kun.St.Galvydis [1]



Per Traupio [2] apylinkes tekanti upė Nevėžis neatsiejamai susijusiu su miestelio pavadinimu. Šiek tiek toliau nuo dabartinio Traupio buvusi triupė santaka: sutekėjo Nevėžis, Nevėžė ir Pienia. Traupis ar tik ne triupiu kažkada buvęs.Ilgus šimtmečius šlapiuose miškuose, neįžengiamuose raistuose slėpė Nevėžis savo aukštupį, savo versmes. 1920m. M.Biržiška savo geografijos vadovėlyje rašo, kad tuose miškuose, kažkur viduryje yra nemažas Nevėžio... ežeras, iš kurio pradžią gauna upė. Tai buvo klaidinga informacija. Užtekdavo pavasarinio polaidžio, kad Traupio pelkynus apsemtų didžiuliai vandens plotai.

Koks buvo Nevėžis prieš 70 metų, galime sužinoti paskaitę profesoriaus S.Kolupailos užrašus, kai jis 1935 m. keliavo Nevėžio upe nuo pat jos santakos su Nemunu iki pradžios ir nustatęs, kad Nevėžio ilgis 218,7 kilometro:

218,7 – Nevėžio pradžia

215,1 – medinis tiltas, dešinėje kaimas Grybeliai, kairėje kaimas Gobijas

212,4 dešn.vnk. Nevėžka

210,7 – dešn.k Nevėžninkai

208,9 medinis tiltas, dešn.k.Nevėžka, kerta Troškūnų – Traupio vieškelį

205,4 – dešn. Intakas, pirmas posūkis į pietus

204,4 – medinis tiltas, kairėje k. Girelė, dešn. k. Laukagalis

202,2 – dešn. dvaras Laukagalis, kair. Dvaras Žerkiškiai

201,3 – kair. Dvaras Žerkiškiai

200,2 – iš kairės intakas Traupė ir dvaras Traupis. Čia jį sutinka smėlio kalvos, kurias Nevėžis lenkia palikęs senvagę. Dvare yra kūdra, gausių versmių maitinama.

200,1 – medinis tiltas (Traupio – Kavarsko) vieškelis, intakas Pienia

198,3 – gelžbetoninis tiltas Traupio bažnytkaimyje. Traupio tiltas gelžbetoninis, balkinės sistemos su masyviais ramtais ant polių, bendro ilgumo 15 m., platumo 5,7 m., aukščio 2,3 m.,viena anga 10 m. Projekto inžinierius K.Germanas, 1922m. statyba kainavo 14320 Lt. 195,3 – dešn. dvaras Janapolė

193,6 – gelžbetoninis tiltas, dešn. Sen.Levaniškių k., kairėje – N.Levaniškių k. Levaniškių tiltas, anga 11 m., ilgis 19 m., plotis 5,7 m.,aukštis 3 m. Projekto inžinierius K.Germanas, 1932 m. statyba. Kainavo 12000 Lt.

189,4 – dešn. k. Vėžiškiai, kair. K. Vilkaičiai

187,5 – dešn. k.Krytiškiai

186,5 – gelžbetoninis tiltas, k. Raguva, dešn. Raguvos ferma.

Nevėžio ištakų mįslę panoro įminti ir prof. Česlovas Kudaba. Jis teigia, kad Nevėžis išteka iš Dievaraisčio pelkės. Girių pietinė dalis, esanti Kavarsko apylinkėje, kur prasideda Nevėžis, vadinama Raistu arba Dievaraisčiu. Nenuostabu, nes čia nepaprastai drėgna ir pelkėta. Čia išteka du Nevėžio aukštupiai, du lygiareikšmiai – Nevėžis ir Nevėžė ( jis ir ji) – susitinka, lyg suteka, ir tada trumpa skersine pertaką patenka į Pienios aukštupį, o čia į vakarus, link Levaniškių, teka jau tikrasis Nevėžis.

Šimtmečiais Nevėžio vandenyse traupiečiai girdė gyvulius, gaivindavosi vandens vėsa karštomis vasaros dienomis, kuojas ir šapalus, lydžius ir ešerius iš vandens traukė, vėžiais, kurių čia knibždėte knibždėjo, smaguriavo, medį trobų statybai plukdėsi.

O koks Nevėžis dabar? Deja, jis pasikeitęs ne į gerąją pusę, pasenęs. Neberasime čia matytų medinių tiltų, juos pakeitė gelžbetoniniai, ar tiesiog sukloti vamzdžiai. Nebėra ir triupio. Upių vagas melioratoriai ištiesino. Dabar Nevėžė įpuola į Pienią, kuri už kokio 100 m susiduria su Nevėžiu. Nebėra ir aprašytos smėlio kalvos, šalia buvusių Traupio dirbtuvių – jos vietoje dauba, likusi iškasus čia žvyrą, panaudotą Kavarsko – Traupio vieškelio platinimui, pasikeitęs ir Napoleono kalnelis. Nebesiraito Nevėžis ir jo intakai smulkiais vingiais, nebeišsilieja pavasariais iki 200 m, net iki krantų retai prisipildo. Nuseko, sumenko žilasis Nevėžis, nusausinus balas ir pelkes, neteko maitinimo, įkištas į tiesius griovius džiūsta, vasarą galima laisvai jį perbristi. Nevėžiui vandens tenka skolintis iš Šventosios[3], tada jo gylis truputį pakyla. Liūdna, bet traupiečiams teikusi daug džiaugsmo upė Nevėžis pamažu merdėja.


Vešlioje žolėje skęsta Nevėžio srovelė

Naudotos literatūros šaltiniai

1. KOLUPAILA, S. Nevėžis.- 1936

2. OBELEVIČIUS, Sigutis. Nevėžis// Žiburys, 1995, nr.7

3. KUDABA, Česlovas. Kalvotoji Aukštaitija.- V.: Mintis, 1988.-P.148

Nuotraukos: Deivinos Musteikytės

Daugiau informacijos:

1. Kudaba Č. Kur pradžią ima Nevėžis//Kolektyvinis darbas.- 1986,lapkr.27,p.3,4

2. Telksnytė M., Račkaitis V. Kur prasideda Nevėžis//Kolektyvinis darbas.- 1988,rugpj.6, p.3,4

3. http://lt.wikipedia.org/wiki/Nev%C4%97%C5%BEis