Pašvitinio krašto paminklai

Iš „Graži tu mano“.

Susijusios žemėlapio žymos:

Įvertink straipsnį



Įvertinimas: 5 / 5 (1 balsas)

Lietuvos Atgimimo vėjai, neaplenkė ir Pašvitinio krašto. Gyventojai greit pajautė permainas ir pakilo naujam šviesesniam ir laisvesniam gyvenimui. Gintautas Marcinkevičius, Juozas Mockūnas pirmieji įsirašė į Sąjūdžio narius. Nemažas pašvitiniečių būrys dalyvavo Baltijos kelio akcijoje. Lietuvos švenčių metu pradėta lankytis ir dėti gėlių prie pirmojo partizano, žuvusio už Lietuvos laisvę 1919m. sausio 19 d., Aleksandro Vainausko paminklo Pašvitinio miestelio kapinėse. Imta dažniau prisiminti ir kitus šiame krašte žuvusiuosius už Lietuvos Nepriklausomybę ir įamžinami jų atminimą. Buvo atskleisti tremties laikų skaudūs prisiminimai. Kartu su laisve grįžo tikėjimas ir viltis. Visa tai liko žmonių atmintyje, šio krašto akmenyse ir kryžiuose. Ženklai, primenantys skaudžius praeities įvykius, statomi iki šių dienų.

Turinys

Paminklas tremtiniams

Tremtis skaudžiai palietė ne vieną šeimą. Gyvų ir žuvusių tremtinių grįžimą į gimtinę pirmiausia simbolizavo surinkta akmenų krūva su tremtinių vardais ir pavardėmis Pašvitinio bažnyčios šventoriuje. Iš tokių paprastų lauko akmenų buvo pastatytas paminklas tremtiniams Pašvitinio miestelio kapinėse. Paminklas atidengtas ir pašventintas 1989 m. birželio 11 d.

Koplytėlė Marijos žemėje


Kaip rytmečio saulė šviesi

Tu tokia skaisti stovėjai.

Kūdikis rankose - tiesi

Į bandos sargus žiūrėjai.

Iš pašvitinietės Emilijos Breimelienės eilėraščio „Grubų kapų kalnelio Švenčiausiai Mergelei Marijai“

1984 metų rugsėjo septintos rytą kolūkio karvių bandos piemenys Juozas Jonaitis ir Jonas Miliauskas pamatė ryškų ir keistą švytėjimą . Šioje šviesoje matėsi Švč. M. Marijos su kūdikiu ant rankų siluetas. Buvo ir daugiau žmonių mačiusių šį švytėjimą. Po šio apsireiškimo žmonės šią vietą Pelaniškių kaimo laukuose pradėjo vadinti Marijos žeme, ėmė statyti kryžius, ateidavo melstis. Nors ilgą laiką ši vieta buvo niokojama - kryžiai naikinami, keliukas išariamas, bet tikintieji vis nešė kryžius, žvakutes, gėles. Prasidėjus Atgimimui , 1989 m. Pašvitinio parapijos klebono kunigo Kęstučio Daknevičiaus iniciatyva Marijos žemėje pastatyta koplytėlė su užrašu „Marija, tu mūsų viltis“ ir ji pašventinta . Šioje vietoje seniau būta kapinaičių, kuriose stovėjęs didelis gražus paminklas, kurio išlikusi dalis yra koplytėlės pamatas. Netoliese buvo Grubų miškas, todėl kapinaitės buvo vadinamos Grubų kalneliu. Po melioracijos čia buvo likę tik dirbami kolūkio laukai. Buvęs aktyvus Sąjūdžio narys Gintautas Marcinkevičius pasakoja, kad per Atgimimą Marijos žemė buvo pradėta deramai prižiūrėti. Vietos kolūkio pirmininkas Patras Petraitis skyręs metalo tvorelei ir atsiuntęs darbininkų jai užtverti, ūkininkas Jonas Drupas suradęs meistrų sumūryti koplytėlei. Mergelės Marijos statula nulieta už pelaniškiečių paaukotus pinigus . Kasmet Marijos žemėje, dieną prieš didžiuosius Pašvitinio bažnyčioje vykstančius Marijos vardo atlaidus, aukojamos šv. mišios.

Paminklas Tremtinių kaimui

Paminklas Tremtinių kaimui pastatytas 1990 m. liepos 7 d.. Jo autorius – Vainiūnų kaimo gyventojas Juozas Mielius.

Sėjėjas

1992 m. liepos 4 d. Vainiūnų kaimą papuošė skulptūra „Sėjėjas“. Skulptūrą padarė medžio drožėjas Pranas Miežis. Tai pastatyta kaimo gyventojo Juozo Mieliaus rūpesčiu ir lėšomis. Juozas Mielius (1911- 1997) gimė Trumpakojų kaime, Pakruojo rajone. Buvo politinis kalinys. Rašė eilėraščius. Prasidėjusį Atgimimą apdainavo eilėmis:


Gedimino kalne vėl pakils trispalvė

Ir Baltijos žemėj Vytis plevėsuos.

Marš pirmyn, jaunime, marš į laivės saulę!

Lietuva vėl laisvę greitai atkovos.


Apie savo sumanymą pastatyti paminklą duonos augintojui žemdirbiui Juozas Mielius rašė taip: „ Aš , mylėdamas savo žemę ir po tremties vėl įleidęs šaknis gimtinėje, iš pensijos sutaupiau kiek pinigo ir nutariau pagerbti sunkią žemdirbio dalią - pastatyti paminklą artojui. Ir štai menininko P . Miežio kūrybingų rankų dėka Vainiūnuose iš ąžuolo kamieno išaugo Sėjėjas. Paminklas stovi kryžkelėje Pakruojis – Pašvitinys – Mikniūnai. "

Voronių kaimo kryžius

Voronių kaimo kryžius, kaip sako senieji šio krašto gyventojai, buvo pastatytas labai lietingais ir nederlingais 1928 metais. 1993 metais balandžio 12 dieną jis buvo atstatytas ir pašventintas. Kryžiaus atstatymą finansavo Pašvitinio apylinkė, o jį atstatė Sigitas Gasėnas.

Gedminių koplytstulpis

Koplytstulpis Gedminių kaimo kapinaitėse stovėjo jau seniai. Ant jo buvo užrašyta - „ Fundatoris ta kryžios Jozaps Alekseriūns miatų 1877“. Gedminių kaimo žmonės ir kapinėse palaidotųjų artimieji surinko lėšas ir 1993 metų vasarą šį koplytstulpį perstatė. Koplytstulpį atkūrė medžio drožėjas Pranas Miežis.

Paminklinis akmuo Pašvitinyje

Paminklinis akmuo Pašvitinio miestelio centre pastatytas 1994 m. birželio 14 d. Ant šio didžiulio akmens iškaltas tekstas - „ Šis žemės kampelis 1945-1952 m. priglaudė žuvusius už Lietuvos laisvę“. Paminklo statybą finansavo Pašvitinio apylinkė ir tuo metu veikusios žemės ūkio bendrovės. Paminklo pastatymo iniciatorius buvo pašvitinietis Juozas Mockūnas. 2003 metais Juozas Mockūnas pasirūpino, kad šalia būtų dar vienas akmuo su iškaltomis dvidešimt devyniomis šio krašto žuvusių partizanų pavardėmis.

Vainiūnų koplytėlė

Vainiūnų kaimo koplytėlė atstatyta 1994 metais. Pašventinta rugsėjo 17 d. Koplytėlės atstatymo projekto autorė Dalia Bardauskienė. Finansavo Mikniūnų žemės ūkio bendrovė. XX amžiaus pradžioje ši koplytėlė stovėjo prie čia buvusio Vainiūnų dvaro.

Paminklas Pelaniškiuose

1996 metais birželio 14 , Gedulo ir vilties dieną atidengtas paminklas Pelaniškių kaime. Skulptoriaus R Valterio iš ąžuolo išskaptuotas degantis angelas pastatytas kaimo viduryje, buvusioje Alfonso Liubausko sodyboje kur 1944 metų gruodžio 26 buvo sušaudyti ir sudeginti broliai Pranas ir Alfonsas Liubauskai ir Stasys Bagdonas. Tą pačią dieną Pelaniškių kaime buvo nušautas dar vienas brolis Leonas Liubauskas bei Feliksas Kriaučiūnas. Paminklo atidengimo iškilmėse dalyvavo nužudytųjų artimieji. Skambėjo Šiaulių pedagoginio instituto choro giesmės bei aktorės Olitos Dautartaitės skaitomos eilės.

Atminimo kryžius

1997 metų rudenį Išdagiečių kaime Šiladžio upelio pakrantėje pastatytas atminimo kryžius pokario metais žuvusiam Prisikėlimo apygardos partizanui Klevui – Antanui Daukšai. Paminklą pastatė žuvusiojo brolis Stasys Daukša.

Pašvitinio miestelio kryžius

Pašvitinio miestelio kryžius pastatytas 1998 metais. Kryžiaus pastatymo iniciatorius Juozas Mockūnas. Ąžuolą kryžiui padaryti dovanojo ūkininkas Jonas Drupas. Kryžių darė pašvitiniečiai meistrai Vytautas Razminas ir Bronius Kazakevičius. Ilgai buvo svarstoma kokioje miestelio vietoje jis labiausiai tiktų stovėti . Penkių metrų aukščio kryžius su užrašu „LIETUVAI – 80“ pastatytas skverelyje miestelio centre.


Vardinis akmuo

2003 metų vasarą miestelio centre atidengtas akmuo su 29 žuvusiųjų vardais ir pavardėmis.

Tremtinių sodybos kryžius

Buvusioje sodyboje , iš kurios buvo ištremta gausi Kvedarų šeima, 2003 metais tarp likusių keturių augalotų pušų pastatytas kryžius . Kryžių pastatė Kvedarų šeima.


Draugystės akmuo

Akmenį pastatė ir šalia pasodino ąžuolą svečiai iš Vokietijos Holdorfo miesto 2008 metais.


Straipsnyje naudoti informaciniai šaltiniai: Naudota literatūra: Eiliavimai II .- Vilnius:Lietuvos liaudies kultūros centras.-1996.- P. 358. Pakruojo krašto paminklai.- Sudarė B. Vanagienė ir K. Žvikas.- Šiauliai: Saulės delta, 1994.- 32p.: iliustr. Pelaniškiečiai ruošiasi atlaidams Marijos žemės kalnelyje // Šiaulių kraštas : krašto žinios .- 2005m. rugsėjo 13 d., P. 6. Vansauskienė J. Kelionė į Marijos žemę //Šiaulių kraštas.- 2002m., liepos 4 d. , P. 10 Žeimienė G. Angelas degs nesudegdamas // Šiaulių kraštas.-1996m., birželio 13d., P. 2. Atgimimas.- 1988m., Nr.13, gruodžio 30 d. Mielius J. Jau stovi paminklas Sėjėjui// Auksinė varpa.- 1992m., liepos 1 d., p.3 .

Nuotraukos D. Povilionienės, 2010 m. Danutė Povilionienė